Visi įrašai, kuriuos paskelbė Rūta Šiugždaitė

[flashback + foto:] Meno mugė ART VILNIUS’15 (1 dalis)

Kultūra (kt.), Menas

DSC04616

Art Vilnius’15 nupleveno su vasaros vėjais (tikėtina, kad vėtrungių-kojinaičių nurodyta kryptimi). Buvo išrinkti geriausi mugės menininkai, kas be ko, nutapyti, išgroti ar suvaidinti performansai. Buvo daug tapybos. Buvo kas sudomino labiau (pavyžiui tas vargšas, diskusijų nustekentas ant Neries krantinės kėpsantis vamzdis Gedimino pilies fone). Visko po truputį, o teksto pabaigoje laukia, tiesiogine to žodžio prasme, parodų salėje auganti K. Svirnelio sukurta beveik kvėpuojanti drabužių kaugė.

Pačioje pradžioje pasitiko „made in china” rankšluostėlių Sibiro miškas. Toliau skaityti [flashback + foto:] Meno mugė ART VILNIUS’15 (1 dalis) →

[muzikinis spektaklis:] DEVYNBĖDŽIAI (rež. Marius Meiliūnas)

Muzika, Teatras

AfisaKaip tas paukštis, lizdą krausim, kaip tas medis, augsim. Nebus plyno lauko, kai tavęs sulauksiu,- lauksiu.

Vasarai nespėjus įsibėgėti, sezonui nespėjus pasibaigti, atvažiavo Miltinio teatras į Vilnių ir atvežė naują, muzikinį spektaklį. Pagal Kazio Sajos pjesę „Klemensas” statyto spektaklio fabula nesudėtinga: į dainuojantį Devynbėdžių kaimą, kuriame išmintingojo Aleliumo buvo išaugintas pamestinukas Skalnas, atvyksta svetimšalis pirklys Rudabarzdis ir pardavęs veislinį jautį Klemensą, kurio dėka kaimas praturtėja, tačiau nebegali muzikuoti, paveikia Devynbėdžių gyvenimą, sujaukia jų vertybes. Taigi, koks jaunaisiais kūrėjais pristatomų jaunųjų aktorių „Devynbėdžių” pastatymas?

Toliau skaityti [muzikinis spektaklis:] DEVYNBĖDŽIAI (rež. Marius Meiliūnas) →

[dienoraštis:] NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS 2015

Teatras

Su pavasarinio lietaus atnešta gaiva atūžė Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis. Kasdien Vilniuje po kelis pasirodymus, po kurių švieži įspūdžiai nugula čia.

NBS-715x122-02_1

Igor and Moreno (Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija)

Idiosinkrezė

Šokinėjanti Baltijos šokio pabaiga. Po šio pasirodymo vėl norisi kartotis, jog riba, kuri nubrėžtų, kas turėtų būti šokio spektaklyje, o kas jau lieka už jo ribų, – itin silpna. Tarsi kokiom kreidelėm būtų nupiešta ant asfalto, užtrypta šimtu milijonų kojų, nulyta lietaus ir kad maža nepasirodytų – likusios kreidos dulkės dar ir vėjo nupūstos. Trumpai tariant, – bendra tendencija tokia, kad ši riba vos matoma, arba jos nebėra.

Prieš prasidedant renginiui nugirdau pašnekesius: čia juk bus be muzikos, ane? Pasidarė įdomu, kaip jau seksis šokti be muzikos ir kaip be muzikos seksis sukurti bendrą visumos nuotaiką.

Toliau skaityti [dienoraštis:] NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS 2015 →

[NOA:] GEROS DIENOS! (rež. Rugilė Barzdžiukaitė)

Muzika, Teatras

2015-03-23_GerosDienos!_RugilesBarzdziukaitesNuotrauka3pypt. pypt. pypt. Visiems iki negalėjimo pažįstamas aukštas skanavimo garsas, kuris mus apipypsi iš visų pusių, kai norėdami atsiskaityti už prekes, parduotuvėje priartėjame prie kasų.

Lygiai taip pat pypsėjo ŠMC salė, sutikdama klausytojus.

Štai toks renginys, o tiksliau – minimalistinė opera dešimčiai kasininkių ir fortepijonui, atidarė Naujosios operos akciją (NOA).

laba-diena-a-čiū-ge-ros -die-nos

Toliau skaityti [NOA:] GEROS DIENOS! (rež. Rugilė Barzdžiukaitė) →

Opera „Jonas ir Greta” (rež. Gediminas Šeduikis)

Kultūra (kt.), Muzika, Teatras

spektaklis-jonas-ir-greta-m-singer-nuotr-65501270Pirmoji Vilnius City Opera (VCO), kurios ėmėsi jau nebe visiems gerai pažįstama bohemiečių senbuvių komanda, o naujieji veidai.
Man ypatingai imponavo pati operos idėja – pritraukti jaunimą, parodyti, kad ir opera gali būti įdomi ir patraukli (būtent pati Dalia Ibelhauptaitė, kuri šįkart liko operos meno vadove, prieš pat pasirodymą sėdėjusi ant scenos kartu su režisieriumi Gediminu Šeduikiu ir pristatinėjusi atlikėjus susirinkusiai jaunajai publikai, pabrėžė, jog jaunieji žiūrovai yra svarbūs, mes esam cool, ir čia nerasime pradvisusių naftalininių sprendimų).

