Gruodžio 3 d. „Skalvijoje” startuoja „Naujojo Rusijos kino dienos”. Nėra prasmės skiesti apie darbus, kurių nesam matę, tad tiesiog permeskit akimis aprašymus ir patys susidarykit nuomonę. Tiesa, „Dingęs be žinios” buvo rodytas ir laimėjo festivalio „Šeršeliafam” konkursinėje programoje, o svečio teisėmis dalyvaujančios Kiros Muratovos naują darbą „Rylos melodija” reiktų pamatyti iš principo. Taigi, Naujojo Rusijos kino dienose matysite:

„Dingęs be žinios“ / „Propavšyj bez vesti“

Režisierė Anna Fenčenko
Vaidina: Andrej Filippak, Rasim Džafarov, Polina Kamanina, Liudmila Gerojeva, Juris Laucinš
(drama, Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 1.36)
3 d. – 19 val., 4 d. – 17 val. (filmą pristatys režisierė), 8 d. – 21.10

Filmo herojus – vidutinio amžiaus vyras, gyvenantis atsiskyrėlišką, tik nuo savęs priklausomą gyvenimą. Tačiau vieną rytą į jo langą pasibeldžia detektyvas. Prasideda tyrimas dėl dingusio be žinios kaimyno. Netikėtai vyras praranda namus, pasą. Jis tampa žmogumi-nieku. Vienu iš tų dingusių be žinios, visiškai priklausomų nuo kitų malonės.
Tai istorija apie žmogaus iliuzinės laisvės praradimą ir pavėluotą mėginimą rasti save ir savo vietą gyvenime.

Režisierės Anos Fenčenko (g. 1970) filmas „Dingęs be žinios“ 2010 m. kino festivalyje „Kinotauras“ buvo apdovanotas kaip geriausias pilnametražis debiutinis filmas. Iki tol šiame festivalyje ji pelnė prizus už trumpametražius filmus „Pasimatymas“ ir „Šagalo originalas“.

„Žmogus prie lango“ / „Čelovek u okna“

Režisierius Dmitrij Meschijev
Vaidina: Jurij Stojanov, Kristina Kuzmina, Sergej Garmaš, Marija Zvonariova, Vladimir Vdobičenkov, Andrej Merzlikin
(melodrama, Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 1.36)
3 d. – 21 val., 6 d. – 17 val., 8 d. – 19.15

Japonijoje didelės įstaigos, kur žmonės ištisomis valandomis žiūri į monitorius, turi specialų darbuotoją, kuris sėdi prie lango ir pasakoja, kas pro jį matosi. Taip išlaikomas tikrovės pojūtis. Aleksandras Dronovas taip pat „žmogus prie lango“. Jam patinka stovėti, žiūrėti ir komentuoti. Tačiau aplinkinius tai tik erzina. Dronovas – netikęs aktorius, o ir šeimoje ne itin gerbiamas. Gal taip ir būtų gyvenęs, bet viską sujaukia greitkelyje įvykstanti avarija.
Dronovo vaidmenį filme sukūrė humoristinės televizijos laidos „Miestelis“ („Gorodok“) režisierius, scenarijaus autorius ir aktorius Jurijus Stojanovas.

„Man norėjosi, kad visų filmo „Žmogus prie lango“ personažų būtų gaila. Stengiausi, kad istorijoje nebūtų nė vieno neigiamo herojaus. <…> Tai filmas apie mus visus – trokštančius meilės, besikankinančius be jos ir iš visų jėgų besistengiančius ją atrasti. <…> Filme nėra nieko, už ką jis rinktų festivalių prizus“ (Dmitrijus Meschijevas).

Dmitrijus Meschijevas (g. 1963) savo filmuose dažniausiai pasakoja tą pačią istoriją apie moters paiešką. „Ji – gyvenimo iškamuota ir manieringa Ingeborga Dapkūnaitė „Cinikuose“, tyli ir anemiška Ksenija Kačalina „Virš tamsaus vandens“, gyvybinga provincijos karalienė Natalija Danilova „Amerikietėje“. <…> Bet kokiu atveju Ji pakeičia herojaus gyvenimą neatpažįstamai.“ (kino kritikas Michailas Trofimenkovas)

„Aš“ / „Ja“

Režisierius Igor Vološyn
Vaidina: Artur Smoljaninov, Andrej Chabarov, Oksana Akinšina, Aleksej Gorbunov, Anna Michalkova, Piotr Zaičenko, Marija Šalajeva, Jevgenij Tkačiuk
(drama, Rusija, 2009, rusų k., angl., liet. subt., 1.28)
4 d. – 19 val., 6 d. – 21.10, 9 d. – 17 val.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=xgaPRrbud9Y

Provincijoje gyvenantis jaunuolis kuria avangardo pjeses teatrui, vartoja narkotikus, priklauso pankų grupei. Kai jam sukanka aštuoniolika, jis savanoriškai atsigula į psichiatrijos ligoninę, kad išvengtų karinės tarnybos. Sanitarų žiaurumas, narkotikų sukeliamos haliucinacijos, aplink šmirinėjantys psichikos ligoniai – visa tai tampa jo realybe. Po gydymo, su geltonu bilietu rankose, jis paleidžiamas į laisvę.
Autobiografiniame filme „Aš“ režisierius kalba apie savo 1990-ųjų kartą. Apie „perestroikos“ laikus, kai nemažai jaunų žmonių baigė gyvenimą tragiškai.

„Mūsų psichodelinė revoliucija „nušienavo“ didžiulę „perestroikos“ jaunimo kartą, Vološynas be jokios ironijos konstatuoja: jei prisimeni dešimtojo dešimtmečio pradžią, vadinasi, tu kažkokiu būdu išgyvenai, – matyt, tam, kad papasakotum šią istoriją“ (Georgijus Mcheidzė, www.openspace.ru/cinema).

I. Vološyno (g. 1974) debiutinis filmas „Nirvana“ 2008 m. pelnė festivalio „Kinotauras“ apdovanojimą. Lietuvių žiūrovai jį galėjo matyti tais pačiais metais Naujojo Rusijos kino dienose. Filmas „Aš“ šiųmetiniame „Kinotaure“ įvertintas už operatoriaus Dmitrijaus Jašonkovo darbą.

„Palaidokite mane už grindjuostės“ / „Pochoronite menia za plintusom“

Režisierius Sergej Snežkin
Vaidina: Svetlana Kriučkova, Aleksej Petrenko, Marija Šukšina, Aleksandr Drobitko, Ivan Krasko, Valerij Kucharešyn
(drama, Rusija, 2009, rusų k., liet. subt., 1.57)
4 d. – 20.45, 6 d. – 19 val., 8 d. – 17 val.

httpv://www.youtube.com/watch?v=jGOlQTGd_7s

Filmo herojus – aštuonmetis berniukas Saša. Namuose įkalintas ligotas vaikas tampa despotiškos močiutės meilės auka. Didžiausia Sašos gimtadienio svajonė – pamatyti mamą. Močiutė įsitikinusi, kad vaiko motina prarado teisę bendrauti su vaiku, vos tik susidėjo su girtuokliu dailininku.

Filmas sukurtas pagal Pavelo Sanajevo autobiografinę apysaką „Palaidokite mane už grindjuostės“, skirtą jo patėviui garsiam rusų aktoriui Rolanui Bykovui.

„Mane vadina Saša Saveljevu. Mokausi antroje klasėje ir gyvenu su močiute ir seneliu. Mama mane iškeitė į liliputą-kraugerį ir pakabino šį sunkų kryžių močiutei ant kaklo. Taip nuo ketverių metų ir kabu“ (ištrauka iš P. Sanajevo apysakos).

Filmas „Palaidokite mane už grindjuostės“ kino festivalyje „Maskvos premjera“ pelnė prizą už režisūrą, įvertinta ir aktorė Svetlana Kriučkova už geriausią moters vaidmenį.

Režisierius Sergejus Snežkinas (g. 1954) labiausiai išgarsėjo „perestroikos“ laiku. Jo filmas „ČP rajonnogo maštaba“ (1988) tapo vienu taikliausiu tų laikų atspindžių, o filmas „Nevozvraščenec“ (1991) Sen Sebastiano kino festivalyje pelnė specialų žiuri prizą.

„Rylos melodija“ / „Melodija dlia šarmanki“

(svečias iš Ukrainos)
Režisierė Kira Muratova
Vaidina: Roman Burlaka, Jelena Kostiuk, Renata Litvinova, Oleg Tabakov, Vitalina Bibliv, Natalija Buzko, Žan Daniel, Georgij Delijev, Nina Ruslanova
(drama, Ukraina, 2009, rusų k., angl., liet. subt., 2.33)
5 d. – 16.40, 7 d. – 20.30, 9 d. – 18.40

httpvh://www.youtube.com/watch?v=TdrrDmt9P0M

Netradicinė kalėdinė istorija, kurios herojai vaikai – brolis ir sesuo. Mirus motinai, jie turi būti išsiųsti į skirtingus globos namus, tačiau vaikai nenori skirtis ir pabėga į miestą ieškoti tėvo. Alkis, šaltis, nedraugiškas aplinkinis pasaulis nesustabdo vaikų – jie ir toliau ieško savo artimo žmogaus.

Filmas „Rylos melodija“ 2009 m. Maskvos kino festivalyje Kino klubų federacijos žiuri buvo pripažintas geriausiu, mažoji aktorė Jelena Kostiuk šiame festivalyje apdovanota už geriausią moters vaidmenį, o režisierė Kira Muratova pelnė FIPRESCI prizą.

„Muratova muša iki sąmonės netekimo. Vis tas pats revolveris, pakeltas prieš kultūrą. Nepatinka? Neestetiška? Neskoninga? Bjauru?“ (Nikita Jelisejevas, www.seance.ru)

Kira Muratova (g. 1934) – viena svarbiausių kino figūrų ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje. Nors režisierė kūrė nuo 1962 m., tačiau jos filmai nuo lentynos „nuimti“ tik 1986 m. Dauguma jų yra pelnę prizus įvairiuose kino festivaliuose.

„Paliaubos“ / „Peremirije“

Režisierė Svetlana Proskurina
Vaidina: Ivan Dobronravov, Jurij Ickov, Sergej Šnurov, Nadežda Tolubejeva, Aleksej Vertkov, Viačeslav Šichalejev, Andrej Feskov
(drama, Rusija, 2010, rusų k., liet. subt., 1.35)
5 d. – 19.30, 7 d. – 18.40, 9 d. – 21.30

httpvh://www.youtube.com/watch?v=rSKvNI_SQTk

Kartą gyveno liūdnų, protingų akių vairuotojas Jegoras. Gyveno jis miestelyje, kur apiplėšimas buvo lygus ėjimui į darbą. Jegoras taip pat kartkartėmis būdavo įveliamas į vagystes. Vaikinas nenorėjo būti balta varna, bet vietoj apiplėšimų mieliau būtų ieškojęs tos vienintelės gyvenimo meilės. Tačiau romantiškos meilės tradicijos šioje vietovėje jau seniai buvo išsisklaidžiusios kaip dūmai. Ir Jegoras leidosi į kelionę.

„Filmo herojai nei geri, nei blogi, jie paprasti žmonės, kurie, kaip ir mes, neišvengiamai prisitaiko prie aplinkos“ (Darija Goriačeva, www.gazeta.ru).

Filmas „Paliaubos“, 2010 m. kino festivalyje „Kinotauras“ pelnęs pagrindinį prizą, yra metafizinė kelionė į Rusijos gilumą. Geriausiu pripažintas ir Jegoro vaidmenį sukūręs aktorius Ivanas Dobronravovas. (Jį žiūrovai gali prisiminti iš A. Zviagincevo filmo „Sugrįžimas“, kuriame, būdamas vaikas, atliko dramatišką jaunesniojo brolio vaidmenį.)

Su Svetlanos Proskurinos (g. 1948) kūryba lietuvių žiūrovai galėjo susipažinti 2006 m. Naujojo Rusijos kino dienose, kur buvo parodytas jos filmas „Atitolimas“. Tarptautinį pripažinimą ji pelnė 1990 m. Lokarno kino festivalyje už filmą „Atsitiktinis valsas“ („Auksinį leopardą“).

Daugiau informacijos – www.skalvija.lt