Vilnius Jazz 2009 pristato ir dovanoja kvietimus į: Yuri Honing Wired Paradise, K.Vaiginis – D.Pashkevich „Theory Garden”, Yoriyki Harada – Naoji Kondo ir Tenko – Uchihashi Kazuhisa.

Gražus bendradarbiavimas su Vilnius Jazz virsta tuo, jog iki festivalio G. skaitytojam išdalinsim 10 pakvietimų bei 10 bilietų su 50% nuolaida. Apie tai įrašo pabaigoje, o kol kas keturi atlikėjai, kurie koncertuos pirmosiomis festivalio dienomos – 15 ir 16: Yuri Honing Wired Paradise (Olandija), K.Vaiginis – D.Pashkevich „Theory Garden” (Lietuva-Latvija-Italija-Indonezija), Tenko – Uchihashi Kazuhisa (Japonija), Yoriyki Harada – Naoji Kondo (Japonija).

Yuri Honing Wired Paradise (Olandija):

Yuri Honing – ts, ss
Stef van Es – g
Paul Jan Bakker – g
Maark Haanstra – b
Joost Lijbaart – dr

Beribė, belaikė, mistiška. Taip kalbama apie Yuri Honing Wired Paradise kūrybą. Joje tarsi atgyja muzikantų aplankytų miestų, matytų kraštovaizdžių vizijos, jų sutiktų žmonių įžiebti impulsai. Ši grupė susikūrė prieš kelerius metus Yuri Honingo trio pagrindu, o pastarasis – vienas ryškiausių olandų džiazo kolektyvų – keliauja labai daug.

Grupėje Yuri Honing Wired Paradise prie trio prisijungė du elektrinėmis gitaromis grojantys avangardinio džiazo ir roko muzikantai. Naujasis kolektyvas tęsia Yuri Honingo trio kūrybines paieškas kurdamas universalią muzikos kalbą iš džiazo, roko, avangardo, elektroninės, world muzikos žodyno. Kritikai šį lydinį vadina unikaliu skirdami Yuri Honing Wired Paradise įrašams maksimalius reitingus solidžiausiuose muzikos leidiniuose.

Tiesa, originalioje grupės sudėtyje grojo vokiečių gitaristas avangardininkas Frankas Mobusas. Vilniuje neišgirsime ir ilgamečio Yuri Honingo trio bosininko Tony Overwaterio.

Yuri Honingas yra viena iškiliausių europietiško džiazo figūrų. Tarptautinė saksofonininko karjera prasidėjo 1996-aisiais įrašius su savo trio albumą Star Tracks, savitai interpretuojantį popdainas. Nuo tada Yuri Honingą ėmė kviestis į savo projektus užsienio korifėjai.

Jis grojo ir įrašinėjo muziką su Misha Mengelbergu – jų albumas Playing buvo nominuotas vokišku Grammy vadinamam Edison apdovanojimui. Vėliau saksofonininkas įgrojo Niujorke šį prizą pelniusį albumą „Seven“ su Paulu Blay, Gary Peacocku ir Paulu Motianu, įrašinėjo muziką su Paulu Blay ir Charlie Hadenu Olandijoje, pasirodė North Sea Jazz festivalyje su Patu Metheny ir Scottu Colley.

Yuri Honingas muzikuoja kamerinėse sudėtyse ir dideliuose projektuose. Jis bendradarbiavo su Amsterdamo The Royal Concertgebouw Orchestra, Vince‘u Mendoza ir „The Metropole Orchestra“ . Saksofonininkas pabandė savaip interpretuoti klasiką. Jis neslepia savo simpatijų Bjork, Iggy Popui, grupėms Goldfrapp, Radiohead. O tarp Yuri Honing Wired Paradise kompozicijų yra ir Holivudo produkcijos įkvėptų kūrinių.

Lietuvoje Yuri Honingas jau lankėsi šį pavasarį: Yuri Honing Acoustic Quartet pasirodė nacionalinės programos Vilnius – Europos kultūros sostinė tęstiniame projekte ARTscape.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=weoROb5Svz4

Stefanas van Esas groja džiazo ir roko muziką. Paulas Janas Bakkeris išpopuliarėjo projektais su Olandijos popgrupėmis ir artistais, tarp jų – Kane, Anouk, rokeriais Seven.

Markas Haanstra baigė Hilversumo ir Amsterdamo konservatorijas, tęsė muzikos studijas Indijoje. Su įvairiais kolektyvais bosininkas laimėjo prizų keliuose konkursuose.

Be Yuri Honing Wired Paradise, muzikantas bendradarbiauja su Belgijos džiazo septetu T-unit 7, alternatyvios popmuzikos grupe Voer, The New Generation Big Band. Jis groja trio Agog , įkūrė kartu su bendraminčiais ansamblį Oxymore Quintet, rašo šiems kolektyvams muziką.

