Vienu sakiniu: Kad ir kas benutiktų, gyvenimas tęsiasi.
„Le père de mes enfants” gali vadinti prancūzišku filmu (koks jis yra), tačiau vargiai moterišku (nors režisieriaus kėdėje būtent moteris). Gal tai susiję su tuo, jog Mia Hansen-Løve gyvenimo meilė yra ne kas kitas, kaip Olivier Assayas, kurio paskutinius du filmus, t.y. „Carlos” ir „Summer Hours”, kritikai nešiojo ant rankų. Nesinori per daug išduoti turinio, kuris kaip maži amerikietiški kalneliai ilgą laiką kylą į viršų, paskui staiga neria žemyn, bet galiausiai ir vėl palengva kyla, tačiau noris pažymėt puikų medžiagos suvaldymą ir pateikimą, kuriame jauties lyg iš šono stebėtum akimirką iš vienos šeimos gyvenimo ir tuos užburtus ratus iš kurių taip sunku išsisukti. Čia, žiūrėk vyras visa galva pasinėręs į darbus neranda laiko šeimai, čia – žiūrėk jau, už tai jam priekaištavusi žmona, pati atsidūrusi jo vietoje elgiasi taip pat. Estafetė perduodama, kažkas miršta, kažkas jau įsimyli, kažkas… Ratas įsisuka ir matyt lieka tik vienas klausimas – suksimės mes jame, ar patys jį suksim? Būsim geresni negu tie, kurie buvo prieš tai, ar kartosim jų klaidas?
httpvh://www.youtube.com/watch?v=ZBG1MLU5fN4
Keista priežastis filmą vadinti nemoterišku.. Ir dar keisčiau yra juos skirstyti į moteriškus ir vyriškus :)
Nieko nepadarysi E, kad ir kaip kvaila būtų skirstyti filmus į vyriškus ir moteriškus, vis tiek.. žiūri, kad ir tą patį „The Freebie” ir galiausiai jauti, kad moters darbas. Sakau gal gyvenimas kartu su geru režisieriumi vyru padaro savo. Kaip, kad kartais padaro ir turėjimas gero režisieriaus-tėčio ;)
Vargšės moterys, kurių nei vyrai, nei tėčiai nėra režisieriai, iškart yra pasmerktos kurti moteriškus filmus :))
Nes kaip suprantu, išminuotojų būrys priskiriamas vyriškam, taip?
Taip :)
o būna vyro kurti, bet moteriški filmai?
woody aleno, praktiškai visi, išskyrus gal kokį vieną :))
:D tai paskui žiūrovai pavirs irgi moterimis:/ jei jau režisierius pavirto:D
O gal mes tiesiog klaidingai suprantam sąvokas „moteriški” ir „vyriški”. Moteriški gali būti skirti moterims (na tokie alia skysti, nestiprūs), bet juos gali sukurti ir vyriški vyrai :)) Specialiai, o ne iš talento trūkumo :)
Moteriški, tai čia kaip, kad jeigu imti pavyzdį iš gyvenimo, tai kai prieina ramiai sau draugė prie tavęs, užvožia per veidą, pareiškia, kad esi šunsnukis ir nueina. Tu tada keliolika minučių galvoji už ką tu esi šunsnukis, bet galiausiai nusispjauni ir galvoji, kad matyt bent ji pati žino už ką, tad nereikia eskaluoti konflikto ir tyliai sau ištari: taip, matyt aš šunsnukis. Ir gyveni toliau.
Dėl Woody – nesąmonė pasakyta.