Ji atrodė tarsi ką tik atėjusi iš kokio nors šalia esančio biuro. Džinsai, švarkelis, papuošalai. Taip rengiasi moterys penktadieniais. Ministerijose ar didelėse bendrovėse. Penktadieniais taip galima.
Jei senis Leonardas Cohenas būtų moteris jėgų žydėjime, jis būtų Chinawoman. Ir jei ties kuria daina jis būtų atėjęs į sceną, niekas nebūtų nustebęs. Tokie patys ilgi, vienodi, monotoniški ir melancholiški kūriniai. Ta pati harmonija, ta pati dinamika. Kažkaip gražiai. Apie dalykus, kurie toli gražu nebūtinai yra gražūs.
Nors pusę koncerto prasivoliojau prie scenos bandydamas rakursą pagauti, nuo pat pirmų natų patikėjau tuo, ką Chinawoman sako. Ji moka įtikinti. Kartu išbūti tokia…patyrusia. Nuo scenos ji sako, kad kiekvienas praradimas, o ji galvoje turi žmones, atima dalį savęs paties. Žiūri į ją, klausaisi jos paprastų žodžių ir suvoki, kad ji žino, ką sako.
Kaip ten bebūtų, savo pagalbininkų ji prašė taip ryškiai nešviesti, o žmonių prašė atsistoti nuo kėdžių. Pagalvokite – kėdės Lofte. Griūk negyvas.
httpv://www.youtube.com/watch?v=wdgiLEMg39w
Genialumas – paprastume. Frazė nuvalkiota, kaip ir akordai Am ir Em, spaudžiami iš nudrožtos gitaros. Beveik nieko nedarantys būgnai, kažkokį foną kuriantys klavišai – tai viskas, ką girdžiu. Bet šitas garsas nuneša į kažkokius sezoną pabaigusius Graikijos salų miestelius. Tai galėtų būti tuščių kurorto gatvių garso takelis.
Publika galiausiai atsistojo, bet jau pabaigoje. Chinawoman jau buvo spėjusi papasakoti visas istorijas. Net kelis kartus nusišypsojo.
Chinawoman geriausiai sektųsi groti tose salėse, kur pagrindinis koncertas yra ką tik pasibaigęs. Įsivaizduokite prirūkytą barą ir paskutinius du jame likusius lankytojus. Po linksmybių ir išgertuvių kažkas ateina repetuoti. Ir jei tai būtų Chinawoman, tai būtų geriausia muzika mieste tą naktį.
httpv://www.youtube.com/watch?v=uXrVJr9-OZE
O man būgnai kuo puikiausiai girdėjosi! Ir švarkelį ji po to gi nusivilko:P Bet kokiu atveju, aš tokio koncerto ir tikėjausi- ramaus ir gilaus:) Aišku, galėjo Loftas atlikėjams baltos šviesos į akis nespigint, ir sėdėt ant kėdės buvo labai nepatogu ir mažų mažiausiai keista.
jo, būgnai buvo gerai. ir gitaros gerai, kai necypė nuo perkrovos. ir klavišiniai gerai, kai nedavė primityvaus byto, kaip pvz per Aviva (blyn, Tomai, pataikei nufilmuot blogiausius koncerto gabalus :)). sėdėt ilgiainiui buvo fiziškai nepatogu, bet man visiškai nekeista – ta muzika juk vistiek nekvietė šokti. žodžiu, mano lūkesčiai nebuvo dideli, tai koncertas juos puikiai pateisino. ačiū organizatoriams ir atlikėjams.
po koncerto buvau pasimetęs ir įvardijom tą renginį kaip kažkokį nesusipratimą. galvoju, kas ten tokio buvo blogai ir – atvirkščiai – kas gerai.
-pritarčiau tomui dėl tinkamesnės aplinkos ar koncerto vietos ar atmosferos. dar netgi norėčiau, kad scenos nebūtų (ypač kai joje pagrindinis žmogus neturi ką veikti). ir kad būtų dar mažiau šviesų, ne tik kad tų baltųjų, kurias prašė išjungt 2-3 kartus. sėdėti galima, bet ne taip, kaip armijoj taupant vietą kojų ištiesimo ir taupant kėdžių patogumo užpakalio ir nugaros sąskaitomis; tačiau apskritai jei ir sėdėt, tai kažkaip kitaip, su staliukais, su stovima baro kultūra, su priešakiu, skirtu svajingiems ar lengvai įgėrusiems fanams. tarp kitko, labai nudžiugau, kad CW, į kokią tomo biuro kolegę bebūtų panaši, drįso apeliuoti į tą sėdėjimą bei netgi užsispirti ir visus iškelti su nutirpusiom subinėm.
-instrumentai.. turbūt jaučiuos apkurtęs, nes man sėdint 3-ioj eilėj pasirodė, kad pagrindinis CW instrumentas buvo užgožtas tos negausios lydinčios grupės. galbūt blogiausių grupių festivalyje yra faina, kai kažkas kažką pankiškai šūkalioja ar solidžiai burbuliuoja gitarų džeržgimo fone (ei, juk čia ir yra kaifas), tačiau man pritrūko tam specifiniam liūdnos meilės balsui tyros tuštumos. ir čia net nekalbu apie tuos mikrafo cypimus.
-mačiau panašią publikos reakciją – arba tai buvo paslėptas džiaugsmas, arba santūrus linksėjimas, arba kolektyvinė sarmata už nebuvimą kažko tokio, ką tokia muzika turėtų kurti ir kur/kaip ji turėtų būt skleidžiama.
-summa summarum: gavau mažiau nei tikėjaus, bet ar yra ką kaltint – vargu, gal tik savo lūkesčius, kurie netapo baltu lapu, nešališkai sugėrusiu visus tonus kokie jie bebūtų. bet man džiugu, kad visi aplink trimituoja, kad tai buvo įspūdingas fainas neblogas visai nieko koncertas. čia juk apie geras naujienas susirinkom aptarti.
f.lu, dėkui už papildymą. Pritarčiau.
p.s. nevarykit ant šviesų – bent foto dėka jų pavyko padaryti:)