Pirmiausia – labai norėčiau padėkoti balsavusiems už mane M.A.M.A. apdovanojimų nominacijose, kuriose šį kartą buvau išrinktas nugalėtoju. Visada malonu, kai tavo atliktą darbą pastebi ir įvertina profesionalai. 2013-iais metais mano surengti pasirodymai, buvo didelio ir ilgo komandinio darbo rezultatas, todėl būtų negarbinga nepasakyti AČIŪ! už tai, kad buvome Jūsų pastebėti.

Tačiau norėčiau prisipažinti vieną dalyką. Jau eilę metų man labai nejauku dalyvauti įvairiuose muzikos apdovanojimuose, nes visiškai nebesijaučiu muzikinės bendruomenės, tokios, kokia ji dabar yra matoma viešojoje erdvėje, dalimi. Ne dėl to, kad manyčiau esąs geresnis ar blogesnis. Tiesiog nebematau savęs tame bendrame, blizgančiame kontekste ir tai man prarado tą vertę, kurią suteikdavo anksčiau. Būtų neteisinga dalyvauti renginyje tik todėl, “kad tokios žaidimo taisyklės”, jei būdamas jame visą laiką jautiesi ne savo rogėse. Visada siekiau būti maksimaliai sąžiningas savo kūryboje ir pasirinkimuose, todėl nenoriu eiti prieš savo vidinį balsą.

Pats didžiausias įvertinimas, kurio niekada negalėčiau atsisakyti ar paneigti, yra žmonės, ateinantys į mano koncertus. Dainų kūrimas man nėra varžybos su kitais atlikėjais, nes stengiuosiu kurti kažką savito ir su niekuo nelenktyniauti tame, ką darau. Muzika nėra galinėjimasis. Tai pakankamai jautri veiklos sfera ir bandymas išrinkti “geriausią”, kitus nustumiant į antrą planą, man nebeatrodo teisingas ar kaip nors skatinantis tikrąjį kūrybingumą.

Todėl dar kartą, dėkoju už įvertinimą, tačiau prašau manęs nebenominuoti visuose ateinančiuose panašaus pobūdžio apdovanojimuose.

Su pagarba,
Andrius Mamontovas

Post-kultūros brandas SHA:▽:AH pristato pirmąjį šių metų aukštojo kalibro renginį. Naujausios tamsesnės beats muzikos ciklo Švytėjimai dalies, įvyksiančios kultūros bare Kablys, pagrindinis svečias – Liar. Tai Balkanų dark bass pažiba, savo garsų paletėje naudojantis ypač platų atmosferinių ir gilių muzikos žanrų spektrą, nukrypstatį ir į trap, trance bei grime erdves.

Galingų ezoterinių garsų prisotintas pirmasis Liar albumas Undance iškart buvo pastebėtas post-dubstep gerbėjų ir susilaukė komplimentų iš tokių vardų kaip BBC Radio 1 ir XFM radijo laidų vedėjos Mary Anne Hobbs, Jamie xx (The xx) bei žurnalo XLR8R. Liar naudojamas unikalus gilios ir tamsios bass muzikos spektras jam užtarnavo vietą scenoje tarp tokių vardų kaip Lorn, Sun Glitters, Zeds Dead bei Canblaster. Antrasis Liar skaitmeninis bestseleris Strange Love dažnai figūravo muzikos blogų 2012 metų geriausiųjų sąrašuose, o kartu su juo sekė oficialūs remiksai tokioms žavaigždėms kaip: Editors, Active Child, Foals, JMSN, Mikky Ekko, Ruby Goe, S O H N ir The xx. Todėl būsimi Švytėjimai bus puiki proga prisiliesti prie aukštos prabos tamsių elektroninės muzikos srovių pulso. Žemų garsų peizažus renginyje taip pat gyvai komponuos ir sparčiai kylantis Lietuvių ambient atlikėjas Fume, kuris visai nesenai pristatė daug teigiamų atsiliepimų sulaukusį EP Remixing the Pagan Gods. Vilniečio kūriniuose apjungiami gilūs atmosferiniai garsai ir gamtos magiją atspindintys folk motyvai.

Ypatingam vakarui surinkta ir solidi DJ komanda. Savo tamsesnį veidą Švytėjimuose parodys DoDo Mundo, Justicious, Ophex bei SHA:▽:AH galva – Teen Bruises.