Marką Haanstrą projektams kviečiasi įvairiausių žanrų kolektyvai – nuo šiuolaikinės akademinės muzikos ansamblių iki orkestrų. Muzikanto akademiniame repertuare yra specialiai jam sukomponuotų kūrinių.

Bosininko diskografijoje – daugiau kaip 30 kompaktinių diskų. Pastaraisiais metais jis gastroliavo JAV, Pietų Amerikoje, Afrikoje, Indijoje, daugelyje Europos šalių.

Joostas Lijbaartas yra vienas kūrybingiausių Olandijos būgnininkų. Jis baigė Hilversumo konservatoriją, studijavo afrikietišką perkusiją Senegale.

Muzikantas išbandė save įvairaus žanro projektuose – nuo pop- ir improvizacinės kūrybos iki šiuolaikinės akademinės muzikos ir šokio. Jis bendradarbiavo su kompozitoriais Theo Loevendie ir Louisu Andriessenu, choreografais Anouk van Dijk ir Lonneke van Leth.

Joostas Lijbaartas buvo pripažintas geriausiu būgnininku 15-ajame Europos džiazo konkurse, kuriame pasirodė su Nicolas Thys Trio. 2002-aisiais Olandijos džiazo konkurse jam kaip Agog
trio būgnininkui atiteko geriausio solisto prizas. Be minėtų grupių, Joostas Lijbaartas groja Yuri Honing trio, Michielio Borstlapo sekstete, džiazroko grupėje White House. 2002 metais būgnininkas subūrė savo kvartetą Group of Friends, kuriam rašo muziką.

K.Vaiginis – D.Pashkevich „Theory Garden” (Lietuva-Latvija-Italija-Indonezija):

Kestutis Vaiginis – saxes
Deniss Paskevich – saxes, bass cl.
Fulvio Buccafusco – db
Elfa Zulham – dr
Madars Kalninsh – keyboards, p

Šio projekto idėja gimė praėjusią vasarą Latvijoje, Kęstučiui Vaiginiui ir Denisui Paškevičiui susitikus festivalyje Saulkrasti Jazz. Saksofonininkams sutiko talkinti jų ankstesnių projektų partneriai. „Vilnius Jazz“ scenoje kvintetas pristatys debiutinę programą, sudarytą daugiausia iš naujų Kęstučio Vaiginio kompozicijų.

Kęstutis Vaiginis – vienas kūrybingiausių ir veikliausių jaunosios kartos lietuvių saksofonininkų ir džiazo kūrėjų. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą docento Petro Vyšniausko klasėje, vėliau mokėsi North Netherlands konservatorijoje ir Amsterdamo aukštojoje muzikos mokykloje Olandijoje, stažavosi Manheteno džiazo mokykloje Niujorke. Muzikantas yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas.

Lietuvių publikai Kęstutis Vaiginis žinomas kaip daugybės tarptautinių projektų autorius ir lyderis. Tarp jo buvusių ir dabartinių scenos partnerių – Barbara Dennerlein, Danielis Messina, Hernanas Romero, Davidas Berkmanas, Randalas Corsenas, Bilalas Karmaranas, Burakas Bedikyanas, Herbie Kopfas, Joonas Haavisto.

Saksofonininko nuolatiniai partneriai lietuviai – Dainius Pulauskas, Eugenijus Kanevičius, Darius Rudis. 2008-aisiais Kęstutis subūrė Lietuvoje jaunimo bigbendą Independent Artists Ensemble.

Kęstutis Vaiginis yra dažnas Kaunas Jazz, Vilnius Jazz, Birštono ir Nidos džiazo festivalių dalyvis. Jis pasirodė šiuolaikinės muzikos festivalyje Gaida, Didžiajame muzikų parade, Nacionalinėje filharmonijoje, su įvairiais kolektyvais pristatė savo muziką ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, JAV, Turkijoje.

Saksofonininkas išleido du autorinius albumus – Gipsy Nature ir Unexpected Choises. Pastarasis įrašytas su pripažintais Niujorko muzikantais. Kęstučio Vaiginio muzika įtraukta į Lietuvos džiazo meistrų geriausių kompozicijų rinkinį Lithuanian Note.

Denisas Paškevičius yra vienas labiausiai užimtų Latvijos muzikantų. Jis – ne tik virtuoziškas pūtikas, bet ir džiazo bei televizijos šou prodiuseris, leidėjas, švietėjiškų projektų organizatorius.

2008 metais Deniso Paškevičiaus grupė Riga Groove Electro pasirodė Birštono džiazo festivalyje. Tai buvo lyderio inicijuoto gigantiško, apėmusio 11 Baltijos regiono šalių projekto Balticness koncertas, puikiai atspindintis Deniso Paškevičiaus veiklos užmojį.

