VINILO KARŠTLIGĖ: apie kraštutinumus įsigyjant grotuvą

Įspėjimas – čia nerašoma apie „normalius“ plokštelių grotuvus, esančius tarp kraštutinumų. Tam skirti ištisi interneto forumai ir juose tarpstantys žinovai. Taip pat rašinyje nerasite NIEKO RIMTO. Įspėjimo pabaiga.

Beveik oficiali statistika byloja: padoriuose namuose vis rečiau aptinkamas televizorius, o štai plokštelių grotuvas tampa vis dažnesne svetainės puošmena. Kaip grybų po lietaus pridygo dėvėto „vinilo“ krautuvėlių, o vokiečių, olandų, norvegų palėpėse dulkėję, po kiaurais stogais brinkę, vaikų „padidžėjinti“ grotuvai ir „nudrožtos“ plokštelės tarsi gyvieji numirėliai užplūdo skelbimų portalus ir hipsterių namus. Egzistuoja ir kitas kraštutinumas – dar gerokai iki „vinilo karštligės“ hi-end klasės grotuvus įsigiję ir iki smulkmenų savo garso sistemas puoselėjantys „ligoniai“, kurie už savo hobiui pasirengę paaukoti visą laisvalaikį, lėšas ir gal net šeimą. Todėl šis rašinys bus iš dviejų dalių – tiems, kurie tikisi stebuklo iš grotuvo „už 50 eur“, ir tiems, kurie yra pasiryžę bet kam, kad jų sistema suskambėtų nepriekaištingai.

Už 50 eurų

Ką tik per skelbimus už 50 eurų nusipirkote nežinia kam nežinia kiek metų grotą patefoną su nežinia kokia adata ir nežinia kokiu sureguliavimu, nutėškėte jį ant taburetės ir dabar manote, kad jūsų ausis paglostys internetuose išgirti, kaimyno papasakoti ar besisvečiuojant girdėti vintažinei aparatūrai būdingi šilti, malonūs tembrai: gilus ir minkštas „žemas“, skaidrus it krištolas vokalas ir detalūs, lyg čia pat grojantys instrumentai, aiškiai, bet neįkyriai ausies būgnelius laižantys „aukšti“? Ir taip nuo plokštelės pradžios iki pabaigos, nuo dabar iki amžinybės tarsi pakerėti sėdėsite prie garso kolonėlių – ką ten sėdėsite, levituosite pakylėti it Olimpo dievai, besiklausą neprilygstamojo Orfėjaus lyros! O gal to paties tikitės iš naujo prekybos centre „Fuflonics“ pirkto prietaiso?

AAaaAAAAAAAha haaa haaa!!! Ar girdite, kaip kvatoja Šėtonas, nudilusiomis šakėmis maišydamas karštą polivinilchlorido masę? Ar girdite, kaip klaikiai traška jūsų klausomas įrašas? Ar girdite, kaip jis banguoja, grodamas tai per greitai, tai per lėtai? Ar girdite, kad negirdite instrumentų, o juos permuša nenatūraliai spigus vokalas, kuris, patefono adatai artėjant ties etikete, darosi vis šaižesnis ir galų gale tampa tiesiog nebeklausomas? Ponai ir ponios, AR JŪS TAI GIRDITE? Jei jūs to negirdite, aš jums pavydžiu – vadinasi, visiškai neturite klausos ir jums galima groti girnapusėmis iš Rumšiškių Liaudies buities muziejaus – „sueis“. Jei girdite, užjaučiu – jūs tapote eiline vinilinių plokštelių mados auka.

Ne laikas dabar rautis plaukus ir manyti, kad jums vieniems čia taip nepasisekė. Taip „nepasiseka“ turbūt šimtams, jei ne tūkstančiams, tik nebūtinai taip klaikiai, kaip aš čia aprašiau. Ir gal nesėkmė pripažįstama ne iš karto. Tačiau prieš gamtą nepapūsi: prie to, kas yra blogai, sunkiai priprantama, tad kiek, žmogau, gali save skaudinti? Lažinuosi, kad pastebėjote, jog internetinis radijas iš jūsų kompiuterio groja žymiai kokybiškiau nei jūsų plokštelių grotuvas. O kaip fantastiškai skamba CD įrašai! Jei turite galimybę ir dar neišmetėte šios atgyvenos, būtinai paklausykite ir palyginkite su savo „puikiuoju“ plokštelių grotuvu. Tada inventorizuokite plokštelių kolekciją, pasižiūrėkite, koks jūsų patefono modelis ir įdėkite skelbimą. Jei neužsiprašysite per daug, norinčiųjų savo namuose apgyvendinti „analoginį garsą“ netruks atsirasti.

