Visi įrašai, kuriuos paskelbė Organizatoriai

Prasideda lietuvių pamėgto režisieriaus A. Louhimies retrospektyva

Nuo mažumės svajojęs būti kino režisieriumi ir šia svajone iki šiol sekantis suomis Aku Louhimies atvyksta pristatyti savo filmų vilniečiams . Jau ketvirtadienį jo filmų retrospektyvą kino teatre „Pasaka“ atvers „Sušalusi žemė“ („Paha maa“, 2005), prieš 7 metus „Scanoramos“ žiūrovų išrinkta geriausia festivalio juosta ir tarptautiniu mastu režisieriui pelniusi bene daugiausiai apdovanojimų.

Sostinės kino mėgėjų pažintis su vienu kontroversiškiausių Suomijos kino kūrėjų tęsis 5 dienas – sausio 10–14 d. „Skalvijoje“ bei „Pasakoje“ suksis 5 vaidybiniai filmai („Sušalusi žemė“, 2005, „Sušalęs miestas“, 2006, „Apnuogintas žmogus“, 2006, „Įsakymas“, 2008, „Nuogas prieglobstis“ 2012) ir trumpo metro filmų programa.

Tiek žiūrovų, tiek kino kritikų mėgiamas A. Louhimies greičiausiai nebūtų įtrauktas į palankiausiai savo šalį reprezentuojančių menininkų gretas. Po naujausios režisieriaus juostos „Nuogas prieglobstis“ Suomijos ambasadorius Norvegijoje prasitarė, kad A. Louhimies filme atskleidė tokią Suomiją, kokios šis nebūtų rodęs pasauliui. Tačiau kūrėjas tik šyptelėjo ir paneigė vaizduojantis vien tik Suomijos juodulius. Anot jo, „Nuogas prieglobstis“ yra apie meilės paliktą randą, apie desperatišką bandymą sulaukti žmogiškojo ryšio, meilės ir pripažinimo, o tai – bendražmogiškos temos.

Per 30 filmų, pastebėtų ir įvertintų kino pasaulyje, sukūręs menininkas laiko save realistu, vaizduojančiu gyvenimą tokį, koks jis yra iš tiesų. Dar jis save vadina tiesos iliuzionistu, mėgstančiu dokumentinę kino kūrimo manierą.

„Man patinka kurti dokumentiką, tačiau kai kurias problemas, tokias kaip izoliacija, rasizmas, seksualinė prievarta, yra nepakeliama stebėti realioje aplinkoje. Kai šios istorijos yra aprašytos ir suvaidintos, jas tampa lengviau valdyti, lengviau suvokti“, – kalba režisierius, savo filmams pasirenkantis ne pačią lengviausią tematiką.

Nemėgsta A. Louhimies ir specialiųjų efektų kine. Dogmos maniera kūręs „Sušalusį miestą“, jis išsivertė su minimaliu biudžetu, o daugumą filmo aktorių pakeitė realiais žmonėmis – greitosios pagalbos darbuotojai, kalėjimo sargai, policininkai vaidino patys save.

A. Louhimies herojų likimai neretai absurdiški ir jaudinantys, tačiau pilni šilumos ir humoro. Ilgam įsimenantį kunigo Antti personažą režisierius rodo komiškoje dramoje „Apnuogintas žmogus“ , kuri iki šiol yra uždrausta gimtojoje šalyje. Aršias diskusijas sukėlusia juosta itin piktinosi bažnyčia, mat filmo herojus Antti primena dvasininko parodiją: jis groja roko grupėje, nevengia stikliuko ir bėgioja paskui sijonus.

Daugiau apie filmą „Apnuogintas žmogus“ bus galima išgirsti iš paties režisieriaus lūpų: penktadienį jis pats pristatys jį „Skalvijos“ kino centre. Pabendrauti su režisieriumi žiūrovai kviečiami ir ketvirtadienį „Pasakoje“ po „Sušalusios žemės“ seanso bei „Skalvijoje“ prieš trumpų filmų programą . Pastarojoje – du kūrėjo filmai iš studentiškų metų, tad šiame seanse itin laukiami kino specialybių studentai ir jaunosios kino kartos atstovai.

A. Louhimies filmų retrospektyvą rengia kompanija „MA NO FILMS“, užsiimanti kino filmų kūrimu, platinimu ir kino renginių organizavimu.