Šis muzikantas yra bendradarbiavęs su daugybe žinomų Baltijos ir Skandinavijos šalių, Amerikos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Italijos, Vokietijos, Rusijos kūrėjų, tarp jų – Brianu Melvinu, Rio Kawasaky, Davidu Lyttle‘u, Benu Dowlingu, Tedu Cursonu, Karlu Martinu Almqvistu, Villu Veski, Jukka Eskola, Davidu Gološčiokinu, Viačeslavu Ganelinu, Davidu Kikoski.

Denisas Paškevičius pasirodė svarbiausiuose Baltijos ir Skandinavijos šalių džiazo festivaliuose, Lenkijoje, Vokietijoje, Izraelyje. Jis yra Rygos džiazo klubo meno vadovas, privačios džiazo mokyklos savininkas, koncertų agentūros ir džiazo įrašų kompanijos ZePirats steigėjas.

Madaras Kalninis groja daugelyje Deniso Paškevičiaus projektų, tarp jų – grupėje Riga Groove Electro, geriausius Latvijos muzikus subūrusiame Mirage Jazz Orchestra. Klavišininkas yra pripažintas kompozitorius, aranžuotojas ir grupių lyderis.

Fulvio Buccafusco pirmuosius žingsnius muzikoje žengė kaip savamokslis pianistas, vėliau lankė įvairius boso gitaros ir džiazo kursus. Bosininkas baigė V.Bellini konservatoriją Palerme ir bakalauro studijas North Netherlends konservatorijoje Groningene (Olandija). Pradėjęs groti kontrabosu, Fulvio sėmėsi patirties ir Danijoje iš Nielso Heningo Oerstedo Pederseno.

Bosininkas groja ne tik džiazą, bet ir popmuziką, pasirodo kamerinėse sudėtyse ir orkestruose, dalyvauja teatro projektuose. Fulvio Buccafusco diskografijoje – apie dešimt kompaktinių diskų, įrašytų su įvairiais kolektyvais.

Elfa Zulham gimė ir užaugo Indonezijoje, dabar gyvena Olandijoje, koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse. Jis studijavo džiazą ir šiuolaikinę muziką iš pradžių gimtinėje, Daya muzikos institute, po to įstojo į North Netherlends konservatoriją Groningene.

Olandijoje Elfa Zulhamas grojo su daugeliu žinomų Niujorko muzikantų, tarp jų – Davidu Berkmanu, Freddie Bryantu, Donu Bradenu, Marku Grossu, Kurtu Weissu, Dena DeRose, Bryanu Lynchu.

Būgnininkas koncertavo JAV, Italijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Danijoje, Baltijos valstybėse, Indonezijoje. Jis yra grupių Tomorrow People Ensemble, The Berti3a Organ Trio, Re-bop Unit narys. Pastaruoju metu daugiausia laiko Elfa Zulhamas skiria savo kvartetui ir komponavimui.

Tenko – Uchihashi Kazuhisa (Japonija):

Tenko – voc;
Uchihashi Kazuhisa – g, daxophone.

Šie muzikantai yra gerai žinomi ne tik Japonijos, bet ir JAV, Europos improvizacinės muzikos sluoksniuose. Karjeros dešimtmečiai suvedė juos su daugybe eksperimentinės muzikos korifėjų iš kelių žemynų.

Tenko pradėjo muzikuoti 1979-aisiais moterų roko grupėje Mizutama Shobodan. Po poros metų Niujorke ji susidomėjo improvizacine muzika ir pradėjo reikštis gimtinėje šio žanro vokaliniame duete The Honeymoons.

1984-aisiais Tenko debiutavo Niujorke kaip solistė , netrukus pradėjo bendradarbiauti su niujorkiečiais Fredu Frithu, Johnu Zornu, Christianu Marclay, Davidu Mossu. Ji taip pat koncertavo ir įrašinėjo su Arto Lindsay, Wayne‘u Horvitzu, japonais Otomo Yoshihide, Tatsuya Yoshida, Ikue Mori duetu, moterų improvizuotojų grupe Wni-Gohan.

Nuo 1985-ųjų su įvairiais atlikėjais Tenko pasirodė daugybėje festivalių Amerikoje, Europoje ir Azijoje.

Uchihashi Kazuhisa (g. 1959) į improvizacinę muziką nėrė 1983 metais. Siekdamas praplėsti elektrinės gitaros galimybes jis išbandė daugybę įvairiausių garso prietaisų ir naujovių.

Gitaristas kaupė patirtį improvizuodamas su tokiomis iškiliomis asmenybėmis kaip Fredas Frithas, Tomas Cora, Peteris Brotzmanas, Derekas Bailey, Elliottas Sharpas, Chrisas Cutleris, Hanas Benninkas, Shelley Hirsch, Hansas Reichelis, Nedas Rothenbergas, Steve Beresfordas, Charlesas Haywardas, Franzas Hautzingeris ir daugeliu kitų.

