Grupė „Arbata“ vasarą pradeda švęsdama dešimties metų gimtadienį ir savo gerbėjams dovanoja jau trečią studijinį albumą pavadinimu „SOS“. Su grupės lyderiu Andriumi Zalieska (arba tiesiog – Zala) susėdome pašnekėti apie grupės džiaugsmus ir vargus, artinantis dešimties metų sukakčiai.
Įdomu, kokia buvo „Arbatos“ gyvavimo pradžia?
„Arbata“ iš pradžių buvo tiesiog bendraminčių kompanija, geras draugų „tūsas“ ir tiek. Nuo 1996 m. pradėjome groti – žinoma, ta grupė buvo dar ne visai „Arbata“, o tik pradiniai muzikinės krypties ieškojimai. Ir pirmas grupės pavadinimas buvo kitas – „Princesė Diana“ . Tuometinių įvykių pasėkmė.
Pats pradėjai groti gitara, o ne kokiu kitu instrumentu. Kodėl?
Gitara buvo neatsiejama draugų susibūrimų dalis – instrumentas, keliaudavęs iš rankų į rankas. Tie patys draugai ir išmokė mane groti gitara. Be to – tai lengvas ir patogus keliavimui instrumentas. Tuo metu daug kur skambėdavo dainuojamoji poezija, įvairus rokas ir mes supratome, kad norime muziką kurti patys ir taip išreišti save.
Kaip kilo idėja grupę pavadinti „Arbata“?
Ilgą laiką neradome visus tenkinančio pavadinimo. Vieną kartą po eilinio koncerto susirinkome Andrejaus (buvusio „Arbatos“ gitaristo – aut. past.) bute, ir gėrėme arbatą. Gerai pagurkšnojęs, draugas pradėjo dainuoti „Foje“ dainą „Arbata“. Tada supratome, kad ši daina yra apie tai, ką mes jaučiame. Todėl nedvejodami savo grupę taip ir pavadinome.
Pastebėjau, jog grupės sudėtis sparčiai kinta. Kodėl tai vyksta?
Savaime suprantama, kad per dešimt metų muzikiniai skoniai, žmonių poreikiai pradeda skirtis, gyvenimą užgriūna kiti prioritetai. Tai juk labai natūralus reiškinys. Senus „Arbatistus“ keičia naujieji, kurie pagroja 2 – 4 metus ir pasitraukia iš grupės veiklos, tada netikėtai grįžta senieji nariai. Tartum toks ratas apsisuka. Labai džiaugiuosi nauju gitaristu, kuris, beje, yra jauniausias grupėje. Manau, kad muzikantų kaita leidžia judėti pirmyn, atrasti naujus skambesius – kiekvienas naujas narys ateina su savo muzikiniu stiliumi, vizija, kurią nori realizuoti drauge.
Papasakok, kokia „Arbata“ buvo tik pradėjus groti ir kokia yra šiuo metu?
Tada buvome tikri pankai. Buvo daugiau energetikos. Pamenu, oficialus pirmasis koncertas vyko „Baltuose drambliuose“. Grupės sudėtis buvo visai kitokia – turėjome kankles, smuiką ir pučiamuosius. Su metais daromės vis ramesni ir subtilesni. Naujasis albumas „SOS“ yra brandesnis, gilesnis už anksčiau išleistus. Per tuos metus išmokome nesipykti dėl smulkmenų- tiesiog išaugome iš to, pradėjom kalbėtis ir kitaip į viską žiūrėti. Papraščiausiai jaučiame atsakomybę vienas prieš kitą. Tačiau nauji grupės nariai pamažu pradeda grąžinti buvusį rokenroliškumą.
O ar tik sukūrus grupę galvojote, jog kada nors gerbėjus kviesite į dešimtmečio koncertą?
Aš visada galvoju, kad kiekvienas koncertas gali būti paskutinis – tu nežinai, kas gali įvykti rytoj. Muzika leidžia žaisti, daryti tai, ką nori, šiandien, o ne rytoj. Kol yra minčių, koncertų, tol judame į priekį. Visai netikėtai ir prabėgo tie dešimt metų. O kiek dar grosim, aš nežinau. Aš nekuriu ilgalaikių planų.
Gal gali papasakoti, koks buvo keisčiausias arba juokingiausias, o gal liūdniausias koncertas?
Koncertas vienuolyne: būgnininkas atsisakė groti – mat jam netiko vinuolyno energetika. Bet man tai buvo vienas iš geresnių koncertų. Prisimenu ir koncertą, kuris vyko draugo bute. Bilietas – butelis vyno. Kažkokia fantastika – eilė nusidriekė nuo antro aukšto iki penkto, svetainė buvo perpildyta, žmonės keitėsi, o mes nesustojome groti. Po šio koncerto ir atsirado grupė „Arbata“.
Kas tave įkvepia kūrybai? Ar turi autoritetą?
Autoritetų yra labai daug. Pradedant dievais, baigiant atlikėjais. „Arbata“ taip pat yra išgyvenusi kitų atlikėjų įtaką, tai natūralu. Tačiau pas mus vyrauja demokratija – kiekviena naujai atnešta daina būna kritikuojama, taisoma, kol pradeda patikti visiems grupės nariams. Dabar jau galiu sakyti, kad „Arbata“ turi savo stilių, skambesį. Galima sakyti, kad tai rokenrolas. O kas įkvepia? Draugai, gamta. Retai būna, kad tikslingai kažkas įkvėptų, tai išnyra epizodiškai kaip idėja.