A.Louhimies filmų programa ir daugiau informacijos: manofilms.lt; www.skalvija.lt, www.kinopasaka.lt

Skelbiamas 2013 metų pirmosios knygos konkursas

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla skelbia pirmosios knygos (poezijos ir prozos) 2013 metų konkursą, kuriame gali dalyvauti ne vyresni kaip 35 metų literatai, norintys išleisti savo debiutinę knygą. Konkursas šioje leidykloje rengiamas kasmet nuo 1994 metų, o savo pirmąsias knygas konkurso knygų serijoje išleido dabar tokie žinomi rašytojai kaip Laura Sintija Černiauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Renata Šerelytė ir kiti.

Pirmosios knygos konkurse gali dalyvauti ne vyresni kaip 35 metų literatai. Įprasta teikiamo kūrinio apimtis – 2-5 autoriniai lankai (autorinis poezijos lankas – 700 eilučių, prozos lankas – 40 000 ženklų). Kompiuteriu surinkto teksto 3 egzemplioriai priimami leidyklos raštinėje vasario 27–28 d. (tel. 85 262 89 45) arba paštu iki vasario 28 d. (K. Sirvydo g. 6, Vilnius LT-01101). Kartu prašome autorių pateikti trumpas žinias apie save, ar publikavotės ir kur (3 egz.).

Kūrinius vertins Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sudaryta komisija. Dvi geriausias pirmąsias knygas išleis Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Konkurso laimėtojai bus paskelbti tuose leidiniuose, kuriuose pasirodė šis skelbimas. Kitų konkurso dalyvių kūrybos leidykla nekomentuoja.

2012 metais Pirmosios knygos konkurse nugalėtojais tapo Nerijus Cibulskas (g. 1987) su eilėraščių rinkiniu „Nutrinami“ bei Marijus Galius (g. 1983) su novelių knyga „Šlapias spalis“. Pastaroji knyga pasirodė pačioje metų pabaigoje, taigi dar tik pradeda kelionę į knygynus ir lauks skaitytojų įvertinimo. „Šlapio spalio“ novelės itin skirtingos – tekstuose esama ir fantasy, ir brutalaus natūralizmo, kultūrinės ir pseudoistorinės Lietuvos, Paryžiaus ar Klaipėdos kasdienybės draiskanų fiksavimo. Savotiška skaitytojo provokacija – dabarties personažų egzistencijos banalumas, drungnosios gyvensenos graužatys. Tuo tarpu Nerijaus Cibulsko debiutinėje eilėraščių knygoje mėginama įvardyti racionalaus ir emocinio krūvio sandūras žmoguje, jo apčiuopiamoje tikrovėje.

„Norden Wave” svečio RANGLEKLODS klaidos vardan gero koncerto

Vasario 8 d., penktadienį, menų fabrike „Loftas” įvyks pirmasis šiuolaikinės Šiaurės šalių muzikos ciklo „Norden Wave“ renginys, kuriame pasirodys RANGLEKLODS iš Danijos, SILVERARKEN iš Švedijos ir lietuviai GOLDEN PARAZYTH bei DJ Seasonslater.

RANGLEKLODS kūryba laviruoja tarp gyvos ir elektroninės muzikos visatų. Debiutinis albumas „Beekeeper“ kartais „nuneša“ atgal link tokių atlikėjų kaip David Bowie ir The Doors, kartais – į priekį, projektuojamą tokių kaip James Holden ar The Field. Techno, trip hop, IDM ir daugelis kitų stilių organiškai susilieja RANGLEKLODS kūryboje.

Panašu, publikai patinka stilistiškai neapibrėžta, tačiau emocinga tiesioginė RANGLEKLODS kalba. Pernai grupė daug koncertavo Europoje, apšildė savo tautiečius WhoMadeWho jų pavasarinio turo metu, pasirodė „Spot“, „The Great Escape“, „Roskilde“, „Iceland Airwaves“, „Dockville“ ir kituose festivaliuose.

Prieš koncertą Vilniuje, susėdome trumpam pasikalbėti su RANGLEKLODS lyderiu, Karališkosios Danijos muzikos akademijos Elektroninės muzikos magistru, Esben’u Andersen’u.

