Taip, pastaruoju metu tenka ypatingai nenuosekliai klausyt muzikos. Besiartinanti metų pabaiga reikalauja pasitempimo ties 2007-ųjų albumais, o besiveržianti nostalgija disco/funk/hip-hop muzikai tais nuoširdžių šokių laikais lanksto kūną pagal, pavyzdžiui, neseniai atrastos Heatwave ritmus. Galbūt todėl labai smagu atrasti hibridą, leidžiantį suderinti šiuos du reiškinius. Neo-Soul ir Contemporary R&B – šitaip pristatomą albumą klasifikuoja apžvalgininkai. Prie Neo-Soul evoliucijos prisidėjęs 1997-aisiais, Rahsaan Patterson iki šiol būdavo pakankamai kryptingas. Šiemet, prieš mėnesiuką išleistame LP ausį džiugina eklektika. Atrodo, jog – nebandykite to namie! – Rahsaan, nepaisydamas sveikos logikos, maišo skirtingus vynus ir stipriuosius gėrimus (palikime dvasias ramybėje) bei itin vokaliai tiekia juos klausytojui. Muzika, prasidedanti funky, Bryan Adams neigiančiu devintu dangum, toliau netikėtai džiugiai veda į tarpinį apsvaigimą, kol kukliai kiek džiazovai atsidūstama – geras jausmas. O ir vėliau nėra jokio pavojaus, nuotaika tokia, kad žodžiai nebūtini – tiesiog neįmanoma pasijust nejaukiai. Vienoje dainų girdžiu vyrišką lėtesnį ir kiek grubesnį Feist “My Moon My Man”, persipynusį su gergždžiančiu Prince. Dar po akimirkos kažkodėl prisimenu Aquanote perlą arba mąstau, kokį vaidmenį čia atlieka bliuzinė partija, paskendusi gospele. Hm, visko nesupaisysi, bet pritariamai linksi galva perskaičius teiginį, jog visos dėlionės dalys stebuklingai dera tarpusavy ir meistriškai papildo viena kitą. Ir tikrai, atrodo, kad kažkas pasakė:
“<…> on cloud 9, where delirium comes and goes. And it feels good because there’s no danger even if somebody’s on pitch black. Time will pass and allow to stop breaking my heart. Still water will deliver me (oh Lord) the higher love, and I’ll float in the air, staring at the stars, on cloud 9 <…>”,
ir sukarpė tai į gabalėlius. Spaudi “pakartoti”, ir atsakymas į klausimą, kas gali būt geriau už labai gerą indie rock/pop/electronica albumą, šiandien yra pernelyg akivaizdus. Tiesiog labai geras ne indie albumas. Nemanot?
[youtube izIL9HaNtzQ]
http://www.myspace.com/rahspace
pirkti / perklausyti
o aš visą dainą karts nuo karto taip ir laukiu, kada įsiremixuos gnarls’o:
„does that make me crazy?xn ;)
hm, pigus panasumas, bet yra. pvz, mane ziauriai nervina dainos „pitch black” panasumas i kazka (po kurio laiko nusprendziau, kad i feist, taciau jei kas patvirtintu, buciau ramesnis). cia turbut priklauso nuo to, kas ko tikisi is tokios muzikos. ant rahsaan uzsokau visiskai netycia, o dabar bandau gaut kuo daugiau neo-soul/cont.r&b albumu.
na gal ir yra kazkiek panasu i feist..o i kokia butent daina??
ar tau tiesiog grojimo stiliumi panasu?
sakykim taip – melodija man panasu ar, tiksliau, kai pirmakart isgirdau RP „Pitch Black” pacia pradzia, ji man asocijavosi su Feist „My Moon My Man”. aisku, tai ne tas pats kaip Spoon „The Ghost of Your Lingers” visiskai toks pat motyvas kaip ir Pulp „F.E.E.L.I.N.G.C.A.L.L.E.D.L.O.V.E”, bet tiesiog. prisiminiau dar filma „Orkestro vizitas”, tai man kaip ir tam izraelieciui ausyse suskambo ne juros osimas, o Feist :)