Visi įrašai, kuriuos paskelbė Organizatoriai

Rolandas Kazlas apie triūsą ir vargą eilėmis

Spalio 18-20 dienomis Vilniaus teatre „Lėlė“ aktorius Rolandas Kazlas pristatys fantaziją apie poetą Kristijoną Donelaitį – spektaklį pavadinimu „Ne pagal šio pasaulio madą“, kuriame vaidins ir teatro aktoriai Sigita Mikalauskaitė bei Deivis Sarapinas. Spektaklio pavadinimas – tai precentoriaus K. V. Šulco citata, įrašyta mirimo metrikų knygoje: „Jis buvo sąžiningas žmogus. Ne pagal šio pasaulio madą, bet ištikimas draugas ir per 9 metus, kai aš buvau su juo kartu, nesu nė sykio su juo susikivirčijęs…”

Teatrui visą spalio mėnesį švenčiant 55–ių metų jubiliejų, Didžiojoje scenoje vyksta paskutiniosios R.Kazlo režisuojamos repeticijos prieš spektaklį. Aktorius į Vilniaus teatrą „Lėlė“ su savo statoma medžiaga atkeliavo jau antrąsyk: prieš tai teatre buvo pristatytas jo išskirtinio dėmesio susilaukęs spektaklis „Geležis ir sidabras“ pagal Vlado Šimkaus poeziją. Šįkart, kartu su dailininke Neringa Keršulyte, R.Kazlas vėl siekia atgaivinti scenoje poetinį žodį, suteikti kūną fantazijai apie vieną did\iausių Lietuvos kūrėjų.

„Kai skaitai Donelaitį, tiesiog jauti, jog tas žodis, ne užrašytas, o įrėžtas raukšlėse per ilgus metus. Jis atsineštas iš laukų, prakaite mirkytas, lietuje praustas, kvepiantis dešrom, lašiniais, žolelėm, nugirstas iš lakštingalos, pelėdos… Tai žmogus, sugebėjęs savo triūsą ir vargą paversti eilėmis. „Metai“- tiesiog gyvenimo vargas tapęs poezija“ – teigia aktorius Rolandas Kazlas.

Geriausias pirmadienis „Lofte“ – nemokamas britų „Sons Of Noel Adrian“ koncertas

Multifunkcionalioje erdvėje „Loftas“ dar šį mėnesį, spalio 28 d., prasideda pasaulyje pagarsėjęs renginių ciklas „Bushmills LIVE“, skirtas indie muzikos mėgėjams. Pirmajame gero skonio koncerte pasirodys šiuo metu šviežiai įvertinta kompanija iš Jungtinės Karalystės „Sons Of Noel Adrian“.

„Kadangi tai pirmas tarptautinės serijos „Bushmills LIVE“ renginys Lietuvoje – jis bus nemokamas. O ir pirmojo renginio grupė yra iš tų, kuri kuria laikui nepavaldžią muziką“, – savo pažintimi su šiuo metu aktyviai koncertuojančiais britais džiaugiasi renginio organizatorius Victoras Diavara.

Šioje pasauliniu mastu gerai žinomoje renginių serijoje jau yra groję ir žvaigždės, ir kylantys talentai. Pavyzdžiui, daugelį apžavėję „Of Monsters and Men“ ar amerikietis Willy Mason. „Bushmills LIVE“ šūkis yra „rankų darbo muzika“ – t.y. rankų darbo viskis pristato įdomiausius indie muzikos atstovus, kurie groja tik gyvai.

Beje, „Sons Of Noel Adrian“ koncertą rekomenduoja „Grammy“ ir begale kitų svarbių apdovanojimų jau įvertinti „Mumford & Sons“. Jie vieni pirmųjų viešai išgyrė šiuos jaunuosius indie folkerius iš Braitono. Netrukus „abiejų šeimų sūnūs“ susidraugavo ir netgi koncertavo kartu.

Sons of Noel and Adrian – Come Run Fun Stella Baby Mother of the World:

httpv://www.youtube.com/watch?v=WxPNGpJpFYg

 Į Vilnių „Sons Of Noel Adrian“ atvyksta aštuoniese. Šiuo metu jie keliauja po Europą pristatinėdami savo pernai išleistąjį „Knots“: emocijų kondensatą, jautraus pono Richardsono baritono pastiprintą indie plokštelę.