Atrodo, Berlynas tau padarė didžiulę įtaką, tačiau nusprendei grįžti atgal į Daniją. Kodėl?

Berlynas – nuostabus miestas pradėti kokią nors veiklą, bet tuo pačiu gerai žinomas, kaip sudėtinga vieta viską susidėlioti. Kažkodėl Berlyne negalėjau užbaigti savo medžiagos, todėl persikrausčiau į Kopenhagą, kur anksčiau nebuvau gyvenęs. Ir tai buvo teisingas sprendimas. Danijoje turi įrodyti, jog esi tuo, kuo sakaisi esąs. Taigi, po pusmečio išleidau EP, o po penkių mėnesių pasirodė ir albumas. Tačiau Berlynas, be jokių abejonių, buvo teisinga vieta nustatyti Rangleklods skambesį ir tikslus.

„Norden Wave” serija skirta atlikėjams iš Skandinavijos. Ar šis regionas iš tiesų kažkuo ypatingas kalbant apie muziką?

Būtent taip ir yra. Manau, daug skandinaviškos muzikos ypatinga savo specifine melancholija. Iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti šalta, tačiau ilgainiui darosi vis šiltesnė ir šiltesnė. Šiltoji šalčio pusė, jei galima taip pasakyt.

Be to, aplink – daug pozityvios konkurencijos tarp grupių ir atlikėjų, daug puikių kūrėjų, darančių tą patį, ką ir tu. Todėl turi padaryti geriau.

Kuriais danų muzikantais didžuojiesi ir parekomenduotum mums?

When Saints Go Machine, I Got You On Tape, Oh No One, CTM, Veto, WhoMadeWho, Efterklang… Sąrašą galima tęsti.

Vienas žmogus už savo laptopo. Ar jūsų koncerte Vilniuje galima tikėtis daugiau?

Žymiai, žymiai daugiau. Rangleklods koncertai visada buvo daugiau nei laptopas. Nesuprantu, kodėl kažkas tuo užsiima. Turėtų būti suknistai nuobodu! Siekiu prisiimti tiek daug užduočių, kad beveik nespėju su jomis susitvarkyti. Tokiu būdu sukeliu sau įtampą ir klystu, tuomet išnaudoju tai konstruktyviai ir dažnai tai baigiasi dar geriau nei suplanuoti sprendimai. Tai yra tai, ką vadinu koncertu. Žmonės visada gali paklausyti albumo, jei nori išgirsti viską taip, kaip buvo sumanyta. Koncertuose reikia išdrįsti paversti dainas kuo nors daugiau ar bent jau kažką pakeisti.

Ar publika veikia tavo pasirodymus?

Žinoma. Bandau padaryti publiką didele pasirodymo dalimi. Ne kviesdamas juos ant scenos (na, buvo keletą kartų nutikę ir taip) ar daug kalbėdamas koncerte, tačiau parodydamas jiems, kad žinau, jog jie yra čia ir abiems pusėms tai yra kaip nė vienas kitas koncertas.

Papasakok truputį apie savo asmeninį gyvenimą – ką mėgsti daryti be muzikos?

Tikrai mėgstu gerą puodelį kavos. „The Colbert Report” (amerikietiška satyrinė televizijos laida – aut. past.). Ne, iš tikrųjų negaliu sugalvoti nė vieno kito savo hobio. Tai tik mažos kvailos smulkmenos. Tai yra muzika. Aš kasdien galvoju, darau ir miegu muziką. Dažnai tiesiog nesąmoningai. Tačiau kitkam nelabai lieka vietos.

Panašu, kad šiuolaikinis pramogų verslas keičia pasenusią tradicinę bažnyčią. Koks tavo, kaip muzikos pamokslininko pranešimas?

Na, Faithless dar 1999-aisiais pasakė „God Is A DJ”. Netgi paminėjau tai viename savo darbų universitete. Visiškai su tuo sutinku. Klubas ir koncertų salė yra tarsi bažnyčia daugeliui mūsų kartos žmonių. Ir iš esmės čia vyksta tie patys dalykai. Bendra dvasinė būsena, paieškos kažko didingesnio už tave. Tas dieviškas momentas, kai pamiršti laiką ir visus aplink.

Jei nebūtum muzikantu, tai kuo … ?

