Vadovaudamasis posakiu „jeigu gali kažko nedaryti, nedaryk“, apie kiną nerašiau jau visą amžinybę. Bet tylėti apie „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ būtų kinomaninis nusikaltimas.
Iš pradžių nueinam į http://www.azuloscurocasinegro.com ir leidžiam ausis užpildyti užburiančiam pagrindiniam muzikiniam filmo motyvui. Deja, panašu, kad pasimovusiems ant Pascal Gaigne garsų magijos teks valandų valandas mirkti klausant kelių fragmentų oficialioje svetainėje – oficialiai garso takelis neišleistas. Gaila. Juk nuo pat pirmos filmo akimirkos būtent muzikos dėka supranti, kad ši drama nebus tokia rūškana kaip vasaros Londone. Taip norisi to šviesaus požiūrio parsinešti ir į savo namus…
„Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ – tai proto būsena, neužtikrintumas dėl ateities, spalva. Spalva, kurios dažnai neatpažįstame ir kuri keičiasi priklausomai nuo šviesos, žiūrinčiojo ir nuotaikos“ – tai eilutės iš filmo anotacijos. Režisieriaus žodžiais tai filmas apie žmones, kurie neskiria ribos tarp to, ko jie nori ir to, ko jiems reikia. O gal tiesiog pasiklydę tarp gyvenimo primestų aplinkybių, juo supančių žmonių, galimybių? Aš puikiai suprantu, kas vyksta ekrane, tačiau nesuprantu kodėl. Kodėl ir kada žmogaus gyvenime įvyksta lūžis, kai jis nusprendžia eiti savo keliu, neapsiriboti jam primestu vaidmeniu? Kodėl ir kada iš tiesiog nerūpestingai akvariume plaukiojančios žuvelės virsti tuo, kuris vardan savo svajonės iš pradžių išmoksta bendrauti per stiklą, o vėliau jį įveikia ir ištrūksta?
Net jeigu filmo „Tamsiaimėlynabeveikjuoda“ atsakymas yra gan paprastas – meilė – tai niekaip nenuvertina ekrane rodomos istorijos, charakterių. Jeigu dvi dienas žiūrėdamas vieną už kitą geresnius mono spektaklius nesugebėjau nuo tikrovės atitrūkti/išsijungti taip, kaip šiame filme – tai jau daug ką pasako. Scenarijus, aktoriai, muzika – viskas tokioj aukštumoj ir harmonijoj, kad esi priverstas išvengti to kone snobiško „viskas būtų perfect, jeigu ne…“. Viskas perfect.
Filmas nebijantiems svajoti, nebijantiems sužinoti, kad gyvenimas gali būti daugiau, negu tiesiog „gerai“.
NUORODOS:
Filmas Lietuvos k/t repertuare->
perskaiciau ir likau suzaveta ;-)
paziurejau ir.. likau suzavetas.
amelija is monmarto (apie ja gerai arba nieko!) tik daug brandesne ir ish vyriskos varpines per ispanishko temperamento prizme.
tobula, mat ~2iem val. pamirsau savo adikcija nikotinui ir kita gyv. sh.
totalus mastsyjus.
ore tradiciškai su savo nuomone:
http://www.ore.lt/apzvalga.php?id=1353 :)
Kiek daug ore praranda, neleisdami komentuoti tokio ilgio apzvalgu…
apgint garbe ir oruma galimybe yra palikta – ore@ore.lt
na, ore aisku persistenge, bet ash visgi nepavadinciau sito filmo „totaliu mastsyjum” ar „perfect’u”. siaip tikrai geras, bet gal cia tas stilius ar kazkas… kirba toks jausmas, tarsi tai jau butu kazkur matyta. ir siuzetas vietomis truputi nuspejamas. na bet 8/10 tai drasiai duociau ;)
liu, tai, kad tu nemanydamas, jog sis filmas yra ‘totalus mastsyjumas’ duodi jam 8/10 tik dar karta patvirtina, kad jis butent toks ir yra :)
ne ne, davai sutarkim kad riba nuo kurios prasideda mastsyjai – 9/10 ;)
liu, maybe.. bet 9/10 – bendras vidurkis. turint omeny, kad net tie, kuriems tai nera mustsyjus duoda 8, tiketina, kad bendras vidurkis toks ir butu ;)
yeah, whatever
ir apie ka mes cia, liu ? „bet gal cia tas stilius ar kazkas…” tinka ir pavadinimai, jei lingvistinio drago lenktynes nevilioja ;)
turejau minty, kad pastaruoju metu gimsta gana nemazai panasiu paprastu zmoniu laimes ieskojimo dramu. toks tad tas stilius.