 

„Gaidoje“ pasaulinio garso perkusininkų grupės atskleis kitokį savo veidą

Jau kitą penktadienį Vilniuje prasidėsiančiame svarbiausiame rudens muzikos renginyje – tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ – pasirodys pasaulinio garso mušamųjų instrumentų kolektyvai. Pirmieji spalio 20 dieną koncertuos virtuoziškieji švedai – tarptautinį pripažinimą ne kartą pelniusi perkusininkų grupė „Kroumata“. O spalio 25 dieną Lietuvoje pirmą kartą koncertuos kita Europos garsenybė – „Hagos mušamieji“ (The Hague Percussion / Slagwerk Den Haag) iš Olandijos. Originaliu požiūriu į muziką garsėjantys atlikėjai koncerto Vilniuje metu žada drąsiai leistis į neįtikėtinus garsų labirintus ir parodyti kitokį savo veidą. „Gaida“ sostinėje vyks spalio 18–26 dienomis.

1978 m. Stokholme susibūręs ansamblis „Kroumata“ jau 30 metų diktuoja madas mušamųjų instrumentų pasaulyje. Kaip teigia muzikos kritikai, šio kolektyvo pasirodymuose akademinio požiūrio į mušamuosius instrumentus tikėtis nereikėtų. Ansamblis interpretuoja žymiausius XX a. opusus mušamiesiems instrumentams, užsako naujus kūrinius ir yra atlikęs daugiau kaip 200 premjerų.

„Iš mušamųjų instrumentų visi įpratę girdėti efektingų skambesių, virtuoziško grojimo, tačiau retas susidūrė su muzikantais, kurie naudodami šiuos instrumentus atlieka savotišką mini spektaklį, įtraukia instrumentus į veiksmą, krečia pokštus. Būtent tai ir darys „Kroumata“ atlikėjai Vilniuje“, – sako Vytautas V. Jurgutis, festivalio „Gaida“ projektų koordinatorius.

Spalio 20 d. pasirodysiantis pasaulinio garso perkusininkų kolektyvas „Kroumata“ žada intriguojančią šešių kūrinių programą, kupiną pačių netikėčiausių skambesių, ypatingo veiksmo ir stulbinančių atradimų. Čia išradingai derinami perkusijos garsai, teatrališkumas, gestai – tuo visų pirma programoje dėmesį atkreipia bene žymiausio belgų minimalisto ir muzikos šokio spektakliams autoriaus Thierry De Mey kūrinys „Table Music“. O atlikdami norvegų kompozitoriaus Rolfo Wallino opusą „Scratch“ muzikantai vietoj įprastų muzikos instrumentų pasitelks daugybę balionų. Ypač intriguojantis programos kūrinys – garsiojo György Ligeti sūnaus Luko Ligeti kompozicija. Jaunystėje L. Ligeti pasuko nuo klasikinės tradicijos džiazo ir ypač roko muzikos link.

Perkusinių instrumentų temą spalio 25 d. festivalyje pratęs garsieji „Hagos mušamieji“, kuriuos žinomas JAV kompozitorius, grupės „Bang on a Can“ įkūrėjas Michaelas Gordonas yra pavadinęs „nuostabia muzikantų žudikų puokšte“. Šeši kolektyvo atlikėjai koncerte pagros tik vieną kūrinį – paties M. Gordono valandos trukmės opusą „Timber“ („Tembras“) – tiesiog į transą panardinantį minimalistinį ritualą. Anot kompozitoriaus, daugiau kaip dešimtmetį dėmesį skyręs orkestriniams sumanymams, šįkart jis pajuto poreikį atsiriboti nuo apibrėžtų garsų aukščio ir sukurti savotišką muzikinę kelionę į dykumą netemperuotiems perkusiniams instrumentams. Spalvingu medinių simantrų skambesiu ir sudėtingomis poliritminėmis figūromis čia sukuriama „didinga painiava“, kurioje „The New Yorker“ kritikas Alexas Rossas įžvelgia „pankroko įniršį, nervingą avangardinio džiazo spindesį ir klasikinio modernizmo nerangumą“.