9-oje klasėje visą savaitę stažavausi Folketinget’e, Danijos nacionaliniame parlamente. Maniau, jog kada nors turėčiau tapti Ministru pirmininku. Nejuokauju! Nežinau, kas atsitiko. Tačiau džiaugiuosi, jog įvyko būtent taip. Politika yra sušiktas reikalas.

Iš kur semiesi įkėpimo?

Beveik iš visur. Žinoma, iš visų žanrų muzikos, pradedant nuo ’60-ųjų folko iki techno. Tai visada buvo didelė painiava. Kai atradau, kaip panaudoti tai savo skambesio ir kompozicijų paieškose, atsirado prasmė. Tai pat – miesto ir gamtos garsai. Kelionės ir koncertai įvairiose šalyse. Kai susiduri su įvairiomis būsenomis, net kasdieniai dalykai verčia stebėtis.

Ačiū už pokalbį, Esben’ai.

RANGLEKLODS internete:

http://rangleklods.com

http://soundcloud.com/rangleklods

http://www.facebook.com/rangleklods

 „NORDEN WAVE” gyvai

vasario 8 d. (penktadienis), 22:00, menų fabrikas „Loftas”, Švitrigailos g. 29, Vilnius

Bilietų kaina: nuo 39,00Lt (TIKETA)

www.nordenwave.lt
www.facebook.com/NordenWave

httpv://www.youtube.com/watch?v=Ut7gAogYs20

Duetas „Driezhas“ naująjį albumą pristatys Vilniuje ir Kaune

Intelektualiosios elektroninės muzikos projektas „Driezhas“ sausį melomanus kviečia į Vilniuje bei Kaune vyksiančius koncertus, kurių metu pristatys naująjį savo albumą „Gonija“, pelniusį puikius klausytojų atsiliepimus.

„Driezhas“, vienijantis muzikos kūrėją ir prodiuserį Kristijoną Lučinską bei dainininkę ir poetę Ievą Astromskaitę, sausio 11-ąją atliks naująją programą Vilniaus klube „Kablys“, o sausio 12-ąją – Kauno „Punto Jazz palėpėje“. Koncertuose taip pat pasirodys „Girių dvasios“, „Nüm Nüm“, DJ Synthsoulsizer. Kaune muziką vizualizuos VJ Lukas Miceika.

„Grodamas gyvai visiškai susikoncentruoju į kūrinį ir kaskart išgyvenu jį naujai. Šiuo požiūriu kiekvienas koncertas yra tarsi mišios, muzikos išpažinimas, kurio metu svarbiausia yra keitimasis energija, su niekuo nesulyginamos išskirtinės bendrystės ir intymumo akimirkos, – apie sceninę patirtį kalba K. Lučinskas. – Koncertuojame reguliariai, tačiau ne tiek dažnai, kad gastrolės nuvargintų. Todėl kiekvieno pasirodymo laukiame kaip reikšmingo įvykio.“

Nuo 1998-ųjų gyvuojantis audiovizualinis projektas „Driezhas“ prieš metus tapo duetu, K. Lučinskui į kūrybinę draugiją pasikvietus I. Astromskaitę. Tandemo bendradarbiavimo rezultatai sugulė į naująjį albumą, kurio pavadinimas „Gonija“, gimęs iš žodžių žaismo, pasirodė esąs simboliškas – graikų kalboje dėmuo „gonia“ reiškia sąsają su naujos gyvybės atėjimu į pasaulį.

Stebintieji lietuviškos muzikos įvykius netruko konstatuoti, kad šis leidinys – geriausias šalies elektroninės muzikos albumas per pastaruosius porą metų ir tikra dovana melomanams, vertinantiems eksperimentus ir lietuviškos muzikinės tradicijos šiuolaikišką išraišką. Prieš pasirodant albumui, naujoji projekto „Driezhas“ programa praėjusią vasarą testuota šalies festivaliuose „Mėnuo Juodaragis“, „PLArTFORMA“ ir „TARP“.

Daugiasluoksniame plokštelės muzikos ornamente dera industrial, darkwave, IDM stilistika, minimalistiniai instrumentiniai intarpai, organiškai įkomponuoti etnomuzikos motyvai: apibendrinant paties K. Lučinsko žodžiais, ethno-electro. Savitu, sodriu ir svariu komponentu tapo I. Astromskaitės sukurtos eilės ir vokalas, anot albumą įvertinusių melomanų, teatrališkas, emociškai turtingas ir itin vykusiai papildęs projekto „Driezhas“ muziką, atverdamas naujų vystymo krypčių.