Laikas: sausio 24d. 22:00

Vieta: Kultūros baras Kablys (Kauno g. 5)

Kaina: 20Lt.

Organizacija:www.facebook.com/shatrija

Promo video: http://vimeo.com/83688963

Facebook event: www.facebook.com/events/248535885315122/

LIAR soundcloud: https://soundcloud.com/liarinth/

FUME soundcloud: https://soundcloud.com/fume-musik/

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla jau dvidešimtąjį kartą skelbia „Pirmosios knygos“ konkursą, kurio metu išrinktiems nugalėtojams suteikiama galimybė išleisti pirmąsias savo knygas (tradiciškai išrenkama po vieną geriausią prozos ir poezijos knygą).

1994 metais pirmą kartą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos skelbtas konkursas į šiuolaikinės lietuvių literatūros pasaulį per dvidešimt metų palydėjo ne vieną dabar gerai žinomą rašytoją (Laura Sintija Černiauskaitė, Marius Ivaškevičius, Rimvydas Stankevičius, Renata Šerelytė ir kiti), o ir anksčiau tuometinėje vienintelėje Lietuvoje grožinės literatūros leidykloje „Vagoje“ buvo leidžiama to paties sumanymo debiutuojančių autorių knygų serija, savo sąrašuose turinti Jono Strielkūno, Aido Marčėno, Kęstučio Navako, Vidmantės Jasukaitytės, Antano A. Jonyno, Gražinos Cieškaitės, Tautvydos Marcinkevičiūtės, Vlado Braziūno, Nijolės Miliauskaitės ir kitų žymių rašytojų pirmąsias knygas. Žinant, kaip sunku tik pradedantiems, dar nežinomiems kūrėjams pradėti literatūrinį kelią, tokios knygų serijos leidžiamos ir dabar, kaip jaunųjų kūrėjų paskatinimas ir pastūmėjimas žengti toliau ir galbūt po kelių ar keliolikos metų tapti ateities literatūros žvaigždėmis.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos konkursas tradiciškai kviečia dalyvauti jaunuosius literatus, ne vyresnius kaip 35 metų. Įprasta konkursui teikiamo kūrinio apimtis – 2–5 autoriniai lankai (autorinis poezijos lankas – 700 eilučių, prozos lankas – 40 000 ženklų). Kompiuteriu surinkto ir atspausdinto teksto 3 egzemplioriai priimami leidyklos raštinėje vasario 27–28 d. (tel. 85 262 89 45) arba paštu iki vasario 28 d. (adresas K. Sirvydo g. 6, Vilnius LT-01101). Kūrinio puslapiai turi būti numeruoti, susegti. Kartu su kūriniais prašoma autorių pateikti trumpas žinias apie save, ar publikavo savo kūrybos ir kur (taip pat 3 egz.), nurodyti savo kontaktus.

Kūrinius vertins Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sudaryta komisija. Dvi geriausias pirmąsias knygas išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Konkurso laimėtojai bus paskelbti tuose leidiniuose, kuriuose pasirodė šis skelbimas. Kitų konkurso dalyvių kūrybos leidykla nekomentuoja.

Nors kasmet išleidžiamos dvi knygos, 2013 metų konkursas buvo išskirtinis – nugalėtojomis buvo pripažintos trys merginos, ir buvo išleisti du eilėraščių rinkiniai bei viena prozos knyga. Taip nutiko sulaukus itin daug stiprių poezijos rankraščių, ir atsiradus dar vienos knygos išleidimo rėmėjui – AB „SEB bankui“. Pernai konkurso būdu eilėraščių rinkinius išleido Dovilė Kuzminskaitė („Namas su paukščio ženklu“) ir Ramunė Brundzaitė („Drugy, mano drauge“, knyga jau pelnė Jaunojo jotvingio premiją), prozos nugalėtoja tapo Kristina Tamulevičiūtė su eseistikos knyga apie Sarajevą „Pasakojimas apie vieną miestą“.

„Aš pati ypatingai nešvenčiu Valentino dienos, kaip ir Helovino. Bet negali likti abejingas Meilės dienos nuotaikai, kuri vasarį vis dėlto apima visus. Gal būtent todėl nusprendėme vietoj pigių atvirukų ir kiniškų lipdukų su širdelėmis pasiūlyti savo gerbėjams šį tą kitokio“, – sako dainininkė Justė Arlauskaitė – Jazzu. Vasarį populiarusis jos ir Leono Somovo duetas penkiuose Lietuvos miestuose surengs išskirtinius koncertus „Songs About Love“.