Jei tai, ką parašiau, neatgrasė jūsų nuo noro prisijaukinti vinilą ir jūs čia kartu su manimi žvengėte iš naivių varguolių, kurie už 50 eur tikisi išgirsti tikrąjį vinilo garsą, jeigu gerai uždirbate, šį tą išmanote apie garso aparatūrą ir galite šiam reikalui paskirti žymiai, žymiai daugiau lėšų, tuomet sekanti straipsnio dalis – kaip tik jums.

Pasiryžusiems eiti iki galo

Visų pirma, žinokite, kad dėvėti, o juo labiau nauji grotuvai už 200 ar 300 eurų – gal ne toks šlamštas kaip už 50 ar 100 eurų, bet iš esmės ne ką toliau pažengę. Už tiek nusipirksite nebent gerą krapštuką adatoms valyti. Juk net pirmokui aišku, kad geras plokštelių grotuvas turi kainuoti bent jau 1000 eurų už kilogramą ir sverti mažiausiai 50 kg. Kodėl tiek daug? Visų pirma, tai visai nedaug, čia toks kaip ir minimumas. O svoris reikalingas, kad būtų eliminuotos nepageidautinos vibracijos.

Tas vibracijas, košmariškai gadinančias garsą, sukelia praskrendančio uodo sparnelių plakimas ir jūsų namuose apsigyvenusios pelytės bezdėjimas, ką jau kalbėti apie jūsų katino dramblišką žingsniavimą parketu. Tai va, tos vibracijos pereina visu patefono korpusu ir klaikiai drebina plonytę adatą, kuri yra vienintelis daiktas, skiriantis jūsų ausis nuo plokštelės turinio. Dėl to patartina įsigyti sunkų grotuvą su priešledyninio ąžuolo, 5k metų kantriai brinkusio Kanados pelkėse, korpusu, ir ledyno nupoliruotu švediško granito disku, kurį suka antigravitaciniais guoliais aprūpintas kojų darbo japoniškas variklis, kurio sukimosi tolygumo paklaida yra mažesnė nei Žemės apsisukimo apie savo ašį per paskutiniuosius 100k metų. Tuos variklius, beje, kojomis gamina legendinis Shishika Patsuyeda, gyvenantis vienkiemyje Osakos prefektūroje, į kairę nuo Otsuka kaimelio. O kodėl kojomis – o todėl, kad rankų neturi, nes kažkada netyčia jas įkišo į savos gamybos patefono pavarą.

Kalbant apie patefono elementus, dar būtina paminėti tonarmą. Tai turėtų būti kvazi-tangentinis įrenginys, pagamintas iš Šiaurės Korėjoje augančio karboninio bambuko, aptraukto rečiausiai Žemėje aptinkamų brangiųjų metalų lydiniu. Pageidautina, kad jis turėtų superkompiuteriu valdomą koncentrinį-planetarinį levitacijos mechanizmą su skysto azoto pakaba, leidžiantį pasiekti mažiausią įmanomą adatos prispaudimo svorį. Absoliučiai privalomas yra „antiskeitingas“ – nanotechnologinis mechanizmas, užtikrinantis adatos buvimą plokštelės griovelio viduryje atominiu lygmeniu. Juk nenorite gadinti savo brangių įrašų, ar ne?

Adatos… Dėve Dėve, dėl jų ramybės nerasite ne tik šį, bet dar mažiausiai keturis būsimus gyvenimus. Yra daugybė puikių gamintojų, kurie gamina skirtingo tipo ir kainų segmentų patefonų galvutes, bet patartina pirkti tik tas, kurių kaina baigiasi trimis nuliais. Ir pirkti kuo daugiau, kad bent jau dvidurę drabužių spintą užpildytumėt. Visų jų garsas toks skirtingas, kad faktiškai vieną dainą galima klausyti su kokiom penkiom skirtingom adatom ir vis tiek išgirsite naujų niuansų. Pavyzdžiui, jei norite išgirsti trimitą – uždedate „Mercedes-Benz Daimler Micro Trumpet“ adatą. Jei klausote vokalą – nedelsdami griebkite „Ortofoto Adele“. Jei klausote kitą atlikėją, tai ir adatą reikėtų rinktis atitinkamai – tam sukurta visa serija gaminių, tokių kaip „Ortofoto Bieber“, „Ortofoto Buble“, „Ortofoto Cocker“ ir t.t. Beje, girdėjau, kad Lietuvos entuziastų dėka netrukus išeis ir „Ortofoto Mamontov“ bei „Ortofoto Modern Talking“.

Galėčiau ilgai kalbėti apie kitus labai svarbius garso aparatūros elementus, tokius kaip stiprintuvai, kolonėlės, be kurių normalaus patefono vis tiek nepaklausysite, bet apie tai – gal kitą kartą. Laukite tęsinio.

2 komentarai

  1. Tai reziume perskaičius būtų: grotuvo pirkti pigiai – neverta, o brangiai pirkti gali tik visiški bepročiai. Taip visada ir maniau, kad visa šita vinilomanija yra nesąmonė :D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *