[nostalgija:] Young Gods – T.V. Sky [1992, PIAS].

Šį albumą įsigijau tais laikais, kai Tilto gatvėje dar veikė plokštelių parduotuvė. Tada vienu ypu ZONA atvežė visą „partiją“ panašios muzikos vinilų, kurie rado savo vietą mano kolekcijoje. Buvau laimingas iki padebesių lėkdamas su T.V. SKY namo. Ir jau vien dėl to šis albumas man yra nostalgija.

Kita vertus, šis darbas man atvėrė duris į tamsų ir klaidų industrial muzikos pasaulį. Koja kojon su šiuo albumu ėjo ir Front 242, ir Nine Inch Nails diskai. Visi kas tada klausėsi Young Gods, buvo kitos „kastos“ žmonės, kai kurie save laikė visa galva aukščiau už metalistus bei depešistus. Matyt pirmiesiems buvo nepriimtinas Young Gods paradoksas – kaip galima gitarinį skambesį išgauti elektroninių semplų principu? Tuo tarpu antriesiems matyt trūko romantikos ir šiaip, buvo per sunku.

Trečia vertus nenoriu spekuliuoti klišėmis. O jų kabinti Young Gods niekaip neina. Kartą Nine Inch Nails paklausti ar nemano, kad jie įtakoja Young Gods muziką, atsakė – tai Young Gods daro mums įtaką. Nors Young Gods galima pavadinti kiek primytivokais, tačiau emocija, kurią jie kuria yra neįprasta, išskirtinė. Klausydamas sintetinio gitarų skambesio aš iš karto galvoju apie ledynus, tarsi nuoga ranka keturiasdešimties laipsnių šaltyje braukčiau per ledo atplaišas. Ritmika tuo tarpu kuria tokią atmosferą, kuri greičiausiai dengia atokią, gerokai nuo Saulės sistemos nutolusią planetą. Nepamiršdamas užburiančio, kiek kreivoku tačiau žaviu akcentu paspalvinto Franz Treichler vokalo, keliu rankas – jis sugeba įtikinti ir man to pakanka. Jame girdžiu Danzig pyktį ir The Doors metafiziką.

Young Gods, savo pavadinimą pasiskolinę iš Swans dainos, padarė keletą gerų albumų, tačiau T.V. SKY mano galva yra stipriausias darbas. Iki jo ėję dveji The Young Gods bei L‘eau Rouge stokojo struktūros ir to „user friendly“ akcento – juose buvo gausu triukšmų, agresijos. Iš kitos pusės, ta jauna gaivalinga energija gerokai laužė kaulus. Tuo tarpu vėlesnieji Only Heaven ir ypač Second Nature buvo pernelyg konceptualūs, nors ir pakėlė grupę į kitą kokybinį lygį. Kol kas tik paskutinysis Super Ready išleistas prieš gerus trejus metus apeliuoja į tą „ašinį“, švarų, matematiškai teisingą Young Gods garsą. Tikiu, kad yra fanų kurie simpatizuoja kitiems šių paslaptingų šveicarų darbams, tačiau T.V. SKY yra ta plokštelė, kurią rekomenduoju pirmąjai pažinčiai.

Kol kas geriausia proga, kuri pasitaikė klausytis šio albumo buvo kelionėje automobiliu į tolimiausią Norvegijos šiaurę. Spauskite play ir suprasite kodėl.

Gasoline man

httpv://www.youtube.com/watch?v=YxWLVRlGa10&feature=related

Skin Flowers

httpv://www.youtube.com/watch?v=30H0mr_yY4I&feature=related

The Night Dance

httpv://www.youtube.com/watch?v=sfd8HpOiUDU

fb-share-icon

6 komentarai apie “[nostalgija:] Young Gods – T.V. Sky [1992, PIAS].”

  1. Tomai, galėtumėt apsireikšt ir dažniau. Labai malonu rasti čia nuorodų į atlikėjus, kurie ne visai atitinka šio tinklalapio guru skonio :) O jei rimčiau — muzika gal ir primityvoka, norėtųsi didesnės idėjų atrankos ir jų išplėtojimo, bet energija tikrai tai atperka…

  2. Pastaba priimta ir į ją atsižvelgta. Baigiau daryti didelius neitin malonius darbus ir dabar darysiu tik malonius darbus.

    Iš dalies sutinku dėl Young Gods primityvumo. Kita vertus tai yra gražu. O visa tai kas yra gražu, yra gražu:)

  3. taip, T.V. Sky yra geriausia ką jie padarė, o patys YG – savo laiku Roskildėje teko juos matyt/klausyti gyvai, įspūdis buvo dar geresnis negu klausant įrašų. nors ir nieko per daug sudėtingo, bet kažką tokio vežančio savyje jie turi…

  4. man tada buvo 12a, augau ant kitokios muzikos, tai wtf čia? Galvoju, kad be nostalgijos prie tokių garsų nepriprasiu jau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.