Didžiausi per visą karjerą sukurti hitai – nuo pirmųjų kūrybinių bandymų iki žiūrovų jau pamėgtų rudenį pasirodžiusio albumo „Lees And Seas“ dainų. Visi kūriniai – tik apie meilę. Atmosfera – jauki ir šilta, tokia, kad patiktų mylintiems, o dar nemylintiems kiltų noras įsimylėti. Tokie yra Leono Somovo ir Jazzu pažadai prieš artėjantį vasario koncertų mini turą per Lietuvą.

Koncertai „Songs About Love“ vyks: vasario 14 dieną – Vilniaus Teatro arenoje, vasario 15 dieną – Kauno „Girstučio“ kultūros centre, vasario 16 dieną – Klaipėdos koncertų salėje, vasario 21 dieną – Panevėžio J.Miltinio dramos teatre, vasario 22 dieną – Šiaulių koncertų salėje „Saulė“. Bilietai į šiuos koncertus platinami „Ticketpro“ kasose ir internetu – www.ticketpro.lt

Lapkritį Lietuvos didmiesčiuose albumo „Lees And Seas“ pristatymo koncertus surengęs duetas sulaukė didžiulės sėkmės – Vilniuje teko rengti papildomą pasirodymą, pilnutėlės salės buvo ir gruodį surengtuose koncertuose, skirtuose žiemos šventėms.

Albumas akimirksniu pelnė ir žiūrovų, ir kritikų palankumą. Už jį duetas šią savaitę vyksiančioje muzikos apdovanojimų M.A.M.A. ceremonijoje nominuotas net keturiose kategorijose – Metų albumo, Metų grupės, Metų elektroninės muzikos grupės ir Metų koncertinės grupės.

Į karjeros aukštumas pakilęs duetas vasario viduryje į penkis miestus vyks su ypatinga programa.

„Tai bus kitokie koncertai. Metų pabaigoje vykusių pasirodymų ašis buvo naujasis albumas, o dabar nusprendėme prisiminti viską, ką labiausiai mėgstame ir mes, ir publika“, – sako Justė.

Programos pavadinimas – ne tik užuomina į dueto dainą „Song About Love“, bet ir taiklus nupasakojimas, ko susirinkę žiūrovai gali tikėtis. Duetas dar nėra grojęs koncerto, kuriame visos skambančios dainos būtų apie meilę – o jų savo arsenale turi išties daug.

„Daug mūsų dainų yra apie jausmus, ne apie politiką ar kitus dalykus. Man tai – natūralu, nes muzika yra išgyvenimas. Meilė yra įvairi – meilė kitam žmogui, meilė pasauliui, meilė sau.

Viena, ką tikrai žinau: mylėti reikia kasdien, o ne vieną dieną per metus. Tačiau tai, kad pirmąjį turo koncertą surengsime Valentino dieną, vis dėlto yra simboliška“, – šypsosi Justė.

„Songs About Love“ koncertuose Leono ir Justės gerbėjai išgirs ne tik naujausius hitus „Lower Than The Ground“ (kuris vien portale „YouTube“ jau perklausytas daugiau nei 1,4 milijono kartų) ar „You And Me“, bet ir daugelį pamėgtų lietuviškų dainų, kurios koncertuose skamba nedažnai.

„Bus daina „Tik pasilik“, kurią pastaruoju metu retai grojame. „Parduodu tau savo muziką“. Ir kitos, kurias tokia proga tiesiog būtina pagroti. Bus ir staigmenų – kūrinių, kurių niekada nesame groję gyvai. Norime surengti vakarus, kurie būtų jausmingi, šventiški, romantiški ir jaukūs – tiek mums, tiek žiūrovams“, – žada Leonas Somovas.

