Kad vaizdas apie penktadienį prasidėsiančio „Vilniaus dokumentinių filmų festivalio programą prašviesėtų, bandysiu šiek tiek artimiau supažindinti su keliais filmais. Ir pradžiai tebūnie karštas darbas iš Rusijos – 2008 metų režisieriaus Виталий Манский darbas „Nekaltybė” („Девственность”).

Nekaltybė / Devstvenost / Virginity. Rusija, 2008, 86 min.
Rež. Виталий Манский

Nors viso filmo metu neapleido mintys apie ribas tarp dokumentinio ir vaidybinio filmo, skaitydamas interviu su Виталий Манский susidariau įspūdį, kad meniškas tikrovės perteikimas, kurį matome filme „Девственность” yra 100% autentika. Tuo sunkiau ir žiauriau, kai filmą vertini iš moralinės pusės.

Pagrindinės filmo herojės – trys merginos. Nekaltos, bet dėl savo svajonės (tikslo) yra linkusios šio atributo atsisakyti. Viena tiesiog tam, kad vėliau pinigus skirtų mokslui, kita idant pavergtų realybės šou „Дом-2” žvaigždę ir merginų numylėtinį (o man paprastam žiūrovui – eilinį spuoguotą pižoną), trečia dėl šlovės, nesvarbu kokiom priemonėm – kad ir prarandant nekaltybę „Pepsi” buteliui už tris milijonus dolerių.

Blogiausia, kad „Девственность” tai bandymas pateikti visos kartos, o ne trijų žmonių vertybių sistemos naują veidą – parduoti/nusipirkti galima absoliučiai viską, klausimas tik už kiek? Ir jeigu filmas pradedamas, atrodytų interviu ne į temą su galbūt paskutinį dešimtmetį gyvenančia senole, kuri prisimindama šlovingą jaunystę ir „putiovkas” prie jūros, prisipažįsta, kad iki pilnos laimės jai trūksta tik atskiros virtuvės ir vonios kambario, tai ilgainiui „Дом-2” dalyvių atrankos įrašuose (kurie turi gan didelę reikšmę viso filmo kontekste) išgirsti, jog dėl savo svajonės jie galėtų… Permiegoti su visais, užmušti tėvus, etc. „Nei kiek neabejoju, kad jeigu reikėtų įgyvendinti tai, ką jaunuoliai sako prieš kamerą, jie to nepadarytų, bet kas turi atsitikti žmogaus galvoje, kad tokie dalykai išsprūstų iš jų lūpų?” – klausia Виталий Манский.

Šioje, dar kartą pasikartosiu, išraiškos forma labai meniškoje, bet turinio – žiaurioje, juostoje yra gal tik vienas minusas – perdėm akivaizdi autoriaus pozicija. Atrodytų, kad vaizdai ir trijų merginų istorijos kalba pačios už save, tačiau vis tiek viską reziumuoja fatalistiškas balsas už kadro, apsidrausdamas nuo kvailo, neteisingas išvadas galinčio pasidaryti žiūrovo. Ir tai, išduosiu, yra kardinaliai priešingas įspūdis negu susidaro žiūrint festivalio favoritu laikomą (pristatomą) Jia Zhang-Ke darbą „Nenaudinga” (Wu Yong / Useless). „Nenaudinga” – tai stebėjimas, žvilgsnis į tai, kas matoma, bet pasakojimą žiūrovas turi susikurti pats. Asmeniškai manęs tai neįtraukė ir išvargino. Tad štai tokie du skirtingi priėjimai prie istorijos: viską pristatyti taip, kad neliktų abejonių arba taip, kad ne tik atsakymus, bet ir klausimus reiktų uždavinėti pačiam. Ir teatleidžia man Jia Zhang-Ke, bet stiprios mano rekomendacijos akivaizdžiai Виталий Манский ir jo „Девственность” pusėje.

„Девственность” bus rodomas:
8 d. – 19.45, 12 d. – 23.00

Daugiau apie VDFF ir jame rodomus filmus – www.skalvija.lt