Kauno valstybinio dramos teatro spektaklio „Laimingi“ jau kuris laikas laukiau Vilniuje, netgi buvau pasiruošusi dėl jo nušokti ir iki Kauno. Pasirodo Kaune šis spektaklis irgi nestokoja populiarumo. Bilietų platinimo svetainėse, ties spektaklio „Laimingi” eilute, jau kurį mėnesį nesikeičia užrašas „išparduota”. Tokį populiarumą Kauno valstybiniame dramos teatre pelnė tik R.Kazlo spektaklis „Palata”.
Spektaklyje pagrindinį vaidmenį atliekanti Toma Vaškevičiūtė, už šį vaidmenį šiemet apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia aktorė. Teatro kritikai tvirtina, kad „Laimingi” tiesiog gundo iškilmingai paskelbti, kad Artūras Areima – talentingiausias ir perspektyviausias iš savo kartos režisierių.” [Andrius Jevsejevas, Kultūros barai, 2010 Nr.1].
Spektaklis „LAIMINGI”
Dviejų dalių spektaklis pagal F. von Schillerio „Klastą ir meilę“
Režisierius: Artūras Areima
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Kotryna Daujotaitė
Iš vokiečių kalbos vertė Teodoras Četrauskas
Kauno valstybinis dramos teatras
Vaidina: Tomas Rinkūnas, Toma Vaškevičiūtė, Egidijus Stancikas, Daiva Stubraitė, Ričardas Vitkaitis, Henrikas Savickis, Daiva Rudokaitė, Kęstutis Povilaitis, Vilija Grigaitytė
Premjera: 2009 m. gruodžio 18 d. Kauno valstybiniame dramos teatre
Kas atsakingas už mūsų laimę? Ką kaltinti – save ar „pasaulio tvarką“, jei jautiesi nelaimingas? Jaunas Kauno valstybinio dramos teatro režisierius Artūras Areima pristato Friedricho von Schillerio pjesėje „Klasta ir meilė“ užkoduotą laimės formulę. Tik ją ironiškai pavadino „Laimingais“, kviesdamas iš naujo įvertinti, ko iš tiesų reikia žmogui, kad būtų laimingas.
Nors pjesės veiksmas vyksta istorinėje epochoje, F. Schillerio (1759–1805) kūryboje atsiskleidžianti dvasinių žmogaus vertybių ir visuomeninio gyvenimo kritika ne paseno, o atrodo vis aktualesnė. Režisieriaus interpretacijoje viena svarbiausių vertybių, išryškėjančių pjesėje – tai atsakomybė – už jausmą, parašytą ar ištartą žodį. Šis spektaklis – tai atsakas į sms’inės kartos atsainumą, teigia režisierius, pagrindine spektaklio temine ašimi pasirinkdamas meilės motyvą. A. Areima laikosi F. Schillerio nuostatos: meilė yra aukščiausias žmogaus atsiskleidimas, kuris užbaigia jį kaip asmenybę.
Žmogus be meilės negali būti laimingas, o laimingas negali būti nemylėdamas – tai spektaklio pagrindinė mintis. Jame plėtojama meilės kaip laimės, prasmės ir visumos idėja. Pagrindinis konfliktas čia vyksta tarp dviejų pasaulių – politinio, kur vienintelė nenuginčijama vertybė yra poreikis būti galingam ir užimti aukštas pareigas, t. y., pragmatinės laimės sampratos, ir žmogaus orumo bei garbės pasaulio, kurį valdo humanistinės vertybės.
Birželio 8 d. (antradienis) 19 val.
Menų spaustuvės Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)
www.tiketa.lt