Artnews.lt, Nacionalinė dailės galerija ir Šiuolaikinio meno centras pristato trečiąjį kasmetinį paskaitų ir seminarų ciklą Three Uses of the Knife.
Šiuolaikinio (dažnai vadinamo vizualiuoju) meno kontekste daugėja autorių, savo kūryboje naudojančių paskaitas, diskusijas, monologus, skaitymus, vaidybą, karaoke, varjetė, alternatyvias edukacijos formas ar tiesiog balsą. Meno kritikas ir kuratorius Dieteris Roelstraete šią bangą įvardijo „naratyvinio posūkio“ terminu. Three Uses of the Knife tris lapkričio penktadienius (lapkričio 4, 11 ir 18 d.) skiria susitikimams su keturiais šio proceso dalyviais ir žinovais.
Susitikimai skaitykloje arba Nacionalinės dailės galerijos (NDG, Konstitucijos pr. 22) auditorijoje, Vilniaus dailės akademijos (VDA, Maironio g. 3) Gotikinėje salėje ir Vinco Mylokaičio-Putino bute-muziejuje (Tauro g. 10-3).
Programa:
Lapkričio 4 d. 17:00 NDG Auditoroje
Heidi Ballet. Jan Mot galerijoje Briuselyje organizuotos performansų serijos „Oral Culture“ („Sakytinė kultūra“) pristatymas
Lapkričio 11 d. 17:00 VDA Gotikinėje salėje
Luca Cerizza. Pasakojimo menas, meno pasakojimas
Lapkričio 11 d. 19:30 Vinco Mylokaičio-Putino bute-muziejuje
Alex Cecchetti. Naktį blogų žodžių nematyti. Konferencija trijuose performansuose
Lapkričio 18 d. 17:00 NDG Auditorijoje
Liam Gillick. Video konferencija
Olof Olsson. Apie tris dalykus
Trumpai apie pranešėjus ir pranešimus:
Heidi Ballet – jauna kuratorė, gyvenanti Briuselyje. Nuo 2008 m. ji dirba Jan Mot galerijoje, nuo 2007 m. yra kuratorių kolektyvo Komplot narė. 2011 m. rugpjūtį ji kuravo parodą The Encounter („Susitikimas“), kuriame daug dėmesio skyrė glaudžiam ir atviresniam kuratoriaus, žiūrovo ir menininko santykiu. Parodoje dalyvavo Nina Beier, Jiri Kovanda, Karin Schneider, Francisco Camacho, Tino Sehgal ir Yoko Ono.
Heidi Balett pranešimo ašis – projektas Oral Culture („Sakytinė kultūra“). Tai 2008–2009 m. Jan Mot galerijoje vykusi kalbėjimu grįstų performansų serija, kurioje, be kitų, pristatyti Roberto Barry’io, Jonathano Monko ir Triso Vonna-Michello kūriniai. Oral Culture performansų įrašų fragmentai suteiks galimybę sugretinti sakytinę ir rašytinę kalbas, susidurti su išverčiamumo problemos niuansais ir pasigilinti į lingvistikos temas.
Luca Cerizza – kuratorius ir rašytojas, šiuo metu gyvenantis Berlyne. Tarp svarbesnių pastarųjų metų jo kuruotų projektų yra Alighiero e Boetti diena – 12 valandų renginys, skirtas istorinės reikšmės italų menininkui (kuruotas 2011 m. Turine drauge su Massimiliano Gioni ir Francesco Manacorda) ir Marcello Maloberti solo paroda (kuruota drauge su Pierre’u Bal-Blancu CAC Bretigny ir Nuit Blanche Paryžiuje 2011 m.). Jis redagavo Johno Armlederio, Roberto Barry‘io, Massimo Bartolinio, Danielio Bureno, Liamo Gillicko ir Danielio Rotho monografijas; prisidėjo parengiant knygą TYT II, skirtą pristatyti Olafuro Eliassono redakcinę veiklą (knygą 2009 m. išleido Studio Olafur Eliasson ir Walter König). Parašė Alighiero e Boetti. Mappa – knygą, kurią 2008 m. išleido Afterall ir MIT leidyklos. Naujausiąją jo knygą pavadinimu L’uccello e la piuma: La questione della leggerezza nell’arte italiana („Paukštis ir plunksna: Lengvumo klausimas šiuolaikiniame Italijos mene“) 2010 m. Milane. išleido leidykla Et al.. Cerizza yra meno žurnalo Kaleidoscope Berlyno redaktorius. Jis dėsto NABA Akademijoje Milane.