Uchihashi Kazuhisa kuria muziką kino filmams, teatro ir šokio spektakliams. Jis daugiau kaip 20 metų bendradarbiauja su japonų teatro trupe Ishinha. Menininkas taip pat vadovauja grupei Altered States, kuri groja improvizacinę roko krypties muziką, toliau eksperimentuoja kurdamas novatoriškas solo kompozicijas.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=qT4ZKPod_vo

Gitaristas daug laiko skiria ir pedagoginei veiklai. Nuo 1995-ųjų jis nuolat rengia meistriškumo kursus New Music Action jauniems improvizuotojams įvairiuose Japonijos miestuose. Be to, Uchihashi Kazuhisa yra kasmetinio naujosios muzikos festivalio Beyond Innocence Osakoje organizatorius.

Į Vilnių muzikas atsiveš ne tik gitarą, bet ir egzotišką instrumentą daksofoną, kurį 2002 metais Vilnius Jazz publikai jau pristatė pats jo išradėjas ekscentriškas vokiečių gitaristas ir kompozitorius Hans Reichelis. Garsai daksofonu išgaunami daužant, gremžiant ir kitaip liečiant stryku siauras medžio juosteles. Uchihashi Kazuhisa šiuo instrumentu groja nuo 1998 metų.

***

Čia galite laimėti kvietimą į pirmus du festivalio koncertus, o tiksliau vieną kvietimą sau ir vieną bilietą su -50% nuolaida (tai lyg tylus prašymas įkalbėt už pusę kainos prisijungt kokį džiazo kol kas skeptiką):

Į spalio 15 d. (ketvirtadienio):
Yuri Honing Wired Paradise (Olandija) / K.Vaiginis – D.Pashkevich „Theory Garden” (Lietuva-Latvija-Italija-Indonezija).

Ir spalio 16 d. (penktadienio)
Yoriyki Harada – Naoji Kondo (Japonija) / Tenko – Uchihashi Kazuhisa (Japonija)

Tereikia iki spalio 11 d. (sekmadienio) 23.59 adresu jazz[@]g-taskas.lt parašyti laišką, subject laukelyje parašius norimo koncerto pavadinimą. Viskas.

Beje, identiškas konkursas vyksta G. facebook puslapyje, tad jeigu norit pasidvigubint laimėjimo šansus, užsukit dar ir ten. Iki.

fb-share-icon

6 komentarai apie “Vilnius Jazz 2009 pristato ir dovanoja kvietimus į: Yuri Honing Wired Paradise, K.Vaiginis – D.Pashkevich „Theory Garden”, Yoriyki Harada – Naoji Kondo ir Tenko – Uchihashi Kazuhisa.

  1. Ačiū dalyvavusiems, o nugalėjo personos, kurių mail prasideda tarmonas@… ir pingscanfly@ Laiškai jums išsiųsti, tad jeigu negavot, gaudykit mane :)

  2. Pirma diena

    Manyčiau šauniai prasidėjo VILNIUSJAZZ 2009. Negaliu vartoti išsireiškimo „patiko“ apie pačią pirmąją rinktinę Theory garden po to, kai pabandysiu dabar apibūdinti jų koncertą, bet pasitenkinkime tuo, jog buvo „naudingi“. Todėl, kad darbinės savaitės pabaiga ir jeigu neužsnūdo raitydamas lyrinius ritmus indonezietis būgnininkas Elfa Zulhamas, tai aš – taip. Nenutrūkstant sąmonės filmui, gerai pailsėjau ir pasiruošiau tolimesniems įspūdžiams kokį pusvalandžiuką. Reikalas tas, jog abiejų grupės lyderių saksafonininkų Kęstučio Vaiginio ir Deniso Pashkevičiaus duetiniai liurlinimai davė peno snauduliui. Ir jeigu tai palaikysite trūkumu, tai jis – ne tame monotoniškame lyrizme. Blogybė, jog grupė taip ir nesuprato, kad būtina auginti „nervą“, kabinti palaipsniui klausytoją, kad baigtųsi muzikavimas išeinant į pertrauką žiūrovams ne apsiblausus ir nepakylėtiems. Po kokių 40 minučių, kai saksafonai leido pasireikšti tik elektriniam pianinui, kontrabosui, būgnams, tapo kur kas smagiau, nes latvis pianistas ėmė kažkaip kiečiau akcentuotai groti, o elektropiano visuomet šauniai skamba, bet …saksofonai ilgai jiems reikštis neleido. Ir laimė tik, jog jų pasirodymą užbaigė gražaus tembro retai džiazo muzikoje naudojamas bosinis klarnetas. Šiaip grupė grojo baltiesiems būdingą džiazą – kruopščiai natose surašytas partijas. Ar tai džiazas? Mano nuomone, greičiau instrumentinė muzika. „Theory garden“ įrašai gerai tiktų foninei muzikai, kur polėkio azarto niekas neieško…

