Kažkada kvatojau skaitydamas Q straipsnelį apie grupes, kurių pavadinimai yra neįprastai ilgi. Tiesa, Keep Shelly In Athens (duetas iš…taip, atspėjote, Atėnų) ten nebuvo minimi. Užtikęs šį pavadinimą panorau sužinoti kas ta Shelly ir kur po galais tie Atėnai. Išgirdęs pirmąsias natas susidūriau su gera doze mistikos, skaidraus liūdesio ir subtilaus grožio. Tai buvo vienas tų stebuklingų atvejų, kai albumo viršelis idealiai atvaizdavo savo turinį.

Jei reikėtų parinkti konkrečią valandą kada geriausia klausytis konkrečios muzikos, tuomet KSIA labiausiai tiktų po penktos vakaro. Tai garso takelis, kuris puikiai palydi į dienos pabaigą. Ir klausantis šio įrašo, jau neberūpi kas bus kai diena baigsis.

Šis albumas, kurį drąsiai galima dėti į launge/dream pop kategoriją yra šešių takelių rinkinys. Visi kūriniai tarsi balansuoja ant šviesos ir tamsos ribos, kai šešėliai pamažu tampa nematomi. Nors klausantis įžanginį Running Out Of You atrodo, kad tuojau trinktelės modernus italo disco, tačiau vietoje ritmo girdėti tik neįsimylėtos mylimosios balsas.

httpv://www.youtube.com/watch?v=la8ZKORFYLk&feature=related

Fokionos Negri Street kvepia šviežia patalyne ir vėju pro langą. Likę keturi kūriniai pamažu lėtėja – priešpaskutinis Don’t Be Afraid baugia aranžuote kviečia užmerkti akis ir dingti nuo šio pasaulio paviršiaus. Tik tylus saksofono lyžtelėjimas primena apie kažkokias pasiklydusias mintis.

httpv://www.youtube.com/watch?v=vZLhA5X23Z8&feature=related

Keista, kad toks šviesus ir skaidrus būdamas, šis Keep Shelly In Athens albumas man labiausiai asocijuojasi su atsisveikinimu. Nelygu su kuo ir kur. Su diena, paskutine metuose. Su geriausiu draugu stotyje. Su mylimąja tolimoje Viduržemio jūros pakrantėje.

Apibendrinant, tai labai vientisas, kiek sintetinis vokalo ir kelių samplų patiekalas su koncentruotu emociniu užtaisu. Nenustebčiau, jei ant albumo pakuotės būtų užrašyta – “Atsargiai, saulėlydis viduje”.