Pasaulinio garso perkusijos grupių pasirodymas: „Kroumata“ – spalio 20 d. 19 val., „Hagos mušamieji“ – spalio 25 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centro Didžiojoje salėje.

„Kroumata“ koncerto fragmentas:

httpv://www.youtube.com/watch?v=djGuRtCUEfg

Artėjanti “Scanorama” – apie tai, ką vienas kitam šnabžda ir šaukia filmai

“Aš tik norėčiau dar vieną kartą palaikyti tave už rankos, po to išvykčiau namo ir palikčiau tave ramybėje”, – girdėti balsas iš švediško filmo “Belvilio kūdikis”. “Norėčiau, kad mažiau mane suprastum ir daugiau mylėtum”, – ataidi iš 1980 metų britų dramos “Apsėdimas”. Taip intymiai kalbasi vienas nuo kito laike ir erdvėje nutolę filmai. Šių ir kitų kelių dešimčių filmų pokalbių priešistores ir likimus pristatys artėjantis Europos šalių kino forumas “Scanorama”. Vienuoliktą kartą, sausakimšose kino salėse, keturiuose Lietuvos miestuose, nuo lapkričio 7 dienos.

“Festivalyje klausysimės, ką skirtingų laikotarpių filmai kalba, šnabžda ir šaukia vienas kitam. Ką prasmingo klasika pasakoja dabarties kinui. Ką šiuolaikiniai autoriai atsako tradicijai, kaip elgiasi jos akivaizdoje. Galiausiai klausime – kokia yra šiandieninė realybė ir kaip ji atsispindi dabarties kine?”, – sako Gražina Arlickaitė, Europos šalių kino forumo “Scanorama” direktorė.

Festivalio atidarymo filmas – švedų režisierės Mios Engberg filmas “Belvilio kūdikis”, kurio premjera įvyko Berlyno kino festivalyje. Antrajame ilgametražiame autorės filme, laviruojančiame tarp vaidybos ir dokumentikos, pasakojama asmeniška režisierės meilės istorija. Jaunystėje susižavėjusi maištingu vagišiumi Vincentu, šiandien menininkė iš naujo išgyvena seniai patirtą jausmą. Ši kino esė apie prisiminimų ir atminties fenomeną sudurstyta iš buvusių mylimųjų telefoninių pokalbių ir ilgesingų video dienoraščių. Klausantis dviejų žmonių praeities istorijos nuotrupų ir stebint autorės klajones Paryžiuje, atsiveria nostalgiškas neramaus bendravimo paveikslas.

“Festivalį pradėti nusprendėme filmu, kuris žvalgosi naujų istorijos pasakojimo būdų, pasižymi eksperimentine kino kalba, drąsiai derina kelis žanrus. Šitokiai įvairovei pamatus klojo ir klasikos programos režisieriai britas Nicolas Roegas ir prancūzas Robertas Bressonas, įkūnijantys skirtingą pasaulio ir kino matymą – ekspresyvų ir dinamišką, minimalistinį ir asketišką. Be šių asmenybių Europos kino istorija sunkiai įsivaizduojama” – teigia G. Arlickaitė, Europos šalių kino forumo “Scanorama” direktorė.

Festivalyje bus parodytos šių iškilių režisierių kūrybos retrospektyvos, kuriose – kino veidą formavę garsiausi autorių filmai. Vienas jų – Nicolo Roego drama “Apsėdimas” – taip pat pasakos sudėtingą dviejų žmonių meilės istoriją, kuri vyksta Šaltojo karo metu Vienoje. Meistriškai kelis laiko klodus derinantis filmas vers mąstyti ir klausti, kur yra ribos tarp meilės, aistros ir pavojingos destrukcijos?

Asmeniškų herojų išpažinčių, turiningų pokalbių, skaudžių apmąstymų žiūrovai galės klausytis ir tradicinėse festivalio programose – “Naujienos iš Šiaurės”, “Kertant Europą”, “Neišgalvotas gyvenimas”, “Naujasis Baltijos kinas”, “Lietuvių kino premjeros”, “Specialieji seansai”.