    Festivalio „tėvas“ ANTANAS GUSTYS prašė publikos palyginti mokinį (Kęstutį Vaiginį, šiaip jau vienas iš labiausiai mokytų mūsų džiazmenų – dvi aukštosios muzikos mokyklos Olandijoje ir studijos Niujorko Manheteno mokykloje) su antrame koncerte grojusiu jo mokytoju iš Olandijos Yuri Honing. Iškart sakau – kurt ten lyginti. Kęstui dar mokytis, mokytis ir dar… kaip sakė praėjusio laikmečio mokymo guru. Ir žinoma, ne grojimo technikos, muzikavimo reikaluose (ką jau aš ten daug suprantu! ), bet to išsakyto aukščiau „publikos kabinimo“, auginimo ir galiausiai jos pasitenkino ekstazės nuo muzikos, pasiekimo. Tą kvintetas, kurio sudėtyje yra net trys elektrinės gitaros, užtikrintai pasiekė. Laimingas Antanas matė, kaip ne itin gausiai susirinkusi publika užkaifavusi.
    O pradėjo jie irgi kaip lyrikai. Gitaristas Stef švariais fuziniais efektais soluodamas dažnai grojo sinchroniniu duetu su lyderiu Yuri Honing (tenoras saksas). Kitas gi gitaristas ritmiškai išgaudavo garsą iš vienos stygos ir nevartodamas tipiško ritmgitaros technikos atrodė kaip pagalbininkas anų dviejų solistų. Tačiau, jis atsiskleidė. Nusimetęs savo mongolišką kepurę, per bisą taip pasolavo, kad uuuch. Skambėjimas ir garso nustatymas jo gitaros visai kitoks, kai kolega Stefas išgaudavo visai jau keistų gitarai garsų – vienu tarpu pagrojo lyg akustine fleita, ar kuo ten panašiu. Ir abu jie rūpinosi bendru grupės skambesiu. Prisijungę galybę laidelių su kokiais tai dviem mini sintezeriukais skambindami gitaromis viso koncerto metu išgaudavo tarsi tikrų elektroninių instrumentų sąskambius ir nenutylantį foną. Tai – eksperimentinė pusė ir labai tinkanti prie grupės pavadinimo – vielinis rojus. Manyčiau taip galima versti. O muzikinė pusė – kvintetinė chebra skėlė džiaugsmingą, energingą net ir kai grojo lėtus pradinius gabalus , džiazą, dažnai su rokiniais inkliuzais. To ir norėjo publika. Būtina paminėti ir plastišką, tikrai tipiškai olandiškai žavų vyruką :) bosistą bei kukliai, bet stipriai būgnus mušantį ritmininką. Tikrai šaunus koncertas!
    Nevedęs šiandien festivalio bei šaunios savo LR laidos „Antroji pavara” Darius Užkuraitis, sako, rytoj būtinai bus – japonų, kurie jau atvyko į Vilnių, jis praleisti negalįs

  3. Antroji diena

    Penktadienį įvyko porą džiugių dalykų:
    1. Blogiausias koncertas Vilnius jazz 2009 m. jau praeityje. Bus tik gereni.
    2. Rusų dramos teatre skambėjo tikrai originalaus pianisto muzika.

    Nuo jo ir pradėsime. Yoriyuki Harada mano galva stipriai iškilo virš kitų trijų tėvynainių, superavangardinės muzikos atlikėjų. Tiesa vieno ar net dviejų iš jų buvimo scenoje komentuoti, kad jie grojo muziką, mano galva, negalima… Taigi, baigęs klarneto mokslus, perkopęs šešiasdešimtmetį HARADA pats įsisavinęs tokią skambinimo pieninu techniką, kokios, manau, nedemonstravo Lietuvoje niekas iki jo. Perkryžiuotos rankos po vieną ar du pirštus 64-inėmis ar dar „greitesnėmis natomis” akcentuotai, bet švelniai mušama per klavišus, varinėjant po visą klaviatūrą. Tai būdingiausia. Tačiau nevengiama ir visų pirštų akordų bei klaviatūros „maigymo” įvairiomis delnų vietomis ar net alkūnėmis. Melodijų nėra, tačiau antimuzikos ar jos nebuvimo pianisto pragrojimuose niekaip nerasi. Tai tiesiog savotiškas grojimas, kurį stebėti tikrai įdomu. Žinoma ir tai, kad atkaukšėjo į sceną mediniuapavu, kurį filmuose matom avint geišas, o skambino basas, spaudydamas pedalus, irgi buvo atrakcija.
    Jam duetą sudaręs tenorinis saksafonininkas ir psichologas pagal tiesioginį darbą Naoji Kondo nors daug solavo, duete liko sakyčiau šešėlyje. Pagirtina, jog jo improvizavimas visai netrukdė pianistui. O grojo laisvai, manant, jog jeigu reiktų pakartoti, negalėtų – pūstų jau kitaip. Nesistengė forsuoti savo „nešvarių”, būdingų besimokantiems naujokamas išgaunamų garsų, tembrų.