1936 m. išspausdintoje esė Pasakotojas: Nikolajaus Leskovo darbų refleksijos Walteris Benjaminas gedėjo pasakojimo. Prabėgus daugiau nei 70 metų matome pasakojimą grįžtant į daugybę sričių, įskaitant ir tas, kurioje iš pirmo žvilgsnio jis nėra labai reikalingas – politiką, marketingą ar žurnalistiką. Vizualusis menas, lyg bandydamas savo tapatybę, irgi iš naujo atranda tą pačią tarp pasakojimo ir sekimo įsiterpiančią dimensiją, kurią pamynė XX amžiaus avangardai (bent jau iki postmodernizmo). Per diskursyvius, kartais kone sakytinius jauniausios menininkų kartos darbus naujai atsiskleidžia pasakojimo galimybes ir kuriasi naujos jo formos. Paskaita Pasakojimo menas, meno istorija iškels keletą klausimų ir pabandys į juos atsakyti: Kokie yra tokios bangos šaltiniai meno istorijoje? Kokią įtaką jai turi pastarojo dešimtmečio technologijų naujovės? Kokias socialines, politines ir moralines pozicijas ji išreiškia?
Alex Cecchetti gyvena ir dirba Paryžiuje, kur buvo pakviestas dalyvauti Le Pavillion rezidencijoje, kuruojamą Palais de Tokyo meno centro. Pasitelkdamas skulptūros, video, performanso ir tapybos priemones, menininkas nagrinėja pačias įvairiausias temas. Išrasdamas savitus kūrybos metodus, Alex manipuliuoja objektais, idėjomis bei kalba bei naudoja juos daugialypių naratyvų konstravimui, kur vienodą reikšmę turi tiek procesas, tiek atsitiktinumai. Naujausiųjų autoriaus projektų sąraše – paroda su prancūzų menininku Marcu Geffriaud Jeu de Poume centre Paryžiuje 2001 m. bei šips parodos proga išleista knyga Police Returns to the Magic Shop. Šių metų lapkritį Alex Cecchetti taip pat pristatys performansą Strėlių pokalbis (The Conversation of the Arrows) Paryžiaus Pompidou centre.
Kiekvienąkart pristatydamas tęstinius savo projektus Trečiadienio Salonas (The Wednesday Salon/Salon du Mercredi) ir Žaidėjai (I Giocatori/The Players) Alex Cecchetti auditorijos akivaizdoje vysto performansus, idėjas ir konceptus, įtraukdamas į kūrybą ir žiūrovų bei kviestinių dalyvių reakcijas. Idėjiškai tęsdamas šiuos projektus, Vilniuje menininkas pristatys tris performansus bendru pavadinimu Naktį blogų žodžių nematyti (At Night Bad Words Cannot Be Seen).
Sekite papildymus ŠMC ir projekto tinklapiuose: www.cac.lt, http://www.3-uses-of-the-knife.lt
——–
Visi renginiai vyks anglų kalba.
Programos rėmėjai – Kultūros rėmimo fondas, Belgijos ambasada Varšuvoje, galerija „Tulips&Roses“.
Lapkričio 11-osios renginius kuruoja Gerda Paliušytė ir Monika Lipšic.
Daugiau informacijos apie Šiuolaikinio meno centro projektus: www.cac.lt