Kokią pats klausai muziką? Ar ji daro įtaką tavo kuriamai muzikai ?
Aš klausau įvairią muziką, tačiau nenoriu, kad mus su jais tapatintų. Labai mėgstu „Radiohead“, „Coldplay“, „AC/DC“, iš naujų grupių mane žavi „John Butler trio“, rusiškas rokas „SPLIN“, „Akvariumas“. Didelę įtaką darė „KINO“, „Foje“ ir „Bix“. Aišku, klausau ir savo draugų (Domanto Razausko, Dariaus Žvirblio – aut. past. ) muzikos. Jie ir atvedė mane į naują žanrą, dainuojamąją poeziją. O tai, ką groju kartu su Aurimu Driuku, yra šiek tiek kitaip nei su „Arbata“. Čia svarbus žodis ir muzika, kurioje vyrauja įvairiausi žanrai. Man tai dėkinga muzikos niša, kurioje nėra ryškių ribų. Gali eksperimentuoti, ieškoti savęs.
O kas tave dar žavi be muzikos?
Moterys. Žiauriai. Teatras, kurį labai mėgstu, kinas, pats gyvenimas. Mylimas žmogus.
Gimtadieninio koncerto metu bus pristatytas trečiasis grupės albumas „SOS“, ką simbolizuoja pavadinimas?
Tai žinia ir pagalbos šauksmas. Tai šauksmas, kad žmonės svetimėja, tolsta vieni nuo kitų. Tai tarsi signalas, kad pagrindinės vertybės vis tiek nesikeičia – meilė, tėvynė, patriotizmas yra amžini. Man labai patinka Ericho Marijos Remarko mintis: „Be meilės mes tik atostogaujantys lavonėliai“…
Ar nekyla mintis į grupės sudėtį įtraukti naujų narių, grojančių smuiku ar fleita ir taip bandyti kurti naujus sąskambius?
Žinoma, tokių minčių kyla. Norėtume turėti pučiamąjį instrumentą grupėje, tačiau kad ir kaip juokingai tai nuskambėtų – šeštas į automobilį netelpa. Šis pasakymas grupėje virto anekdotu. Iš kitos pusės, mes pakankamai gerai „išpildome“ savo muziką ir dabartine grupės sudėtimi. Mes turime draugų, kurie mielai sutinka pagroti kartu. Germanas Skoris iš grupės „IR“, taip pat multiinstrumentalistas Saulius Petreikis, smuikininkas Tadas Depukas prisidėjo prie albumo „SOS“ kūrimo – jie pasirodys ir birželio 17d. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje.
Papasakok apie artėjantį koncertą.
Švęsime gimtadienį. Tegu visi pasiruošia džiaugtis – susikursime šventę. Aišku, bus siurprizų, staigmenų – kelioms dainos į sceną grįš ir senieji „Arbatistai“. Kitų staigmenų neišduosiu. Taip pat tikimės, kad mus nustebins ir koncerte grosiančios grupės – gal perdainuos kokią mūsų dainą? Aš nežinau.
Įdomu, kodėl šiame gimtadienio koncerte į sceną lips būtent tokios grupės kaip „Atika“, „Liūdni slibinai“ ir „IR“?
Norėjome, kad koncerte skambėtų įvairi muzika. Kiekvienais metais į gimtadienio koncertą kviečiame savo draugus ar žmones, su kuriais vienaip ar kitaip buvome susidūrę grupės gyvavimo kely. Šios grupės – tik maža dalis draugų, bet būtent kartu su jais nusprendėme švęsti šiais metais.
Kokie žmonės lankosi jūsų koncertuose?
Ankščiau mūsų koncertuose matydavau daugiausia paauglius. Pastaruoju metu lankosi vyresni žmonės, gal dėl to, kad ir mes senstame. Man tai patinka, nes vyresniam klausytojui sunkiau įtikti, jis yra daugiau patyręs.
O muzika juk skirta tam, kad gyvenimas būtų šviesesnis. Jei klausytojas koncerto metu šypsosi – puiku, jei juokiasi – viršūnė.
Linkėjimas „Arbatos“ gerbėjams, besiruošiantiems atvykti į koncertą birželio 17 d. ?
Nepamiršti dovanų (juokiasi), atsinešti kartu draugą ir gerą nuotaiką.
Taip pat norime pristatyti dainą iš savo naujojo albumo – „Meilės jėga“
http://soundcloud.com/arbata/meil-s-j-ga
httpv://www.youtube.com/watch?v=EAuyLbnqf50
Daina iš naujojo albumo „Mūsų pavasaris“
Kalbino Viktorija Jakučionytė
nuotrauka – Karolinos Lapinaitės
*****
O kvietimą dviems į „Arbatos” dešimtojo gimtadienio koncertą ir albumo pristatymą, kuris vyks birželio 17 d. 19 h. Mokytojų namų kiemelyje, galite laimėti G. facebooke.
