Susanne Bier vargu ar reikia pristatinėti „Scanoramos”, kuri ir nusipirko šio filmo rodymo teises, žiūrovams – matėm ir jos „Open Hearts” (šių eilučių autoriui, tai vienas geriausių filmų), „After The Wedding” ir „Brothers”. Gal Lietuvoje matėme ir daugiau jos filmų, tačiau šiuos miniu todėl, kad visiems jiems scenarijus rašė tas pats žmogus, kaip ir filmui „Geresniame pasaulyje” – Anders Thomas Jensen. Tiem, kas pavardėmis nesidomi, užteks pasakyti, jog tai žmogus parašęs mūsų šalyje pamėgtus „Adomo obuolius”. Ne, tai nereiškia, jog „Geresniame pasaulyje” yra komedija, tačiau garantuoja, jog laukia dar vienas gerai sukaltas filmas. Gerumą, potencialą dažnai nusako faktas, jog mažabiudžetinio europietiško filmo remake’o imasi Holivudas ir šia prasme šis duetas jau turi dublį – „Brothers” su Natalie Portman jau padarytas, o „Open Hearts”, kurį režisuos puikaus „Garden State” žvaigždė Zach Braff laukiamas jau kitąmet.
Ar panašaus kalibro potencialą turi ir „Geresniame pasaulyje”? Ir taip, ir ne. Filmą Danija pristatė Oskarui geriausio užsienio filmo kategorijoje ir tai yra tas atvejis, kai juosta nėra tiesiog geriausia, kas šiemet nutiko kino Danijoje, bet tai, jog darbas tiesiog tinka šiam apdovanojimui. Jau ir „After The Wedding” nebekvepėjo dogmos ideologija, bet „Geresniame pasaulyje” jau atvirai alsuoja pompastika, didingumu. Žinoma, tai ne „Titaniko” didingumas, tačiau per premjerą greta sėdėjusi Dalia Michelevičiūtė neperstojamai verkė ne tik dėl to, kas vykdavo ekrane, bet ir to, ką muzika, atmosfera sukurdavo dar prieš veiksmui įsisukant žiūrovo akyse. Šia prasme „Geresniame pasaulyje” yra tiesiog priimtinesnis tam žiūrovui, kuris išėjęs po „Baltojo kaspino” seanso sau užsiduoda tik vieną klausimą: „Tai kas gi po velnių visa tai padarė?”.
Anders Thomas Jensen tiek „Open Hearts” tiek (ar net ypač) „Brothers” įrodė, jog norint išspausti dramą, nereikia tragiškos įvykių grandinės, kuri paliečia šimtus žmonių – tam užtenka kelių personažų pasaulio išnarpliojimo, pateikimo. Susanne Bier gi puikiai jaučia šio scenaristo tekstą, herojus. Taip, gimsta filmas, kuris gimtojoje Danijoje, sakoma, atsipirko per pirmas tris rodymo savaites.
Kaip dažnai ir būna, taip ir šiuo atveju šiek tiek daugiau norėjos užsiminti apie kūrėjų meistrystę, nei patį kūrinį, kuris ant popieriaus gal ir neatrodytų, kaip dėmesio vertas šedevras. IStorija įsisuka apie du vaikus, kurie savo gyvenimus sprendžia taip, kaip juos išmokė aplinkybės. O aplinkybės, žinoma, gimsta šeimose. Vienoje trūksta meilės, tad viskas sprendžiama jėga, savarankiškai, kitoje gi vyrauja „Geresniame pasaulyje” filosofija – jog geresnis pasaulis yra tas, kuriame yra meilė. Net negali ginčytis, jog kažkas šioje juostoje bando įrodyti, jog yra priešingai – tik tiek, jog kol/kai tos meilės nėra, tu ir negali patikėti, kad geresnis pasaulis yra tas, kuriame ji yra. Ar tam, jog tai suprastume, gyvenime turi įvykti kažkas tragiško, ar užtenka tuo patikėti ir to siekti? Man po filmo, kaip ir matant ašaras šią žemę palikusiojo atžvilgiu, norisi, kad jos pavirstų kažkuo gražiu vis dar esantiems greta – neabejoju, kad gyviesiems parodyta meilė yra kur kas reikalingesnė nei išėjusiesiems. Tiek išėjusiems visiems laikams, tiek iš jūsų asmeninio gyvenimo.
Gražių jums metų su gražiu kinu. Užsukit popiet į g. puslapį facebook’e – pralošim porą kvietimų į šį filmą.
httpvh://www.youtube.com/watch?v=Diik286Njdg
Kur ir kada rodo?
Stiprus metų filmas. Nuostabiai „skandinavškas”, regis net tą vėją ant stogo jaučiau.
Maciau „Scanoramoj”. Tokio isdrapstyto ir klaikaus filmo seniai buvau neregejus. O jo geris tame, kad yra prierasas – skandinaviskas? :)
O jo blogumas tame, kad tau jis toks pasirodė?
Ne, ne tame gėris. Gėris sugebėjime žinutę perduoti žiūrovui. O „skandinaviškas” padeda filmui būti kiek stilingesniu.
Vakar žiūrėjome su vyru. Labai labai patiko. Rekomenduoju gero kino mėgėjams.
Negaliu įsivaizduoti, kaip filmas ar nors kažkuri jo dalis galėtų būti pavadinta „klaikia”. Manau Keisi komentaras tik iliustruoja vieną iš filmo message’ų – žmonės turi skirtingus „tikrovės” receptorius, skirtingą kalbėjimo būdą, skirtingus „point of view”. Ko gero ir tas pats „bukagalvis” nuvestas į kino salę ir sužiūrėjęs šį filmą vis tiek nepripažintų savo silpnumo ir nesiliautų jo slėpti po kumščiais.
Ginčai matosi man beprasmiškais.
Filmas tikrai ne šedevras ir trūkumai paviršiuje. Bet jis didžiai patinka liaudžiai. Ir tas labai šaunu! Tai filmas, kurį drąsiai gali rekomenduoti kaip išskirtinį Vingio repertuare, nebijodamas, kad paklausęs rekomedacijos baisiai pasipiktins dėl laiko sugaišimo ir išmestų balon pinigų…
O jo blogumas tame, kad tau jis toks pasirodė?
Bent aš apie BLOGUMĄ nekalbėjau…
SUPERTEISINGA NUOMONĖ recenzijoje:
http://www.7md.lt/lt/2010-12-24/kinas/ar_lengva_buti_retrogradu.html
Visiems aukščiau parašiusiems ir apsalusiems nuo filmo, perskaityti BŪTINA! :)
UBERFAINA, kad ja pasidalinai :) Išties, kaip dažnai ir būna, didžiausia filmo problema man yra ta, kad jis nepriekaištingai sukaltas. kertuk, tu ir pats labai dažnai naudoji frazę „gerai sukaltas” filmas, kai rekomenduoji man nulėkt į vieną ar kitą festivalio filmą, o mane tai kaip tik atbaido. Kaip ir su žmonėmis, taip ir su filmais – kuo jie tobulesni, geriau sukalti, tuo laikais nuo jų didesniu atstumu – ką tu ten menkysta prie jų bepridėsi, tik išpurvinsi nešvariom rankom. Taip ir lieka tokie dalykai už stiklo, kaip muziejuje.
Būtent tą „gerai sukaltas” ir demaskuoja Pipinytė. Aiškiai pasako, kad vaidyba ir filmavimas gelbsti per daug tiesų scenarijų.
„Gerai sukaltas” ir kitas filmas – „Baltas kaspinas”. Bet ar turime paniurnėjimų dėl šito?
Nesutikčiau tik su kritikės akcentavimu, kad GERESNIAME PASAULYJE yra arhousinio kino atstovas. Jeigu ir yra autorinio-meninio kino atstovas, tai aiškiai komercinės europietiškos atmainos. Tai, kad filmas toks artimas masiniam žiūrovui, išduoda komercinio kino formulių taikymą jame.
Na, aš apie „Baltą kaspiną” negalėčiau pasakyti „gerai sukaltas” – liežuvis neapsiverstų. Sukaltas yra tada, kai aiškiai gali matyti ir lentas ir vinis – matai, kaip/kuo viskas padaryta. Balto kaspino stiprybė gi ne fasade.
Dėl „sukalimo”…Žiūrint „Geresnį pasaulį” jaudiniesi,taip,ir dar kokį pusvalanduką po jo…o po to pasimiršta.O štai „Baltas kaspinas” persekiojo daugiau nei kelias savaites,jei ne mėnesį ar daugiau…