Vienuoliktasis Europos šalių kino forumas “Scanorama” vyks lapkričio 7–24 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauluose.

Filmo “Belvilio kūdikis” anonsas:

httpv://youtu.be/i7fBZa-WsPo

Filmo “Apsėdimas” anonsas:

httpv://youtu.be/3BOqQGMdIVE

Šeštadienį festivalis TARP atvers norvegiškus garsų fiordus

Spalio 12 dieną tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“ vilniečius ir sostinės svečius pakvies į pagrindinį festivalio koncertą. 21 val. Kultūros baro „Kablys“ (Kauno g. 5) scenoje pasirodys svečiai iš Norvegijos – ypatingas multiinstrumentinis dviejų brolių projektas „Sturle Dagsland“, skirtingų pasaulio kultūrų ir skandinaviško džiazo tradicijos įkvėptas duetas „Propan“ bei lietuviai „Rok & Dom” savo muzika įkūnijantys taiką ir meilę.

Pagrindiniai turtingo garso, gilios atmosferos ir unikalių pasirodymų vakaro svečiai „Sturle Dagsland“ (Norvegija) – dviejų brolių, Sturle ir Sjur, eksperimentinės muzikos projektas. Dueto muzikoje susilieja gausybė skirtingų instrumentų (gitaros, trimito, akordeono, perkusijos, kompiuterio), instinktyvūs ritmai ir nepažabotos melodijos. Kvapą gniaužiantis vokalas, varijuojantis nuo nuožmaus riksmo iki dangiškai tyro balso, netikėtos ekspresijos buria melomanus į kas kartą vis kitokį gyvą projekto pasirodymą. Nuolat Skandinavijoje koncertuojantys broliai pasirodys vienintelį kartą Vilniuje, festivalyje „TARP“.

Muzikinę programą praturtins merginų duo „Propan“ (Norvegija), pakviesiantis leistis į skirtingų pasaulio kultūrų inspiruotą savitą visatą. Atsispyrusios nuo skandinaviškos džiazo tradicijos, Ina Kristine Evensen Sagstuen ir Natali Abrahamsen Garner klausytojus prikaustys polifoniškumu, improvizacija, įtaigiais tekstais bei balsais, atskleidžiančiais įstabią žmogaus kaip instrumento paletę.

Vieninteliai vakaro atlikėjai iš Lietuvos Dominyka ir Rokas, scenoje žinomi „Rok&Dom“ pseudonimu muzikoje susiliejantys į darnią visumą, pasakos prasmingas muzikines istorijas ir ties tiltus į neišsemiamus visatos tolius.

Tai ne vienintelis šio savaitgalio festivalio renginys. Sekmadienio pavakarę nuo 17 val. Restorane „Jalta“ lankytojai kviečiami į festivalio uždarymą, netradicinius poetinius skaitymus „Nerepo nekovos“, kuriuose su Europoje įvertintu atliekamosios „slem“ poezijos guru Bohdan Blahovec iš Čekijos improvizuotoje kovoje susikaus atliekamosios poezijos autorius ir atlikėjas Žygimantas Kudirka, repo scenoje žinomas MC Mesijaus vardu. Uždarymo metu eksperimentinį požiūrį į poeziją pristatys ir poetė Sarah Kely iš Didžiosios Britanijos.

Taigi aštuntasis tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis „TARP“ šį savaitgalį kviečia gaudyti vaizdus, tekstus ir garsus programoje, kurią galite rasti http://tarpfest.lt.

Vilniuje koncertuos ryškiausias portugalų muzikos brangakmenis – grupė „Moonspell“

Pernai sėkmingo muzikavimo dvidešimtmetį pažymėjusi bene garsiausia Portugalijos roko grupė „Moonspell“ surengs koncertą mūsų šalyje. Vienintelis pasaulinę šlovę pelniusių metalistų pasirodymas įvyks jau spalio 29 d. muzikiniame teatre „New York“, Vilniuje.

