Vienu sakiniu: „Aš niekada nenustosiu stengtis. Nes kai surandi tą vienintelę… Tu niekada neturi pasiduoti”.

Žmona vyrui pasako, kad nori skirtis. Jis gerdamas bare sutinka moterų širdžių užkariautoją, kuris pasisiūlo išmokyti bendravimo su moterimis technikų. Rimtai? Rimtai. Jeigu kada būčiau išgirdęs tokią anotacijų be konteksto, spjaučiau kaip ant eilinio holivudinio niekaliuko. Tačiau taip jau atsitiko, kad „Crazy. Stupid. Love” akiratin pakliuvo besižvalgant ką gero pastaruoju metu nuveikė Julianne Moore. O tada žiūri, kad greta dar ir Steve Carell („The Office”), Ryan Gosling („Drive”, „Blue Valentine”), Marisa Tomei („The Wrestler”) bei epizodinis Kevin Bacon. Tiek daug žvaigždžių, pasirinkdamos kur vaidinti, negali klysti.

„I don’t know whether to help you or euthanize you”.

„Crazy. Stupid. Love” kažkiek primena vieną geriausių paskutinių metų komedijinių darbų „City Island”. Akivaizdžiai popsiškesnė, ne tokia subtili, juosta prašosi į geriausių praėjusių metų komedijų sąrašą, o ir filmų bendrai. Net jeigu trūksta „Crazy. Stupid. Love” novatoriškumo, tai to tikrai nepasakysi apie filmo žmogiškąjį aspektą – tą, kuris prasidėjus titram palieka šiltą jausmą.

Kiekvienas juostos herojus žaidžia toje pačioje artimo žmogaus poreikio teritorijoje, tačiau net kartais, atrodytų, perlipdami ten, kur nevertėtų, jie siekia tik kažko gražaus. Sau, tam kitam žmogui. Elgiasi kvailai, taiko dvigubus standartus, bet juk būtent taip tave verčia elgtis meilė… Crazy. Stupid.

Tiek žanras, tiek turinys neleidžia pabėgti nuo tam tikrų klišių, bet savam žanre „Crazy. Stupid. Love.” yra įtraukiantis ir dėl puikiai išvystytų bei suvaidintų herojų, ir dėl originalių humoro perliukų – sunku įsivaizduoti kaip gali neišjudinti juokeliai apie „Photoshopą” arba „Dirty dancing”.

Didžiai rekomenduotinas. Galima ir du kartus.