Leono Somovo ir Jazzu hitas „Lower Than The Ground“, kuris tikrai skambės koncertuose „Songs About Love“:

httpv://youtu.be/eiQr0B7JV2c

Ketvirtadienį sausio 9 d. į Kauno gyvos muzikos klubą „PuntoJazz palėpė“ (Kęstučio g. 6) praleisti vakarą su džiazu kviečia Indrė Dirgėlaitė, pristatysianti programą “White Sand Songs, Nordic Colours”. Tai – šiaurietiško atspalvio kompozicijos Indrės tekstais anglų kalba. Kai kurias jų dainininkė jau yra atlikusi su Skandinavijos muzikantais, o dabar pasirodymui subūrė naują grupę.

Indrė studijavo džiazo vokalą Klaipėdos universitete, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, J.Sibeliaus muzikos akademijoje Suomijoje bei Stokholmo karališkojoje muzikos akademijoje Švedijoje. Ji – daugelio konkursų (New Wave, Malwy 2000, Fizz Superstar, Sing Jazz ir kt.) prizininkė bei finalininkė. Atlikėja lietuvių publikai bene geriausiai žinoma kaip Jurgos vaidmens atlikėja Viačeslavo Ganelino miuzikle “Velnio nuotaka”. Dainininkę daug kas įsiminė ir iš Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius) populiariosios muzikos programų..

Dainininkė atlieka įvairią muziką – bendradarbiauja su džiazo, roko, folkloro muzikantais, bardais ir aktoriais. Ji pasirodė džiazo, šiuolaikinio meno ir kitokiuose festivaliuose su suomių, švedų, lietuvių muzikantais daugelyje Europos šalių, tarp jų – Graikijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Švedijoje.

Programą papildys muzikos profesionalai: Liutauras Janušaitis, skambinsiantis klavišais, papildysiantis kompozicijas saksofonu ir elektronikos efektais. Mindaugas Vadoklis – trimitu, Arman Isojan – kontrabosu, Arkadij Gotesman – perkusija, mušamaisiais, Koncerto pradžia – 21 val.

Sausio 10 dieną Menų spaustuvėje į šokio spektaklio premjerą kviečia Loreta Juodkaitė – Vyriausybės kultūros ir meno premija apdovanota šiuolaikinio šokio kūrėja, jau aštuonetą metų šokanti garsiausiose pasaulio scenose ir dirbanti su žymiais šiuolaikinio šokio choreografais nuo Europos iki Pietų Amerikos. Naujausiu spektakliu L. Juodkaitė neria į žmogiškosios atminties gelmes, atidengdama sluoksnį po sluoksnio visuomenės sukurtų žmogaus pavidalų apvalkalus ir mėgindama rasti tikrąją žmogaus savastį. 

Spektaklis „Atmintis“ – tai darbas, kurį Loreta Juodkaitė kūrė visus pastaruosius metus vis grįždama į Vilnių tarp intensyvių kelionių, gastrolių ir pasirodymų skirtingose scenose Europoje ir už jos ribų. Kelionių įspūdžiai, pokalbių nuotrupos, pamąstymai apie politinius, ekonominius, socialinius skirtumus, kurie egzistuoja skirtingose kultūrose ir kurie, nepriklausomai nuo religinės bei istorinės sanklodos, visur vienodai apriboja žmogaus prigimtį, – paskatino kūrėją imtis atminties temos.

„Akivaizdu, kad žmonija susikūrė begalinį netikrų norų ir kančių tinklą, kuris remiasi „noro turėti“ mechanizmu. Mes pamirštame dalykų esmę, kurią žinojome, kai buvome kūdikiai. Ir taip sunykstame savo pačių susikurtuose jausmų kalėjimuose“, – sako L.Juodkaitė. Spektaklio „Atmintis“ filosofinį pamatą atliepia ir Alberto Camus romanas „Svetimas“, kuriuo L.Juodkaitė taip pat rėmėsi kurdama šį spektaklį: pasak rašytojo, beviltiškumui ir absurdui galima priešintis protestuojant ir kuriant. Pasak jo, vienintelė pateisinama maišto forma yra Kūryba, o paguoda pasaulyje – Meilė.

Kadangi žmogaus atmintį sudaro keturi taškai – įsiminimas, laikymas atmintyje, atsiminimas ir užmiršimas, spektaklio „Atminties“ choreografija atsiskleis geometriniu kvadratu. Spektaklio scena tampa „ringu“, kuro centre galima iš arti stebėti žmogų, kovojantį su pačiu savimi, ieškantį būties prasmės savo gelmėse.

