[VDFF:] GIMME SHELTER (1970; rež. Albert Maysles, David Maysles, Charlotte Zwerin)

There were four births, four deaths and an awful lot of scuffles reported.

Oho, kiek dar daug ko mes nežinome apie gyvas legendas. Žinoma, iki „Gimme Shelter” pamatymo man nė į galvą nebūtų atėjusi mintis gūglinti „per kurios grupės koncertą žuvo daugiausia gerbėjų”. Po šio filmo padariau tai. Ir The Rolling Stones nėra rekordininkai, bet čia nesvarbu kiek ir per ką. Dokumentinis „Gimme Shelter” rodo realius kadrus iš vieno gausiausio hipių laikų koncerto, kurio sumanytojai ir pagrindinės žvaigždės buvo Rollingai.

1969-ųjų pabaigoje Rollingai nusprendė trinktelėti atsakančiai – netoli San Francisko surengti nemokamą, gastroles JAV vainikuojantį koncertą, kuris į muzikos istoriją pateko ir kaip muzikos šlovės bei galios, ir kaip tragedijos ženklas.

Filmo pradžioje mes matome kaip Rollingų teisininkas skambina kam reikia, kad koncertas įvyktų, kaip sprendžiamos kai kurios techninės detalės, kaip į koncerto vietą plaukia visi 300 000 gerbėjų, dauguma dieną prieš, kaip muzikantų ir žiūrovų saugumas patikimas peiliais ir biliardo lazdomis ginkluotiems baikerių klubo „Hell’s Angels” nariams, kaip į sceną lipa apšildytojai Ike & Tina Turner, Jefferson Airplane ir pagaliau pagrindiniai renginio kaltininkai. Aplinkui verda košė. Šitiek masės, jog ne visiems net aišku, kurioje pusėje scena. Vienok didžiausias spaudimas į nugarą vyksta tūnantiems arčiausiai jos. Netrunka prasidėti stumdymasis, girtų ir apsinešusių gėlių vaikų šalinimas nuo scenos, apsvaigusių žiūrovų konfliktavimas su ne geresnės būsenos „Pragaro angelais”. Vyksta tokia betvarkė ir sumaištis, jog net sunku suvokti kur yra kas. Jau Jefferson Airplane nariai bando raminti įsisiautėjusią minią, o užlipus ant scenos jaunučiam Jaggeriui prasideda tikras pragaras, kurio metu vietoj muzikos iš kolonėlių girdisi tik klausimas „Why are we fighting?”.

Apie galimą rezultatą žiūrovas informuojamas jau filmo pradžioje. 4 mirtys, 4 gimimai. Kai kas dabar juokauja, jog kiek dievas atima, tiek ir duoda, tačiau žiūrint brolių Maysles‘ų ir Zverin filmuotą ir montuotą medžiagą juokas nekyla, o po filmo (po finalinių kadrų su Jaggerio veido mimika sakančia „tai ne mes”) lieka gūdi sukrečianti tyla viduje. Jokio rokenrolo. Jokio „pleased to meet you” aido.

Sako, po šio koncerto „Flower power” idėjų era ėmė vegetuoti. Žiūrėję „Gimme Shelter” tikrai supras, kodėl.

fb-share-icon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.