Kūrėjai sau išsikėlė nemažą užduotį – operą padaryti įdomią ir šiuolaikišką moksleiviško amžiaus jaunimui. Ir taip sakau ne dėl stereotipiškos (ir šiaip jau iš dalies teisingos), kad jaunų žmonių dėmesį būtų sunku prikaustyti, ar apskritai sunkiau sudominti, o todėl, kad vien iš psichologinės pusės žiūrint, ypač paaugliai labai greitai gali pajusti netikrumą, dirbtinumą, perspaustą atlikimą scenoje. Toliau skaityti Opera „Jonas ir Greta” (rež. Gediminas Šeduikis) →

Premjera: šokio spektaklis „6tas pirštas:” (chor. Rūta Butkus)

Teatras

Paskutinę sausio dieną Menų spaustuvėje buvo pristatyta Rūta Butkus šokio inscenizacijos premjera.

Gan teisinga, jog pati kūrėja šio pasirodymo nevadina spektakliu, labiau tiktų žodis performansas.

Kaip dabar jau yra tapę madinga, atlikėjai pasitiko žiūrovus scenoje ir pasirodymas prasidėjo vykstant žiūrovų suleidimui į salę. Scenos šone -išdidžiai stovėjo keturios, puošniai apsirengusios, pagyvenusio amžiaus damos, o scenos viduryje nerimastingai sukdama ratus ir mindžiukuodama vaikštinėjo pagrindinė veiksmo veikėja. Neabejotinai visų besirenkančiųjų dėmesys buvo patrauktas, kai viena iš vyresniųjų damų šokėjai įteikė plakimosi rimbą, kurį choreografė paprasčiausiai panaudojo pagal savo paskirtį.

Šokėjai ant galvos uždedamas šalmas, kuriuo kaip laisvės apribojimo simboliu neverta abejoti ir tada prasideda spektaklis-performansas, arba kitaip – šokis ir ilga ilga kančia scenoje.

Svarsčiau, ar mums, žiūrovams buvo sunkiau stebėti, ar jai vienai scenoje buvo sunkiau šokti. Toliau skaityti Premjera: šokio spektaklis „6tas pirštas:” (chor. Rūta Butkus) →

[flashback:] ŽYGIMANTO AUGUSTO IR BARBOROS RADVILAITĖS LEGENDA: miuziklas arenoje – brangiausias, bet ar tiek pat vertingas?

Muzika, Teatras

IMG_2706Visada labai skeptiškai žiūriu į masinius miuziklus arenose. Kadangi arenos paskirtis yra stebėti krepšinio rungtynes, na gal ir kokį garsenybės koncertą paklausyti ar pažiūrėti, todėl su miuziklais man žodis „arena” nesiderina nors tu ką.

Tai, kad apie šį „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” miuziklą bent jau viena ausimi, gruodžio mėnesį buvo girdėjusi didžioji dauguma, o bilietai dar ir dabar į ateinančius renginius, parduodami gan aktyviai, reikėtų paploti reklaminei kompanijai.

Daug kur buvo rašyta, kad tai brangiausias visų laikų miuziklas Lietuvoje. Na, jei jau miuziklą imsime vertinti pagal jam pastatyti išleistų pinigų kiekį, tai kur tada dingsta visa miuziklo, kaip meno ir pramogos kūrinio prasmė? Kita vertus, gal per daug sliekų nereikėtų kapstyti, juk tokio pobūdžio renginys ir yra statomas didelei auditorijai. Tikslą parduoti visus bilietus stengiamasi įgyvendinti kaip reikiant (gruodį, paskutinę dieną prieš renginį juos pardavinėjo su 50 procentų nuolaida).

Kadangi pagrindinių vaidmenų atlikėjų pora šmėžavo visose miuziklo afišose, akivaizdu, jog jie ir pritraukė tą masę, atėjusią į areną. Dėl šios priežasties bent jau aš juos stebėjau pro padidinimo stiklą. Toliau skaityti [flashback:] ŽYGIMANTO AUGUSTO IR BARBOROS RADVILAITĖS LEGENDA: miuziklas arenoje – brangiausias, bet ar tiek pat vertingas? →

Premjera: spektaklis „Biografija: Vaidinimas” (rež. Gintaras Varnas)

Kultūra (kt.), Teatras

vaidinimas-spektaklis_teatro_top-pataisytaKauno dramos teatre, metams einant į pabaigą, prieš pačias šventes, Gintaras Varnas pristatė premjerą pagal Max Frisch pjesę. Ši pjesė Kauno dramos teatro sienoms yra žinoma iš to paties pavadinimo 1978-ųjų metų spektaklio. Daug kur pristatoma, jog taip kuriama šio sezono Kauno dramos teatro koncepcija „Istorija naujai”. Kaip čia yra iš tikrųjų, ko gero tik pats G. Varnas galėtų atsakyti.

Dviejų veiksmų dramos pagrindiniam veikėjui profesoriui Kiurmanui (vaid. Dainius Svobonas) suteikiamas šansas savo gyvenimą pradėti iš naujo ir tokiu būdu pakeisti savo biografiją, pergyventi (ar tiksliau pervaidinti) tai, kas jo manymu, yra nepasisekę. Keliami egzistenciniai klausimai: O kas būtų, jei viskas būtų buvę kitaip? Kur mano gyvenimas būtų dabar? Ar tikrai, mes turėdami galimybę grįžti į vieną ar kitą savo gyvenimo situaciją, būtume pajėgūs priimti kitokį sprendimą? Toliau skaityti Premjera: spektaklis „Biografija: Vaidinimas” (rež. Gintaras Varnas) →