Loretos Juodkaitės spektaklio „Atmintis“ premjera vyks Vilniaus Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6), sausio 10 d. 19:00

Choreografė – šokėja Lora Juodkaitė
Kompozitorius – Tomas Kutavičius
Scenografė – Elvita Brazdylytė
Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Bilietus platina Tiketa.

Naujus metus „Skalvijos“ kino centras pasitinka šiuolaikiška mito apie Orfėją ir Euridikę interpretacija, išaukštinančia meilę, meną ir jų pergalę prieš mirtį. Tai prancūzų kino klasiko Jeano Cocteau juosta „Orfėjas“ (Orphee, 1950) – netikėtas, tačiau šiuolaikiškas ir šių dienų žmogui aktualus pasakojimas. Jo kuriamas siurrealistinis anapusinis pasaulis įgauna apčiuopiamą, žmogišką pavidalą – pati Mirtis, įsikūnijusi į elegantišką moterį, bando iškovoti poeto meilę. Tuo metu Orfėjas, gyvenantis 6 deš. Paryžiuje, kūrybinio įkvėpimo semiasi gaudydamas radijo signalus. „Skalvijos“ ekrane „Orfėjas“ pasirodys tris pirmuosius sausio sekmadienius. Pirmąjį seansą jau sausio 5 d. pristatys kinotyrininkas Lukas Brašiškis.

„Valia gali pakeisti net mūsų delnų linijas”, – mėgdavo kartoti J. Cocteau, drąsiai interpretavęs antikos mitus ir ne kartą žaidęs su juose aprašyta lemtimi. Būtent J. Cocteau atgaivino antikos mitus prancūzų teatre ir ieškojo jų sąsajų su dabartimi ir šiuolaikine kultūra. Jis parašė pjeses „Antigonės“, „Karaliaus Edipo“ motyvais, sukūrė kino trilogiją „Orfėjas“ („Poeto kraujas“, 1930 m., „Orfėjas“, „Orfėjo testamentas“, 1960 m.).

Senovės graikų mite Orfėjas – muzikantas, nusileidęs į Hado karalystę idant susigražintų mylimąją Euridikę. Lyros garsais užbūręs požeminio pasaulio gyventojus, jis pelno teisę parsivesti Euridikę namo su sąlyga, kad kelionės metu nė nežvilgtels į ją. Cocteau Orfėjas – poetas, šiuolaikiškas paryžietis, kurį įsimyli pati Mirtis. Menininkas jaučia nepaaiškinamą trauką jai, nepaisant to, kad namuose laukia gražuolė Euridikė. Pavydėdama Orfėjo Mirtis pasiglemžia Euridikę.

Neatsitiktinai J. Cocteau interpretacijoje Mirtis vilioja poetą ir tampa jo mylimąja. Ieškodamas antikos ir šiuolaikinės kultūros jungčių, J. Cocteau pasakoja universalią istoriją apie menininko prigimtį, kartais egoistišką, destruktyvią, apie jį kankinančius prieštaringus jausmus. Jo poetas – tarpininkas tarp materialaus pasaulio ir paprastam žmogui nepasiekiamų metafizinių paslapčių. Orfėjas išpažįsta grožį, dvasingumą, įkvėpimo ieško kituose pasauliuose, nes yra gniuždomas kasdienybės ir abejingos aplinkos.

Beje, pats J. Cocteau (1889 – 1963), gausiai apdovanotas mūzų, visą gyvenimą ieškojo žodžio magijos poezijoje. Jis buvo ne tik poetas, bet ir vienas įdomiausių XX a. teatro eksperimentatorių. Taip pat dramaturgas, prozininkas, kino režisierius, aktorius, scenaristas, choreografas, dailininkas, kūręs kostiumus, vitražus, grojo džiazą. Vienu metu net buvo bokso vadybininkas. Kinu susižavėjo, kai prasidėjo jo siurrealistinis etapas. Tuo metu tai buvo moderniausia, plačiausias eksperimentavimo galimybes atvėrusi meno sritis, kurioje jėgas išmėgino ne vienas 4 deš. prancūzų menininkas.

J. Cocteau pasižymėjo dar vienu talentu – jis lengvai ir greitai mezgė pažintis su įvairiais žmonėmis. Todėl jo draugų ir pažįstamų rate buvo kone visas tuometinis Paryžiaus intelektualinis ir kultūrinis elitas. Tarp jų – M. Proustas, E. Satie, Ch. Chaplinas, O. Wellesas, P. Picasso, taip pat ir garsus aktorius Jeanas Marais – Orfėjo vaidmens atlikėjas.