K. Lučinskas – kompozitorius, prodiuseris, muzikantas, mėgstantis derinti akustinį ir sintetinį skambesį. Studijuodamas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedroje, jis neapsiribojo tradiciniais šio žanro instrumentais ir pradėjo eksperimentuoti elektroninės muzikos srityje. K. Lučinsko sumanyto projekto „Driezhas“ diskografijoje šiuo metu yra septyni albumai. Prieš naujausiąjį įsiterpė ketverių metų pertrauka: ankstesnis diskas „Tolumoje“ pasirodė 2008-aisiais.

I. Astromskaitė baigė džiazo vokalo studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, šiuo metu Vilniaus universitete studijuoja kultūros istoriją ir antropologiją. Prieš metus eilėraščių rinkiniu „Dulkėm ir žiedlapiais“ ji debiutavo kaip poetė.

httpv://youtu.be/xWmG9stY080

Informacija apie koncertus:

Vilnius, sausio 11 d., 21val. „Kablys”, Kauno g. 5

 LIVE:

GIRIŲ DVASIOS

NÜM NÜM

DRIEZHAS

DJ:

SYNTHSOULSIZER

Bilieto kaina: 15 Lt.

renginys facebook’e

—————

Kaunas, sausio 12 d., 21val. „Punto Jazz palėpė“, Kęstučio g. 6

LIVE:

NÜM NÜM

DRIEZHAS + VJ Lukas Miceika

GIRIŲ DVASIOS

Bilieto kaina: 10 Lt.

renginys facebook’e

Pasirodė devyni intriguojantys ir ant kino juostos nufilmuoti Romo Zabarausko filmo „Streikas“ kadrai

Režisieriaus Romo Zabarausko debiutinio ilgo metražo filmas „Streikas“ artėja prie finišo tiesiosios. Įpusėjus baigiamiesiems montažo darbams, filmo kūrėjai nusprendė pasidalinti devyniais intriguojančiais filmo kadrais, kuriuos iki šiol matė vos keli kūrybinės grupės nariai.

Nors filmavimo darbai baigėsi dar spalį, iki vaizdų teko gerokai palaukti. Lietuvoje kino juostų ryškinimo laboratorijos nėra, o lietuvių pamėgta Lenkijos laboratorija šią vasarą taip pat užsidarė. Galiausiai „Streiko“ juostas teko ryškinti Belgijos Dejonghe šeimos kompanijoje.

„Pats autobusu važiavau į Briuselį su kino juostų pilnu lagaminu, kad nerizikuotume jų peršviesti ar kitaip sugadinti siuntimo metu… Nuskanavus juostos buvo siunčiamos į Niujorką, kur nauja technologija atliekamas palyginus nebrangus, bet itin kokybiškas „2K“ rezoliucijos ryškinimas“, komentavo filmo režisierius R. Zabarauskas.

Nors režisierių daugelis bandė įkalbėti nefilmuoti ant “senamadiškos” ir brangios kino juostos bei pereiti prie skaitmeninio formato, R. Zabarausko manymu, toks sprendimas atsipirks su kaupu.

„Tik po kelių savaičių pats pamačiau mūsų ilgo darbo rezultatą… Ir galiu pasakyti, kad sprendimo filmuoti ant kino juostos tikrai nesigailiu. Dabar dažnai sakoma, kad nebeįmanoma atskirti juostos nuo skaitmeninio formato. Mano manymu, tai yra nesąmonė. Skirtumas tikrai yra, ir kartais tai ne matematinis skirtumas, bet tu gali tai pajusti. Vyresnė karta, kuri dar atsimena, ką reiškia fotografijų ryškinimas ir koks svarbus tada tampa kiekvieno kadro tikslumas, supras, ką turiu omeny…”, romantiškai reziumavo jaunas menininkas.

Paviešintuose kadruose – pagrindinis „Streiko“ veikėjas, niujorkietis DJ‘ėjus Luke (Ebeneezer Sowah), jo susitikimas su tėvų nuslėpta močiute iš Lietuvos (Olita Dautartaitė), o taip pat su žavia „klubinėtoja“, reklaminių tekstų kūrėja Marta (Beata Tiškevič).

