Rytoj, tiksiau jau šiandien, trečiadienį, 15.00 laukia paskutinis filmo „Helvetica” seansas ir puikiai suprantu, kad vargiai priversiu į jį užsukti kokioj agentūroje dirbantį dizainerį (nebent laisvai samdomą), bet turint omeny filmo lygį, viliuos, kad juo susidomės nors viena kita persona, tuo metu galinti palikti ne/ergonomišką darbo kėdę.

Trumpa istorija dar trumpiau: 1957 dizaino pasaulio šviesą išvydęs Helvetica šriftas 2007 metais šventė savo penkiasdešimtmetį, kurio proga režisierius Gary Hustwit ne tik pristato jo atsiradimo istoriją, bet ir kalbina įtakingiausius dabarties dizainerius bandydamas išgauti jų nuomonę apie kadais revoliucingo šrifto dominuojančią padėtį šiandien.

Pasipuošęs labai tam tinkama „Four Tet”, „The Album Leaf”, „Caribou”, „Battles” (etc.) muzika, Gary Hustwit susitikinėja su žodžio kišenėje neieškančiais šio reikalo grand‘ais ir nardo po mados, reklamos, spaudos ir komunikacijos, kuri perduodama rašmenimis, pasaulį. Net jeigu jums neįdomi „Helveticos” istorija, o Stefan Sagmeister vardas jums nieko nesako, nekalbant apie lydimasi jam kalbant, vis tiek gausit dozę gero humoro, ironiškų juokelių ir maloniai praplėstą skonį bei supratimą apie darbą tų, kurie atsakingi už raidžių formas ir tai, kokią įtaką tos raidės daro kiekvienam iš mūsų. Rekomenduotinas.

VDFF festivalio programa ->>>