Oh, Fennesz … Įtemptu, pavargusių veido bruožų austras, leidžiantis sau bendradarbiauti su tokiais vardais kaip Ryuichi Sakamoto, Jim O’Rourke (dirbo ties Joanna Newsom paskutiniu „kultiniu” albumu), Peter Rehberg, Sparklehorse, David Sylvian ir dar galima vardint toliau ir toliau. Apie jį rašė jūsų reguliariai skaitomi magazinai – Pitchfork , Milk Factory , Sutemos, etc, etc. Kuom „Jaunos muzikos” festivalis prisiviliojo šį nepaprastai talentingą kūrėją, kuris šiuo metu pakviestas dalyvauti įvairiuose Europos skirtingų žanrų muzikos festivaliuose (tam pačiam Primavera Ispanijoje), ir kokiu būdu minimalistišką ŠMC erdvę pripildė dauguma turinčiųjų pakvietimus? Galima sumąstyti, kad didžioji dalis ne ką daugiau prinokę nei aš, tik bepradedantys gilintis į eksperimentinę elektroninių mazgelių muziką, tad šįvakar – labai trumpai ir nuoširdžiai. Juk kažkas be manęs tikrai turėjo lankytis šiame koncerte!
Pasirodymo metu buvo atlikti keli kūriniai iš dar tik įrašomo studijoje albumo, dauguma girdėtų kompozicijų yra išliaupsinto kritikų „Venice” repertuaro paveldas. Atskirti juos anaiptol nėra lengva užduotis, nors vadovautis galima masyviais, giliais elektrinės gitaros rifais ir jų crescendo, kuris baigdavosi dažniausiai dusliu supakavimu atgal į kartoninę elektrodų dėžutę. Nepaprastai vaizdinga „laptopinė” muzika, kurios spinduliuojanti akustika vos „tilpo” didžiulėje salėje, viso koncerto metu skamba lyg magiška mantra – nuo lėktuvo reaktoriaus dūzgesio, vibracijų ji sluoksniuojasi, vis gilyn ir gilyn, auga 1000 plaktuko dūžių per sekundę greičiu ir baigiasi.. Baigiasi taip, kad pasijunti lakstanti basom kojom ant sviežiai sukaltų vinių pievos. Aštru? Šitokių pojūčių dėka niekas neišdrįstų pavadinti Fenneszo elektronikos monotoniška ar besikartojančia – su kiekvienu akordu ji skamba kaip visiškai skirtinga kompozicija, skirtinga kalba.
Turiu liudininkų – taip, iš tikrųjų muzikai gęstant ir Fenneszui nulipus nuo scenos, ne vienas aplink pajuto lyg nutrenktas elektros srovės. Ir to jūs nepatirsite myspace.
Daugiau vaizdų: http://public.fotki.com/se-e/fennesz-magician/
o, gerai, nereikes man rasyt apie ta „stebuklinga” elektrini performansa.. galiu pridurti keleta dalyku:
– tokius pojucius gali patirti arba live, arba vienas namie, abiem atvejais turi susikaupti, tada atsipalaiduoti ir leistis uz nosies vedziojamam visu gitaros ir kitu dzerzgiamuju instrumentu garsu
– labai juokingi buvo apsvietejai, kurie kazka manevravo sykscia amunicija, taciau taip ir nesupratau. tokiai muzikai arba nereikia sviesos apskritai, arba ji turi buti tokia pat psichine
– taip pat pasigedau kitokiu klausymo baldu: ciuziniu, pagalviu ir pan., nes ten nera i ka ziuret ir kedes kazkaip nuteikia neteisingai
– ekstazes nepatyriau; antra karta turbut neiciau; smagu, kad padroze ausis
jo, padroze ne tik ausis bet ir praejo pro visa kuneli :) kiek teko susirasineti su paciu fenneszu, dazniausiai jo pasirodymuose buna vaizdo projekciju prikimsta, instaliaciju, antra vertus – jo muzika ir taip pakankamai vaizdinga ir nuveza taip toli… kad man tie ciuziniai ir pagalviai tebutu spoileriai :))
o seip labai butu gerai kad parasytum, nes … na juk pats matai :)
va, tik nepareklamuok pats, tai ir suzinai post factum ;(
Idomu kam tada balandzio renginiu tema :) visur kitur irgi buvo akcentuojamas kaip vienas festivalio pasididziavimu, ar laukei straipsnio delfy? bet is kitos puses… kaip ir rasiau – renginio sklaidos koncepcija man visiskai prasta, jei tik yra siunciami pakvietimai – matau salia sedincius muzikos, kulturos kritikus, vedejus ir kitus veidukus is virseliu, o vat likusius entuziastus aiskiai atbaide kainodara. remeju apskritai ne kvapo…
kam rasyt post factum dar viena? cia gi ne pats didziausias, be to, labai pretenzingas koncertas. praktiskai visus skirtingus savo ispudzius idejau atsiliepime. dar galiu pasakyt, kad ir isvaizda, ir muzikine evoliucija bei galia fennesz atrode kaip uzaugusi girnu giesme. nu gal truputi ir kaip bluvsteinas, kuris sedejo netolies.
Nezinau kam patinka tampyt saukstus po pietu, arba kaip galima iki siolei gimdyt atsiliepima apie Jurgos koncerta bernardinuose, bet… Turim ka turim. Juokingiausia, kad apie Fennesza – arba lakoniskai ir neargumentuotai, arba nieko :)
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3141&kas=straipsnis&st_id=10713
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62101
Nezinau kam patinka tampyt saukstus po pietu, arba kaip galima iki siolei gimdyt atsiliepima apie Jurgos koncerta bernardinuose, bet… Turim ka turim. Juokingiausia, kad apie Fennesza – arba lakoniskai ir neargumentuotai, arba nieko :)
http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3141&kas=straipsnis&st_id=10713
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62101
Dar vienas stai: http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/62101
Kurinys susipazinimui is siu metu Fennesz’o bendro darbo su Ryuichi Sakamoto – „Cendre”:
http://touchshop.org/media/oto.mp3