Kalendorinei žiemai skaičiuojant paskutines dienas, vasario 25 d. įvyks ketvirtasis renginių ciklo „Kalbanti muzika“ koncertas, kuriame klausytis ir bendrauti kviečiama su A. Giniočiu. Šiame renginių cikle ypatingas dėmesys skiriamas atlikėjo ir klausytojo bendravimui, tačiau nėra pamirštamas ir autorinių dainų atlikimas. Kiekviename koncerte, prieš pasirodymą, atlikėjui perduodami klausytojų užduoti klausimai. Nei vienas klausimas nebūna iš anksto perskaitytas, todėl „Kalbanti muzika“ tai tarsi atlikėjo išpažintis klausytojui, juokingos gyvenimo istorijos ir rimti pamąstymai apie dabartines aktualijas. Ankstesniuose koncertuose klausytojai spėjo susipažinti ir pabendrauti su garsiais Lietuvos atlikėjais – Kostu Smoriginu, Andriumi Kaniava ir Vytautu V. Landsbergiu.
„Kalbanti muzika su Vytautu V. Landsbergiu“ koncerte, atlikėjas dainavo ne tik visiems gerai žinomas, bet ir naujas dainas. Taip pat pasakojo iki ašarų juokingas istorijas tiek iš savo, tiek iš knygų personažo – Rudnosiuko gyvenimo. Prisipažino, kad mokytis gitara pradėjo pamatęs, kaip grojančiu jo klasioku Gediminu Storpirščiu žavisi merginos. Buvo paliesta rimtų, susimąstyti verčiančių temų, o pertraukos metu buvo parodyti ir keli Vytauto V. Landsbergio filmai.

Vasario 25 d., 19 val. į Kauną su savo autorine programa atvyks dar vienas ciklo „Kalbanti muzika” svečias – keistuolių teatro pradininkas, aktorius ir režisierius, teatro laboratorijos „Atviras ratas“ įkūrėjas – Aidas Giniotis. Atlikėjas koncertų salėse gerbėjų yra laukiamas ne mažiau nei teatro scenoje, kadangi dainas atlieka atvirai, nuoširdžiai ir šmaikščiai. Seniai nekoncertavusio laikinojoje sostinėje atlikėjo pasiilgę ne tik gerbėjai, bet ir pats A. Giniotis labai laukia susitikimo su nuostabia ir puikiai humorą suprantančia publika. Koncerte skambės visiems gerai žinomos dainos iš Keistuolių teatro spektaklių, bardų šlageriai bei autorinės dainos. O taip pat laukia nuoširdus ir smagus bendravimas su A. Giniočiu.

Koncerto organizatoriai VšĮ „Idėjų garažas“ labai kviečia visus turinčius klausimų A. Giniočiui, rašyti el. paštu info@idejugarazas.lt, kuriuos atlikėjas pažadėjo atsakyti koncerto metu.

Pjesės autoriai – Daiva ČEPAUSKAITĖ, Vitalijus MAZŪRAS
Režisierius ir dailininkas – Vitalijus MAZŪRAS
Muzika – Faustas LATĖNAS
Judesys – Sigita MIKALAUSKAITĖ

Vaidina: Karolis Algimantas BUTVIDAS, Šarūnas DATENIS, Olga POCEVIČIŪTĖ, Imantas PRECAS, Edita ZĖČIŪTĖ, Dainius TARUTIS

Spektaklio trukmė – 45 min.
Premjera – 2011 m. spalio 16 d.

Garsas – Vitaras AŠKELAVIČIUS
Šviesa – Julius STANKEVIČIUS
Režisieriaus padėjėja Olga POCEVIČIŪTĖ

Lėles ir dekoracijas gamino: Martynas LUKOŠIUS, Liljana JANAVIČIENĖ, Virginija PAJARSKIENĖ, Ligita SKUKAUSKAITĖ;

„Taip jau susiklostė. Nesižaviu surogatine dramaturgija vaikams. Pasitaikius progai visada bandydavau kurti lėlių teatrą suaugusiems. Man tai buvo lyg šiaudas skęstančiajam. Džiaugiuosi prikalbinęs Daivą Čepauskaitę antrą kartą bristi į tą pačia upę“
Vitalijus Mazūras

2011 m. spalio mėnesį Vilniaus teatre „Lėlė“ pristatyta naujausia lėlininko Vitalijaus Mazūro premjera „Jūratė ir KasTautas“. Šįkart garsusis lėlių teatro režisierius ir dailininkas kartu su visa gvardija lėlininkų, įsikibusių į lėles grotesko iškreiptais veidais, tyrinėja lietuvių liaudies legendos apie Jūratę ir Kastytį priešistorę bei siekia sugrąžinti šiandienos žmogų prie pamatinių vertybių. Jaunimui ir suaugusiems (N-14!) skirto vaidinimo bendraautoriai – dramaturgė Daiva Čepauskaitė, kompozitorius Faustas Latėnas ir judesio režisierė Sigita Mikalauskaitė.