    Užtat apie daugiau kaip tris dešimtmečius eksperimentiškai dainuojančią vokalistę Tenko teigiamai tegalima pasakyti, kad jo muzikavimas jau buvo pirmoje Dariaus Užkuraičio apie 1988 metus įsigytoje džiazo plokštelėje. Tai ką` ji darė Vilniuje, muzika nepavadinsi – gaivalingi rėkavimai, dūsavimai, stenėjimai ir dar kas norit, išskyrus gal raugėjimą ar čiaudėjimą. Pasakymas „be ryšio” – pats tiksliausias tokio kvailiojimo apibūdinimas. Skambėjo po salės skliautais gana garsūs plojimai. Bet plojusieji turėtų pripažinti, kad buvo sąvokos snobizmas įvardyto jai.
    Jos porininkas, irgi Niujorko underground dalyvis, sakykim, gitaristas Uchihasi Kazuhisa atsieit, jai akompanavo. Bet tas susidėjo iš sintezatorinių ilgų tęstinių garsų, kurie nebuvo gitariniai, o būtent tos elektronikos. Taip pat ir greitų akordų daužant per tą savo elektroniką. Tikrai nesuvoksi, ar jis iš viso moka groti gitara…
    Įdomiau buvo tik, kai demonstravo reto instrumento daksofono galimybes. Tai garsų leidimo elektrifikuotas mechanizmas, kurį visaip liečiant, išgaunamas įvairus garsas. Tai taip šį dueto koncertą ir įvardyčiau – garsų leidimo pasirodymas. Jokiu būdu ne muzikos atlikimas…

  4. trečia diena

    Teisingai rašoma anotacijose – jaunai atrodantis Australijos pianistas Alister Spence – iškilus muzikas. Pademonstruota įvairialypė technika. Bet ir jo partneriai, kontrabosininkas ir būgnininkas buvo šįvakar nepėsti, todėl trio pasirodymas gavosi išties cool’inis. Pradėję elektroniniu įrašu ir video vaizdu ekrane iš trio CD videomedžiagos, jie ir džazo lyg negrojo. Ištiso pasikartojančių natų sekos sudarytas karkasas atrodė daugiau panašus į world music], o ne į džiazą. Tačiau, elektronikos atsisakyta, irvkaip minįėjau, keičiant grojimo manieras, sugrota daug šaunaus, aukšto lygio džiazo. Ir nors po šio trio išgirdome daugiau efektų, australai išliks atmintyje kaip itin skoningai kvalifikuotas ir profesionalus kolektyvas. Beje jauną lyderio išvaizdą paminėjau ne beprasmiškai – pasirodo jis grojo Vilniaus džiazuose dar 1990 metais! Pasirodo, gera muzika padeda neblėsti jaunystei…

    Po australų britų TrioVD su mūsiškiais Liudu Mockūnu bei būgninku Marijumi Aleksa paliko kiek dviprasmišką įspūdį. Visų pirma kvinteto sudėtis atsodė kiek dirbtinoka – dvi pilnos mušamųjų sekcijos, du saksofonininkai, iš kurių britas grojo altu, o Liudas – visais įmanomais (o pradėjo netgi klarnetu, pabaigoje dar ir tautinę dūdelę dėl efektingumo pūtinėjo) ir elektrinė gitara grojęs skustagalvis anglas, daugiausia naudojęs ritmgitaros, kartais žemomis natomis atlikęs ir boso funkcijas. Ir čia įžiūrėjau antrą dviprasmybės pusę – kai tik britai užgrodavo savają trio sudėtimi, tapdavo ypač žavu ir uždegdavo emocijas. Kada Liudas įnešdavo savo superfree jazz įtaką, grojimas išskysdavo – daug efektingumo, mažiau racijos. O štai vieni britai demonstravo tokį britishrock stiliaus įtaką savo laisvame džiazavime, kad buvo tikras džiaugsmas. Nors kukliai scenoje besielgiančiam 23 metų Marijui priešingybė buvo netveriantis savyje ir net jauniau!!! atrodantis kolega britas, jo entuziastingas būgnų mušimas, naudojant tiek rock, tiek jazz stilius, stipriai įkvėpė publiką. O dar jo draugelių humoro jausmas!
    Laimė, baigiamuosiuose gabaluose jau šauniai derėjo ir L.Mockūno būdingas jam improvizavimas. Tai koncertas ir baigėsi didžiulėje atlikėjų ir publikos entuziastingoje vienovėje…
    Šaunus vakaras!

  5. Užbaigimas

    Taip jau gavosi, kad gerai pažįstanmų V.Labučio – E.Kanevičiaus – A.Gotesmano trio teko pamatyti tik kelias nminutes. Manau, publika liko patenkinta. Vytautui pakeitus įprastinį jam altą į baritoną, Eugenijui – kontrabosą į bass gitarą, o Arkadijui pasikabinus neregėtą metalo tekintojo „išdirbtą” būgnų lėkštės girliandą, publiką gavo dozę šaunaus energingo džiazavimo.

