Vienu sakiniu: Kartais norint atsikratyti praeities prakeikimo, jį reikia tiesiog sudeginti.

E.F. Bloodworth (fantastiškas Kris Kristofferson vaidmuo) gyvenimo saulėlydyje po ilgo bastymosi po pasaulį grįžta į gimtus kraštus, kur kadais paliko savo žmoną ir tris vaikus. Toks jausmas, kad kiekvieną jų palietė tėvo poelgio prakeikimas – nė vienas savo poelgiais, charakteriu neįveikė kraujo ryšio. Kas tiesiog nesugeba atrasti ramybės savyje, kas prarasto artimumo ieško kiekvienos kiek patrauklesnės moters glėbyje, kam tiesiog pavydas neleidžia ramiai miegoti… Kalbą senasis E.F. Bloodworth randa tik su anūku Fleming Bloodworth, bet ir pastarasis ilgainiui patiria Bloodworth šeimos prakeiktą palikimą. Ne, tai nei siaubo, nei mistikos kupinas filmas, tik graži Johnny Cash’iškai įgarsinta (be paties meistro dainų) istorija apie tai, jog didžia dalimi esame praeities kūrinys ir jeigu jis mums nepatinka, reikia įvertinti, kas buvo blogai ir tai pataisyti arba… Viską pradėti iš pradžių. Svarbiausia atrasti postūmį pokyčiams arba kaip sakė Melvin Udall herojus vienam mano mylimiausių visų laikų filme „As Good As It Gets”: „You make me want to be a better man”. Belieka tik surasti savo „You”.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=Ukz1bEnbtuw