Kadruose matome ir antro plano veikėją Andy (Šarūnas Zenkevičius) – agresyvų elektroninės muzikos talentų vadybininką, niekaip nesusitaikantį su savo homoseksualumu, bei Vilniaus merą (Sakalas Uždavinys), kuris Luke netikėtai pasiūlo būti naujo elektroninės muzikos klubo vadovu.

Atsakymai į visus filme „Streiko“ užduotus klausimus ir persipynusių siužeto linijų paslaptis Lietuvos kino teatruose paaiškės 2013‘ųjų pavasarį.

Rūtos Butkus šokio teatro spektaklyje „5g vilties“ – D. Charmso „Pasaulis“ ir klasikinė muzika

Paskutinį metų sekmadienį, gruodžio 30 d., 19 val., Menų spaustuvėje įvyks šokėjos ir choreografės Rūtos Butkus šokio teatro spektaklio „5g vilties“ premjera. Tai jau ketvirtas kūrėjos savarankiškas darbas. Spektaklyje Rūta Butkus gilinasi į žmogaus Būties temą. Pasitelkiant šokio išraišką (atlieka Rūta Butkus ir Urtė Laukaitytė), skaitant D. Charmso „Pasaulį“, Joriui Sodeikai fortepijonu skambinant S. Rachmaninovo kūrinius, kalbama apie absurdišką, iracionalią, ironišką vilties troškimo situaciją, kuri nepaklūsta logikai. Juodos scenos fone švytintis baltas fortepijonas tarsi šaukia – „… ir užgimė Viltis, kad Mūsų kelias šviesesnis būtų…“ Tai spektaklis apie beviltišką viltį ir norą tikėti.

Rūta Butkus būdama penkerių pradėjo šokti lietuvių liaudies šokius, vėliau mokėsi šiuolaikinio šokio, aktorystės meno ir Suzuki technikos. Visa tai įkvėpė kurti savo šokio teatro estetiką. Idėjų ji semiasi iš įvairių meno rūšių. Per absurdą ir ironiją ieško egzistencinės tiesos gamtos ir žmogaus gyvenime. Kaip choreografė Rūta Butkus debiutavo šokio spektakliu „Šventė“, vėliau pristatė haiku-šokio operą „Sniegas“ (Festivalis „NOA – Naujosios operos akcija“), šiemet Korzo teatre (Olandija) sukūrė šokio teatro spektaklį „Lost eyes“( liet. „Pamestos akys“). Šiuo metu menininkė kuria tarpdisciplininį projektą „Vilniaus šokio dienora(i)štis“.

Šokio teatro spektaklis „5g vilties“

Trukmė 50 min.

Gruodžio 30 d., 19 val., Menų spaustuvės Juodoji salė

Idėja, choreografija: Rūta Butkus

Atlikėjos: Rūta Butkus, Urtė Laukaitytė

Pianistas: Joris Sodeika

Kostiumo dailininkė: Elvita Brazdylytė

Instaliacija: Sigita Šimkūnaitė

Šviesų dailininkas: Vilius Vilutis

Muzika: S. Rachmaninovas, D. Šostokovičius , V. Agapkin

Tekstas: D. Charmsas „Pasaulis“

Spektaklio sukūrimą remia Kultūros rėmimo fondas

Bilietus platina: Tiketa. Bilietus taip pat galima įsigyti Menų spaustuvėje valandą iki renginio.

Įspėjimas! Spektaklyje bus naudojamas šienas.

Daugiau informacijos:
www.menuspaustuve.lt
http://www.facebook.com/RutaButkusSokisDance

Pasitinkant Naujuosius – nauja filmų vaizdo ir garso kokybė „Skalvijoje“

Kitąmet 50-metį minėsiantis „Skalvijos“ kino centras Naujuosius metus pasitiks atsinaujinęs ir pasiruošęs rodyti filmus skaitmeniniu formatu. Penktadienį kino centre sumontuotas naujas skaitmeninis kino projektorius, kuris ne tik užtikrins aukščiausią rodomų filmų vaizdo bei garso kokybę, bet ir leis „Skalvijos“ žiūrovams mėgautis filmais, kurie kitaip nebūtų pasiekę „Skalvijos“ ekrano.

