Prisipažinsiu, kad šių metų teatro festivalio „Sirenos“ kai kuriuos spektaklius, be sąžinės graužimo išmainau į renginius „Menų spaustuvėje“. Pasirinkimas kol kas manęs nenuvylė, net gi priešingai – po „Menų spaustuvės“ stogais vis dažniau randu sau artimesnio, įdomesnio teatro ir kitų meno projektų, nei kitose kultūrinėse sostinės įstaigose.
Tas pats įvyko ir šį savaitgalį. Šeštadienį aplankiusi norvegų choreografo-režisieriaus Jo Strømgren spektaklį „Polaroidas“ su aktoriais iš Grenlandijos salos, supratau, kad tikrai nepraleisiu ypatingos progos, Vilniuje pamatyti minėto kūrėjo naujausią darbą, spektaklį „Visuomenė“. O pamačiusi žinojau, kad būtinai rekomenduosiu jį visiems, kurie bent kiek neabejingi jei ne teatrui tai detektyvui, jei ne detektyvui tai satyrai, jei ne satyrai, tai šokiui, o jei trumpiau ir konkrečiau – tiesiog nepažįstu žmogaus, kuris šiam spektakliui galėtų likti abejingas. Stengsiuos rašyti labai kompaktiškai, nes nėra laiko ilgom paklodėm, šiuo atveju svarbiau tiesiog laiku pranešti jums G.erą žinią.
Nors anonse apie spektaklį buvo galima rasti trumputį aprašą, jog tai spektaklis – šokio detektyvas, kuriame užkietėjusių kavos mėgėjų klubo nariai vieną dieną aptinka šokiruojantį radinį – panaudotą arbatos maišelį. Bet patikėkit tai kur kas daugiau nei paprastutė komiška istorija, kurią palydėjus audringais aplodismentais, dar stabtelėjom su kolegom Menų spaustuvės tarpuvartėj aptarti, padiskutuoti apie prasmių prasmes ir kitus lobynus, užkoduotus šiame kūrinyje.
Viena pusė teigė, jog įmatė šiame spektaklyje satyrinių sąsajų su Prancūzijoje buvusiu jaunimo Mao skleidžiamų idėjų garbinimo bumu (1965-1980), kada kultūrinės revoliucijos metu buvo išžudyta daug žmonių. Kita pusė teigė, kad gal būt spektaklio idėja yra gresianti XXI a. rytų šalių hegemonija pasaulyje, aklas rytų kultūros siurbimas, dažnai išvirstantis pas mus į parodiją ir mažai ką bendro turintis su autentiškais kopijuojamų šalių ritualais, tradicijomis ir pan. O aš pridurčiau, kad šis spektaklis – apie kraštutinimus. Pirmiausia apie aklą vakariečių perėmimą visko, ką atplukdina konvejeriais iš kitų kultūrų, o kartu tos kankinimo scenos, ieškant „išdaviko“, asocijavosi su tam tikrų mažų bendruomenių uždarumu, kategoriškumu, ribotumu, kai už kitoniškumą balta varna yra nulinčiuojama „paklusnių“ visuomenės narių. Kada yra bijoma, jog naujovės gali sudrumsti nusistovėjusią tvarką, taisykles, net jei jos ir netobulos, net jei kava kartais yra madingesnė už arbatą, o arbata tiesiog skanesnė už kavą
.
Spektaklis paperka nuostabia vaidyba, ryškiu režisūriniu braižu, plastiškumu, žavinga vyriška choreografija (kurios beje nebuvo labai gausu) pagal šansonje Charles Aznavour dainas ir, svarbiausia, – nepakartojamomis komiškomis scenomis, prilygstančiomis savo rytietiškais triukais, tiksliau, jų parodijomis kinietiškam Kung Fu ar net pačiam Takeshi Kitano.
Aš nežinau, ką DAR Jums pasakyti, kad šį vakarą, kas neturite didelių planų, šturmuotumėte 19.00 val. Menų spaustuvę. Nors manau, kad po išėjusių vakarykščių atsiliepimų, bus kam šturmuoti ir be jūsų. Bet ką gi Jūs veiksit tuo metu, ne gi ramiai užleisite pozicijas atkaklesniems?!
_ _ _ _ _
Ieškom žmonių norinčių/ galinčių bent kartą per savaitę prisidėti prie G. turinio (kinas, muzika, kt. kultūros reiškiniai (dailė, šokis, fotografija, etc.)). Jeigu jauti prasmę šioje kultūriškai švietėjiškoje iniciatyvoje – brūkštelk paulius[a]g-taskas.lt
Dėl „siurbimo” ir hegemonijos – teisinga. Bet statytojas būtų galėjęs apsieiti be autentiškos Mao nuotraukos, netikėtai „kalusios” į kavos klubo mėgėjų galvas, to laikmečio plakato, kuris puikuojasi nuotraukoje, demonstratyviai spektaklį rišančios to laikmečio puikios muzikos. (tik ne šansonisto, o šansonje).