    Nepasakysi to (apie energiją) festivalį baigusios vengrų grupės Grensco realtime collective su olandu tromboninku ir triubočiumi Hans van Vliet, kaip supratau ryškiai pasireiškusį išvakarėse naujai įkurtame Vilniaus jazz klube Piano.lt apartamentuose Kėdainių gatvėje, atžvilgiu.
    Pirmas gabalas – aiškiai neorganizuota muzika, primenantį pernykštį džiazinį cirką, kai lietuvių žvaigždės visai nesusimokę, ką groti, užiminėjo laiką, neatvykus planuotiems svečiams. Vengrai tik mtaip neforsavo garso, kaip tada… Antras gabalas – jau yra dermių, bet daug marazmo. Publikoje daug kas „žvengia”…
    Trečias, ketvirtas ilgi kūriniai – jau geriau. Atsiranda harmonija keistos sudėties kolektyve – tik foniškai grojantis būgninkas, du kontrabosai (dažnai panaudojami grojant abiejais su smičiais!), minėtas olandas bei keistais žestais ir pokalbiais su kolegomis vadovaujantis koncertui saksafoninkas-altistas. Bet ta harmonija visai neauganti „kabinimo” prasme – festivalio publika aiškiai nuobodžiauja…
    Ir supratau – užsidėjęs indiško stiliaus kepurėlę, lyderis įvaręs grupę į mediatyvinės muzikos vėžes. Tai būtų gan neblogai pirmą-antrą festivalio dieną. Bet visai netiko užbaigimui. Galų gale ir aš prisijungiau prie nesulaukusių pabaigos, nes prieš darbo savaitės pradžią medituoti man nebuvo laiko…

  6. Na ir pabaigai, džiazo kritikės straipsnis. Džiaugiuosi, kad nerandu prieštaringų minčių, nei aš čia dėsčiau. Gaila, jog tik su straipsniu galiu polemizuoti…
    Labai džiaugiuosi, jog išskirtas anglų jaunuolių TRIOVD. Gaila, jo, įsivaizduoju, negirdėjo čuia rašantys britrock stiliau gerbėjai. To stiliaus apraiškų, kokias demonstravo būgninkas, niekad nebuvau regėjas. Cool energija…
    Ir teisus puikus pianistas A.Anusauskas, „užmezdamas” avangardininkams. Buvo salėje irgi pozomis apsikaišiusiu gerbėjų, kurie vertina „kuo nežmoniškiau, tuo geriau”, nematydami, jog nebelieka muzikos…

    šryškinu puikaus pianisto A.Anusausko teisingas mintis. Ir žiauriai gerai, kad išryškintas britų jaunuolių TrioVD pasirodymas.

    Muzikantai gelbėja džiazą
    Asta ANDRIKONYTĖ („Lietuvos rytas”)
    2009-10-19 08:21

    22-asis tarptautinis šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz” ryžosi neįmanomai misijai.

    Taip pajuokavo festivalio rengėjas Antanas Gustys, kalbėdamas apie pirmąjį bendrą „Vilnius Jazz” ir Londono džiazo festivalio kūrybinį projektą, atversiantį lietuviams kelius į prestižinę Londono sceną.

    Mat kelialapiai į tokias scenas paprastai būna garsių firmų išleisti albumai. Tuo tarpu džiazo festivalis susigundė nupirkti idėją.

    Tačiau rizika bent jau Vilniuje pateisino lūkesčius. Britų „trioVD” ir lietuvių virtuozus – pūtiką Liudą Mockūną ir būgnininką Marijų Aleksą – suvienijęs dviejų festivalių eksperimentas praėjusį šeštadienį sukėlė festivalyje „Vilnius Jazz” kone bombos efektą.

    Kad džiazas nenumirtų

    „Vilnius Jazz” turbūt jautriausiai iš šalies džiazo švenčių reaguoja į šiandienines džiazo pasaulio nuotaikas.

    Po Europos neseniai ir džiazo gimtinė Amerika atskleidė siaubingą tiesą: gyvų džiazo koncertų auditorijos amžiaus vidurkis priartėjo prie 46 metų ribos. Džiazas tapo elitiniu menu kaip ir klasikinė muzika ar opera, o remtis į jokias solidžias institucijas kaip pastarosios negali!

    Taigi koprodukcijos, tokios kaip Londono džiazo festivalio ir „Vilnius Jazz”, – vienas būdų pagyvinti džiazo gyvenimą.

    Jau prieš ketverius metus „Vilnius Jazz” ėmėsi žygių gaivinti džiazo auditoriją – jis įsileido „Vilnius Jazz Young Power” konkursą, kuris sutraukia tik jauną publiką.