Pasak kino centro vadovės Vilmos Levickaitės, šiuos pokyčius padiktavo technologinės naujovės kino industrijoje: visame pasaulyje 35 mm kino juostos formatą sparčiai keičia skaitmeninės laikmenos, todėl kino teatrai yra priversti įsigyti skaitmenines filmų rodymo sistemas.

„Jau dabar dauguma filmų yra kuriami skaitmeniniu būdu, po kelerių metų visa kino gamyba pereis prie skaitmeninio formato. Norėdami pasivyti technologinį šuolį, svarbiausi pasaulio kino archyvai restauruoja ir sparčiai skaitmenizuoja kino klasikos filmus. Kino teatrai, kurie neturės skaitmeninės kino rodymo įrangos, bus priversti užsidaryti“, – įsitikinusi „Skalvijos“ vadovė.

Skaitmeninę filmų rodymo technologiją įdiegusi „Skalvija“ žada parodyti daugiau šiuolaikinių nekomercinių bei pasaulinės kino klasikos juostų. Ta proga jau nuo gruodžio 26 d. „Skalvijoje“ bus rodomas lietuvių režisierės Dovilės Gasiūnaitės filmas „Narcizas“, pelnęs daugiausiai žiūrovų simpatijų Tarptautiniame Kauno kino festivalyje.

Atsinaujinusios „Skalvijos“ repertuare netrukus taip pat suksis naujausi lietuvių režisierių filmai: Linos Lužytės „Igruški“, Oksanos Burajos „Liza, namo!“, Marato Sargsyan „Tėvas“, Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“.

Ypatingais repertuaro akcentais taps po dvidešimtmečio į kino ekranus sugrįžtanti Audriaus Stonio „Neregių žemė“, į skaitmeninį formatą perkelta VšĮ „Meno avilys“ iniciatyva, bei apdovanojimus užsienio fimų festivaliuose šluojanti Kristinos Buožytės „Aurora“. Daugumą seansų lydės susitikimai su jų autoriais.

Įsigyti skaitmeninę filmų rodymo sistemą „Skalvijos“ kino centrui padėjo LR Kultūros ministerija bei Europos Komisija.

Daugiau informacijos apie retrospektyvą www.skalvija.lt

„Portmone“ – instrumentalinis trio iš Minsko (Kaunas, 2012-12-22)

Pradėkime šventes švęsti anksčiau. Jau gruodžio 22 Kaune, Punto Jazz jūsų laukia muzikinė staigmena. Instrumentalinis trio „Port Mone“ iš Baltarusijos paruošė įspūdingą intelektualinę pramogą ausims ir širdims. Grupė, susikūrusi 2006 metais Minske nuolat koncertuoja Baltarusijoje ir visoje Europoje. Šiltai priimta mūsų šalyje ji grįžta į Lietuvą.

Grupė „Port Mone“ – tai aukšto profesionalumo trio, kurie sugeba trimis instrumentais laviruoti tarp daugybės muzikos stilių. Tai klasikinė muzika išreikšta įmantriausiu ir subtiliausiu būdu. Akordeonas, perkusija ir bosinė gitara sukuria muzikines kompozicijas, kurios virsta į maloniai meditacinius garsus. Tai muzika, panardinanti į neatrastą muzikos ir grožio pasaulį. Jie nesistengia atkartoti avangardo, jie yra avangardas. Jų muzika tai garsų paletė nuo modernios klasikinės muzikos, kurioje melodija keliauja nuo roko, ambiento, psichodelikos ir ekstraavangardinės muzikos iki pop muzikos.

„Port Mone“ ne tik koncertuoja, bet ir kuria muziką spektakliams ir filmams. Juos nuolat liaupsina kritikai ir gerbėjai. „Nėra žodžių, norint aprašyti muzikos efektą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo tokia paprasta“ Terapija.net (Kroatija). Kaip tai skamba? Ar tai etno, džiazas, „lounge“, minimalistinė muzika ar ambientas? Kiekvienas nuspręs tik paklausęs. Tegul nutyla žodžiai ir skamba muzika.

Susitikime Kaune, Punto Jazz, gruodžio 22 dieną. Pradžia 18 valandą, kaina 10 litų.