„Orfėjo“ anonsas:

httpv://www.youtube.com/watch?v=yPiJnW09qzc
Daugiau informacijos ieškokite www.skalvija.lt

Prieš porą metų „Vaizdų kultūros studijos“ išleista „Trumpa kino istorija“ sulaukė tęsinio. Antroji dalis –„Trumpa kino istorija. Nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI deš. pradžios“ – bene trigubai storesnė už pirmtakę, gausiai iliustruota filmų kadrais ir jų kūrėjų portretais, originaliais piešiniais. Knygą rengė per keliolika šalies kino kritikų (I. Keidošiūtė, R. Paukštytė, Ž. Pipinytė, A. Kancerevičiūtė, N. Kažukauskaitė, etc.), kurie jau šį trečiadienį pristatys ją „Skalvijos“ kino centre.

Renginio metu bus galima pabendrauti su dauguma autorių, įsigyti knygą pigiau – leidyklos kaina, taip pat gauti autorių autografus. Po pristatymo rengiamas specialus prancūzų kino klasiko Jeano Cocteau seansas „Orfėjas“ (Orphée, 1950). Tai antroji garsiosios trilogijos „Orfėjas“ dalis, tapusi kinematografine ode Menui ir Meilei. Orfėjaus ir Euridikės mitą J. Cocteau perkėlė į savo laikų Prancūziją ir įrodė, kad mirtis neegzistuoja, kad viskas, kas žūva, amžiams pasilieka gyventi meno kūriniuose.

Pasak leidėjų, „Trumpa kino istorija“ sumanyta kaip glaustas kino istorijos gidas kino menu besidominčiam jaunimui. Pirmiausiai – moksleiviams ir studentams. Tačiau greitai tapo aišku, kad jos auditorija yra kur kas platesnė.

„Tokio leidinio, kuriame būtų sukauptos svarbiausios pasaulio kino istorijos žinios, visada trūko. Tekdavo rankioti informaciją po gabalėlį iš skirtingų šaltinių. „Trumpa kino istorija“ yra pirmoji tokio pobūdžio knyga, parašyta išskirtinai Lietuvos kino kritikų, apžvalgininkų, istorikų. Manau, ji bus naudinga ir jaunimui, ir žingeidžiam žiūrovui, ir vizualiųjų menų dėstytojams, ir kino srities profesionalams, filmų platintojams, kino teatrų darbuotojams“, – kalba Goda Sosnovskienė, „Vaizdų kultūros studijos“ vadovė.

Leidėjų teigimu, „Trumpa kino istorija“ nepretenduoja į išsamų kino istorijos žinyną ar enciklopediją. Ji informatyvi, bet glausta, parašyta paprastai ir patraukliai. Tačiau net ir nemenką kino istorijos žinių bagažą sukaupę skaitytojai iš jos galės pasisemti naujų faktų, dar negirdėtų istorijų.

Greičiausiai ne visi žino, kad tikroji šmaikštuolio Woody Alleno pavardė yra Alenas Stewartas Konigsbergas, kad slapyvardžiu plačiajai visuomenei prisistato ir Werneris H. Stipeticas. Tai žymus vokiečių režisierius Werneris Herzogas (iš vok. kalbos „kilmingasis“). Arba kad Sergejus Paradžanovas, kurio koliažų ir filmų paroda ką tik buvo pristatyta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, dirbdavo iki pamišimo: kai kurias scenas filmuodavo po 70 kartų, siekdamas reikiamo efekto medžius išpurkšdavo sidabriniais dažais.

„Trumpa kino istorija“ ne tik papildys faktines žinias, leis susidaryti vientisą pastarųjų dešimtmečių kino judėjimų, atradimų ir lūžių paveikslą, bet ir suteiks platesnį kontekstą apie ano meto istorinius ir politinius reiškinius, visuomeninį gyvenimą, jo nuotaikas.

Susitikimas su „Trumpos kino istorijos“ autoriais vyks gruodžio 18 d. 19 val. „Skalvijos“ kino centre, specialus J. Cocteau juostos „Orfėjas“ seansas – 20.30 val.
Daugiau www.skalvija.lt