„Džiaugiamės, kad ilgų derybų dėka pavyko pasiekti susitarimą, ir ši puiki portugalų grupė vėl svečiuosis mūsų šalyje“, – sako „Moonspell“ koncertą organizuojančios agentūros „Relax Live” vadovas Artūras Mirončikas.

Bilietus į grupės „Moonspell“ koncertą galima įsigyti visose „Tiketa“ kasose ir internete.

Du dešimtmečius aktyviai muzikuojantis kolektyvas „Moonspell“ susikūrė 1992 m. Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Jau įrašę demonstracinį įrašą „Anno Satanae“, debiutantai sulaukė gerų vertinimų ir atkreipė įrašų kompanijų dėmesį. Debiutinis grupės mini-albumas „Under The Moonspell“, kuris buvo išleistas 1994 m., atvėrė jiems duris į didžiuosius roko ir metalo muzikos festivalius. Netrukus „Moonspell“ jau pradėdavo sunkiosios muzikos legendų „Cannibal Corpse“, „Samael“ ir „Anathema“ koncertus.

Komercinės sėkmės ir pasaulinio pripažinimo grupė „Moonspell“ sulaukė išleidusi albumą „Wolfheart“, kuris buvo įrašytas Vokietijoje, talkinant žymiam lenkų kilmės muzikos prodiuseriui, atlikėjui ir kompozitoriui Waldemarui Sorychta. Nors pradžioje muzikantų tėvynėje naujasis įrašas buvo sutiktas be didelės euforijos, po bendrų pasaulinių gastrolių su „Morbid Angel“, „Moonspell“ užtikrintai tapo sėkmingiausia ir daugiausiai gerbėjų pasaulyje turinčia portugalų metalo grupe. Su portugalais bendrus turus pradėjo rengti pačios didžiausios sunkiosios muzikos žvaigždės „Tiamat“, „Kreator“, „Testament“ ir „Type O Negative“.

Šiandien „Moonspell“ ne be pagrindo vadinama garsiausia Portugalijos metalo muzikos grupe. Per pastaruosius dvidešimt metų kolektyvas išleido dešimt studijinių albumų ir surengė daugiau nei 50 sėkmingų pasaulinių gastrolių. Pernai metalistai išleido dvigubą studijinį albumą „Alpha Noir/Omega White“, kuris pasiekė perkamiausių albumų sąrašus Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Suomijoje. Naujausius kūrinius „Moonspell“ publikai pristato koncertinėse gastrolėse, kurių metu jau spėjo groti kartu su „Iron Maiden“ ir „King Diamond“. Jau žinoma, kad po koncertų Europoje gastrolės bus pratęstos ir 2014 m., kuomet „Moonspell“ gros Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje.

„Moonspell“ vaido klipas „White Skies“ (2012):

httpv://youtu.be/gzLtoBKgmB4

26-asis „Vilnius Jazz” vėl kitoks ir vėl intriguojantis

david.fiuczynski_small
Ne tiek į žvaigždes, kiek į atradimus ir novatorišką kūrybą orientuotas Vilnius Jazz festivalis nekeičia savo misijos ir šiemet. Būtent tai leidžia šiam festivaliui kasmet atsinaujinti ir būti šviežiu įvykiu, nors rengiamas jis be pertraukų jau daugiau nei ketvirtį amžiaus ir yra tapęs tikru rudenėjančio Vilniaus intensyvaus muzikinio sezono pradžios simboliu. Spalio 9-13 d. Piano.lt ir Rusų dramos teatro salėse tradiciškai laukiami visi gero ir kokybiško džiazo ieškotojai.