Kinomanams bandyčiau apeliuoti sakydamas, kad „Visuomenė”, tai lyg Roy Anderson komiškos statiškos miniatiūros iš, kad ir to neseniai matyto „Tu gyvendamas džiaukis” parodytos gyvai, teatre. Humoras – puikus, o tokios frazės iš manęs retai išsprūsta.
Kas dėl spektaklio esmės aiškinimo, gal kažkam labiau paaiškės paskaičius eilutes iš Strømgreno puslapio:
„JSK always try to mirror the macro world by scrutinizing basic elements of contemporary phenomenas. In our turbulent times the average citizen is ever more tempted to accept torture, surpression of minorities, and other violent means in order to restore order and avoid a clash of civilizations. Can theatre contribute to change this? JSK neglects any responsibility to join that debate. Meanwhile the company just continues its fart-in-the-universe quest to pinpoint utterly sad human behaviour.”
http://www.jskompani.no/pages/eng/productions
nors matau labai daugu spektakliu, Visuomene neabejotinai yra vienas geriausiu mano matytu bet kada :). visiems, kas galit, siulau paziureti.
Neteiktina nuomonė, kad spektaklis – istorinis buvusių Prancūzijos visuomenės raidos dokumentas. Paprasčiausiai VISUOMENĖ parodoma atsispiriant nuo istorijos faktų. Greičiausiai galvojant apie jos ateitį… Kaip kažkada galėjo jaunimui susisukti protas staiga vietoje ritualinės kavos išvydus rytietišką simbolį – arbatą ir imant liaupsinti nepažįstamą kultūrą, taip ir ir ateityje gali ANA visuomenė užvaldyti KITĄ visuomenę jau kitais, ekonominiais, globališkumo svertais…
Pasirinktas taiklus parodijos žanras…
…ir atėjo dar mažiau žmonių nei vakar…
nutarei pažiūrėti dar kartą? :)
Oi kokia gera naujiena, spektaklis visgi ivyko! ir netgi susirinko (kazkiek) zmonių!!! :D Girdejau, kad jei ne G. reklama, butu visai nueme spektakli, nes nieko nebuvo išpirkta. Tik siryt pradejo imti bilietus. Čia labai rimtai :roll:
kadangi gretimame pastate vyko jazz virtuozų iš JAV-GERMANY pasigrojimas, tai galima buvo pasiblaškyt tarp abiejų dalykų…
Faina, kad tašką skaito Jonas Vaitkus – jis buvo tarp žiūrėjusių norvegus…
keista, kad tik vakar bilietus pradejo imt. mes jau pries gera savaite buvom nukale po pamokos su pepeliajevu :) o siaip apie spektakli: dekoraciju multifunkcionalumas, toks klerku raw sokis ir vaidybinis kulturinis persijungimas – super. ideja, turinys, pakuote ir live selling’as – labai gerai vartojosi. ir apskritai labai faina, kad toks popsas taip gerai paveike/nuteike visus. net i „funny games” po to nesinorejo eit :P
kalbant muzikiniu žargonu, pop – taip, popsas – ne.
Lukui ir visiems kitiems, as tikrai juokavau :) (jei nesupratot)
Spektaklių mėsa – absurdiški įvykiai arba Vita Mozūraitė kalbina Jo Strømgreną: http://www.menufaktura.lt/?m=1025&s=60352
Labai reklamavau savo aplinkoje. Niekas neatėjo. Nesuvedinėkim į vieną tašką…
Arunai, apie kokius suvedinejimus i viena taska kalbi? As nesupratau ko jus cia uzsikabinot uz to – kiek atejo ar kiek neatejo? Džiaukites, kad patys pamatem, bukim ramus, kad kitiems parekomendavom, o toliau ar mums turetu skaudet sirdi del tu, kurie kazko vertingo nepamate, del savo asmeninio pasirinkimo. Cia puslapis skirtas Geroms naujienoms arba diskusijoms, o ne bėdavojimams. Tad nesidairykim atgal, rekomenduokit ka vertingo galim pamatyti snd ar rytoj :)
:)
siandie galim pamatyt, kokia sauleta grazi gaivi diena lauke, galim rinkti kastonus ir dziaugtis gyvenimu apskritai (kol dar galim) :)
Buvo konstatuotas faktas, kad antrą dieną buvo mažiau žiūrovų. Jei reikia faktui moralo, tai jis geras gavosi. Vėl konstatuotas faktas.