    Jaunimą savaip bando sudominti ir „Vilnius Jazz” svečiai. Šiemet gaiviausiai tarp jų atrodė „trioVD”: gitaristas Chrisas Sharkey, saksofonininkas Christophe’as de Bezenacas ir būgnininkas Chrisas Bussey.

    Paliko stiprų įspūdį

    „Tokį stiprų įspūdį džiazo koncerte patyriau tik prieš 16 metų, kai klausiausi Steve’o Colemano, – po „trioVD” ir lietuvių pasirodymo prisipažino šalies džiazo grandas Artūras Anusauskas. – „trioVD” muzika – tai spjūvis pseudoavangardininkams, už kurių pretenzingos pozos neretai slypi tuštuma”.

    Lietuvių džiazo meistrus britai nustebino originaliu mąstymu, neįprasta ritmo samprata, profesionalumu.

    Intensyvus „trioVD” muzikavimo stilius leido pasireikšti ir geriausioms L.Mockūno bei M.Aleksos savybėms. Tiesa, kompanija penkiese šįkart grojo nedaug. Tačiau kitas jos pasirodymas, anot Ch.Sharkey, turėtų būti svaresnis.

    „Prieš koncertą mes buvome susitikę tik kelioms valandoms, bet iš karto be jokių pastangų radome bendrą kalbą, – partneryste su lietuviais džiaugėsi Ch.Sharkey. – „trioVD” kuria muziką tik gyvai studijoje. Reikėtų mums ir penkiese pagroti ilgiau, kad taptume kvintetu. Tačiau pirmasis bandymas, manau, pavyko”.

    Koncertai teikia energijos

    „Aš noriu grąžinti džiazą į jo senąją vagą, kad žmonės juo mėgautųsi kaip seniau”, – sakė olandų džiazo korifėjus Yuris Honingas.

    Saksofono meistras šiam tikslui šįkart pasitelkė dvi roko žvaigždes – tautiečius gitaristus Stefą van Esą ir Paulą Janą Bekkerį – ir atsigręžė į populiariosios ir roko muzikos palikimą, Holivudo kino muziką.

    Karščiausios olando grupės „Yuri Honing Wired Paradise” muzika glumino paprastumu ir svaigino mistine energija.

    „Dabar aš stengiuosi groti kuo suprantamesnę, gyvesnę ir artimesnę šių dienų dvasiai muziką. Elitinę auditoriją užkariavau prieš daugelį metų. Dabar noriu užkariauti likusią”, – nesikuklino Y.Honingas.

    Šviesios muzikos dozė

    Šviesios muzikos dozę publikai dovanojo ir meistriško australų pianisto Alisterio Spence’o trio, o japonai pradžiugino į jokius rėmus neįspraudžiama saviraiška ir egzotiška scenos charizma.

    Savamokslis pianistas Yoriyuki Harada jau seniai tikina nesidomintis muzikos prasmėmis ir idėjomis. „Vilnius Jazz” scenoje šis unikumas minkė klaviatūrą visa ranka iki pat peties, kartais užbaigdamas pasažus alkūne, skambino kumščiais ir delnais.

    Per kulminaciją pianistas staigiai pasvirdavo į šoną, iškeldavo į orą basą koją ir iškišdavo savo ilgą liežuvį.

    Labiau dvasine energija nei muzikine kalba įsiminė ir japonų vokalistės Tenko monospektaklis, išmoningai apaustas garsais gitaristo Uchihashi Kazuhisos.

    Pastarojo magijai neatsispyrė lietuvis eksperimentininkas Juozas Milašius, sėkmingai prisidėjęs prie dueto.

    * * *

    „Vilnius Jazz 2009” paskelbė laureatus

    Tradiciniu apdovanojimu už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą (steigėjas – UAB „A Cappella”) po mirties įvertintas Lietuvos džiazo pradininkas, pianistas, kompozitorius, Kauno bigbendo įkūrėjas ir ilgametis vadovas Romualdas Grabštas (1943-2009).

    4-ojo „Vilnius Jazz Young Power” konkurso Didysis prizas įteiktas grupei „Yrinauda”: Dovydui Stalmokui (saksofonas), Pauliui Volkovui (gitara), Mykolui Bazarui (kontrabosas) ir Gediminui Augustaičiui (būgnai).

    Antrą vietą „Vilnius Jazz Young Power” laimėjo grupė „YoYoMoMo 4”: Simonas Šipavičius (saksofonas), Gediminas Gefenas (fortepijonas), Domas Žostautas (bosinė gitara) ir Dovilė Vaštakaitė (būgnai).

    Trečia vieta atiteko grupei „Trees”: Indrei Jurgelevičiūtei (vokalas), Rūtai Dirsytei (gitara), Pauliui Adomėnui (bosinė gitara). Trio apdovanotas ir kaip originaliausias konkurso kolektyvas.

Komentuoti: kertukas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.