Simboliška, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungai, šiemet ir Vilnius Jazz festivalio scenoje skambės itin daug europietiško džiazo, kurį atliks rinktiniai Europos kolektyvai. Festivalyje muzikuos vienas geriausių pasaulyje ir didžiausių Europoje Briuselio džiazo orkestras, kurio koncertas „Graphicology“ (spalio 11 d.) žada netikėtą vaizduojamojo meno, komiksų ir gyvos džiazo muzikos derinį. Taip pat atvyks bene kūrybingiausia šiuo metu šveicarų muzikos grupė „Hildegard Lernt Fliegen“ (spalio 10 d.), kurios koncertuose sėkmingai dera džiazas, muzikinis teatras, rokas ir repas. Nuo pat susikūrimo šią „išprotėjusių“ ir beprotiška energija trykštančių vyrukų kompaniją lydėjo kritikų ir klausytojų euforija. Prancūzų džiazo guru Andy Emleris, 2007 m. jau viešėjęs Vilnius Jazz festivalyje, šįkart atsiveža savo žymųjį orkestrą „MegaOctet“ (spalio 12 d.), kuriame suburti ryškiausi jo kartos improvizuotojai. O melodingomis, poetiškomis nuotaikomis publiką užburiantis Liuksemburgo vibrafonininkas Pascalis Schumacheris (spalio 10 d.) atvyksta su subtilaus skambesio ir plastiško garso kvartetu (vibrafonas, fortepijonas, bosinė gitara ir perkusija). Be to, Vilnius Jazz istorijoje pirmą kartą bus pristatytas ir Slovėnijos džiazas, kuriam atstovaus novatoriška ir itin talentinga pianistė Kaja Draksler (spalio 9 d.), vadinama Theloniouso Monko ir Cecilo Tayloro tradicijų sekėja. Ji supažindins su šią vasarą įrašyto savo pirmojo solinio albumo kompozicijomis.

Kitas ryškus 2013 m. Vilnius Jazz akcentas – aktualiausi Niujorko eksperimentininkų projektai. Tik dviem savaitėmis vėliau už Niujorko publiką vilniečiai festivalyje išvys nebylų filmą „A Gamblers Hand“ gyvai skambant postmodernaus džiazo siuitai, kurią avangardinio meno kūrėjas ir perkusininkas Seanas Noonanas atliks kartu su styginių kvartetu (spalio 12 d.). Taip pat šiemet festivalis pirmasis Europoje publiką supažindins su unikaliu gitaros meistru Davidu Fiuczynskiu (JAV), išgarsėjusiu pasaulyje su savo įkurta fank džiazo grupe „Screaming Headless Torsos“. Tiesa, Vilniuje bus galima išgirsti kai ką visiškai naujo – Rusų dramos teatro scenoje jis pristatys naujausią projektą „Planet MicroJam“ (spalio 13 d.), kuriame neriama į mikrotoninės muzikos pasaulį, improvizuojama Rytų tautų liaudies muzikos melodijomis (turkų, arabų, kinų ir pan.) ir visa tai apipavidalinama vakarietiško ritmo energija.

Tarpžanriniai, menų sintezės projektai – sena Vilnius Jazz tradicija. Šiemet be jau minėto Briuselio džiazo orkestro, paversiančio komiksų kūrėjo Philipo Paquet piešinius džiazo partitūromis, festivalio scenoje tradiciškai susitiks džiazo ir akademinės muzikos atlikėjai. Negana to, pirmą kartą nuskambės būtent Vilnius Jazz scenai sukurtas šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus opusas – Osvaldo Balakausko „Pavasario psalmės“ (spalio 12 d.), užsakytos ir sukurtos perkusininko Arkadijaus Gotesmano iniciatyva. Visi šio projekto atlikėjai susiję su džiazo scena, o ir pats kompozitorius neslepia, kad jam visada imponavo „savita džiazo muzikos gramatika“, kuo nesunku patikėti klausant ir kitų šio autoriaus kūrinių.

Lietuvos džiazui festivalyje taip pat atstovaus Liudas Mockūnas, pasirodysiantis duetu kartu su niujorkiečiu perkusininku Williamu Hookeriu (spalio 12 d.), ištikimu „free jazz“ estetikos šalininku. O dar vienas duetas šių metų Vilnius Jazz scenoje, netgi galėtų būti pavadintas ypatingu įvykiu Lietuvos džiazo istorijoje. Po pernai spontaniškai įvykusios bendros improvizacijos festivalio scenoje, šiemet Vladimiras Čekasinas bei Vladimiras Tarasovas, atnaujinę bendrą veiklą po dešimtmečių pertraukos, parengė specialų projektą (spalio 11 d.).

