A break in music is still music: a span of time in which to act. It’s the basis for breakdowns, breakbeats, and break dancing. On paper a break seems like next to nothing, but in practice it can be the moment when everything comes to life.
Vijay Iyer
Neturiu iliuzijų šimtu procentų persimesti į platųjį džiazo pasaulį, tačiau šiemet šis muzikos žanras mano grotuvuose karaliauja vis dažniau. Sutinku su tais, kurie sako, jog tokią muziką reikia klausyti (ir matyti) gyvai, o ne iš įrašo, tačiau ne retas atvejis, kad tas muzikuojantis improvizacinis laisvumas geba pavergti ir studijiniuose įrašuose.
Paskutinis toks asmeninis džiazuojantis jėgagrojis, kuris visai netyčia pateko į akiratį tik dėl trijose kompozicijose naudojamų paukščių pavadinimų,- Vijay Iyer Trio 2015-ųjų albumas „Break Stuff”.
Indiškų šaknų turintis amerikietis Iyver sėdi užu fortepijono ir diriguoja kontrabosistui Stephan Crump ir būgnininkui Marcus Gilmore, o trijulę dar labiau paryškina prodiuseris Manfredas Eicheris, ECM Records įkūrėjas, kurio firmos vardas už savo produkciją atsako.
Šios ketveriukės rezultatas – septyniasdešimt minučių ypatingos muzikinės laisvės, virstančios piešimu muzikos garsais. Iš pradžių atrodė, kad „Break Stuff” karaliauja klavišiniai, matyt, todėl, kad fortepijono garsams jaučiu silpnybę, tačiau ilgainiui fortepijonas, kontrabosas ir mušamieji susiliejo į vientisą lygiavertį orkestrą, kuriame visi instrumentai kvėpuoja tuo pačiu ritmu, vienas kito neužgoždami. Dvylika dinamiškų kompozicijų, tarp kurių ir interpretacijos Thelonious Monk bei John Coltrane temomis, skleidžiasi netikėtais lūžiais ir visa puokšte emocijų: tai koks instrumentas nutrūksta ir užleidžia pagrindinę sceną likusiems instrumentams, tai iškyla virš kitų dviejų ir trumpai pasipuikuoja rampų šviesoje, o kartais visumą persunkia tyla ir džiazuojantis tempas virsta į trapų, romantišką lukštą, kurį pats trio netrunka suskaldyti. Nuostabi muzika, ne kitaip. Turinti įtikti ir kitokio žanro klausytojams. Pamėginkite.
nu va, panašu, kad dar pora metų ir pradėsi pardavinėti savo plastmasę.
tai muzika nestovi vietoje, ateina ir praeina, Scooterį jau seniai pardaviau :)
Įdomu, kas šiomis dienomis perka senąjį Scooterį? Net susidomėjau paieškoti, gal ką naujo išleidęs…
Tai leidžia Scooteris po albumą kas porą metų ir kiek žinau vis labiau populiarėja. Pardaviau jo cd gal 10-15 metų atgal. Ar kas šiandien pirktų neįsivaizduoju, bet ne apie tai čia. Apie tai, kad kai kuri muzika praeina.