Jau aštuntus metus iš eilės į Vilnius Jazz sceną kils ir jauniausia šalies džiazo kūrėjų karta – čia varžysis „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso finalininkai (spalio 13 d.). Šis festivalio sumanytas konkursas atvedė į džiazo sceną ne vieną perspektyvų kolektyvą, atskleidė talentų, kurie šiandien sėkmingai reiškiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiemetės varžybos taip pat žada atradimų.

Konkursą savotiškai pratęs Vilnius Jazz ir Edinburgo džiazo festivalių bendras projektas – Škotijos ir Lietuvos jaunimo, susibūrusio į „Euan Stevenson Vilnius Quintet“, muzika.

Bilietus platina Bilietų Pasaulis.

Festivalio inf.
http://www.vilniusjazz.lt

„Vilniaus festivaliai“ pristato metų naujieną – pirmą kartą rengiamą „Elektronaktį“

Spalio 26 d. Vilniaus šiuolaikinio meno centre įvyks pirmą kartą rengiama „Elektronaktis“ – tikra elektroninės muzikos fiesta visiems šios muzikos mylėtojams, ilgai laukusiems tokio neeilinio renginio. Čia gyvą audiovizualinį pasirodymą pristatys kultinė britų elektronikos grupė „Plaid“ ir didžiausios Lietuvos elektroninės muzikos žvaigždės.

Kaip teigia organizatoriai, „Elektronakties“ dėmesio centre – gyvai atliekama elektronika, kurios Lietuvoje labai trūksta. Žinomi diskžokėjai Lietuvą aplanko vos ne kiekvieną savaitgalį, tačiau gyvi aukščiausio lygio elektroninės muzikos atlikėjų pasirodymai yra retas reiškinys.

„Elektronaktyje“ pasirodysiantys britai „Plaid“ jau ilgą laiką laikomi vienais įdomiausių intelektualios šokių muzikos kūrėjų. Kaip teigia kritikai, ši grupė – tai ne beveidžiai vidutiniškų sintetinių garsų kūrėjai, bet ritmo, melodijos ir žmogaus balso jungčių meistrai. Legendinės kompanijos „WARP Records“ globojamos grupės koncertai iliustruojami nuostabiomis specialiai jų muzikai sukurtomis vaizdo projekcijomis.

Paauglystės laikų draugai Andy Turneris ir Edas Handley koncertuoti kaip „Plaid“ pradėjo nuo 1991 m. Netikėti ir veržlūs garsai greitai patraukė klausytojų ir kritikų dėmesį tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose šalyse. Jie buvo pavadinti naujos elektroninės muzikos bangos pionieriais. „Plaid“ bendradarbiauja su garsiausiomis pasaulio grupėmis ir atlikėjais – Björk, „Goldfrapp“, „Autechre“, ir įkvepia ne vieną pradedantį elektroninės muzikos kūrėją.

Atskirą programą „Elektronaktyje“ ruošia ir lietuviškos elektroninės muzikos pažibos –„Silence family“ nariai: Leonas Somovas, gyvai grosiantis su jau spėjusiu nustebinti atlikėju Few Nolderiu, ir visiems žinomas Vidis. Taip pat specialią koncertinę dalį sugros didžėjus Manfredas, ką tik pasirašęs kontraktą su Prancūzijos elektroninės muzikos žvaigždės Ivano Smagghe’o leidybos kompanija „Les Disques de la Mort“, kurioje dar šiemet bus išleistas Manfredo trumpas albumas (EP). Šitokia atlikėjų kolekcija viename renginyje – retas ir uždegantis reiškinys Lietuvos elektronikos scenoje.

Organizatoriai ir milžiniškas elektroninės muzikos gerbėjų būrys tikisi, jog „Elektronaktis“ taps didžiuliu tradiciniu renginiu, kiekvienais metais pristatančiu originaliausius šiandienos elektroninės ir šokių muzikos atradimus.

„Elektronaktis“ vyks spalio 26 d. nuo 21 val. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“ – www.bilietupasaulis.lt.

„Plaid“ kūrinio „35 Summers“ vaizdo klipas:

httpv://youtu.be/eNf5Ga1rw78