Jūratės ir Kastyčio legenda Vilniaus teatre „Lėlė“ statoma pirmą kartą. Paprastai mėgstantis grįžti prie kadaise gvildentų temų („Eglės žalčių karalienės“ pasaka, Marcelijaus Martinaičio „Avinėlio teismas“) šiandien V.Mazūras neria į naujus vandenis ir žinomą lietuvių liaudies pasaką interpretuoja savaip. Režisieriui neįdomi istorinė-etnografinė legendos apie jūrų deivės Jūratės ir žvejo Kastyčio meilę interpretacija. Didžiuoju improvizatoriumi vadinamas kūrėjas naująjame spektaklyje siekia atskleisti mūsų tautos šaknų problemas, Jūratės ir Kastyčio (spektaklyje – KasTauto) gimimo peripetijas ir dramatišką kontekstą, kuriame užgimsta meilė.

„Lėlės“ teatro naujoji premjera suaugusiems – groteskiškas, makabriškas lėlių vaidinimas, kviečiantis žiūrovą pamąstyti apie nesugaunamos laimės gaudynes, konfliktų kupiną gyvenimą, kuriame galioja viena taisyklė – purvo pridrėbtame pasaulyje gimsta ir įstabūs, poetiški dalykai, o amžinų vertybių nepajėgus sunaikinti nei laikas, nei piktavalis likimas.
Paklaustas apie naująjį savo darbą, V. Mazūras pirmiausia pabrėžia, kad jis nei dailininkas, nei režisierius. „Mano profesija – Mazūras“, – teigia lėlininkas. Toks atsakymas byloja apie autorinį, unikalų, jokioms taisyklėms nepasiduodantį teatrą, kuriame režisieriaus, dailininko ir dramaturgo funkcijos persipynusios tarpusavyje. Toks ir naujasis Mazūro spektaklis, su žiūrovais komunikuojantis vaizdinių kalba, plastinėmis lėlių, objektų raiškos priemonėmis ir šviesos pagalba.

Nors Jūratės ir Kastyčio legenda dramaturgei Daivai Čepauskaitei jau pažįstama (dramaturgė jau yra sukūrusi inscenizaciją pagal šią pasaką Kauno lėlių teatrui), darbo su Mazūru patirtis – unikali. Po regėtos spektaklio repeticijos dramaturgė pripažįsta, kad „mazūriškasis“ vaizdų teatras iškalbingesnis už žodžius.

Paklaustas kodėl nutarė pasirinkti tiek kartų eksploatuotą medžiagą (Jūratės ir Kastyčio legenda statyta ir teatruose, ekranizuota kine, sukurtas baletas, miuziklas) režisierius aiškina labai paprastai: „Aš gimęs ir užaugęs Lietuvoje. Čia mano šaknys: girnos, kubilai, samčiai, mintuvai, žaginiai ir t.t. Aš kartu su KasTautu plaukiojau Šušve (tokia upė Šiaulėnuose), su broliais leisdavau aitvarus Šiaulaičių pievose. Gaudžiau tuos nesugaunamus aitvarus taip, kaip KasTautas gaudo nesugaunamą Jūratę. Manau, kad „Lėlės“ teatras su jaunaisiais aktoriais elgiasi teisingai – nesistengia egoistiškai jų numarinti kaip menininkų. Aš tikiu, kad jie, lyg kaimo mergos ir bernai sutūpę ant žadinių, šmaikščiai papasakos Jūratės ir KasTauto istoriją be jokių taisyklių“.

Spektaklyje vaidinantiems jauniesiems teatro aktoriams tai ne pirmas susitikimas su V.Mazūru. „Lėlės“ teatre prieš porą metų pagal M. Martinaičio „Avinėlio teismą“ pastatytas spektaklis „Privati valda“ išsiskyrė nestandartinėmis lėlėmis ir sprendimais. Jau pažinę repeticijų su V. Mazūru specifiką jaunieji aktoriai teigia, kad kartų kalbos ir patirties skirtumas jų negąsdina – darbą su lėlininku jaunieji priima kaip garbingą iššūkį: „Mazūras mato teatrą paveikslais, reginiais, vizijomis. Mes šifruojam jo vaizduotę ir mokomės kurti teatrą kitaip nei buvome pratę ar mokyti“ – pažymi aktorė Edita Zėčiūtė.
Bilietai į spektaklį platinami Vilniaus teatro „Lėlė“ kasose ir Tiketoje.

Daugiau informacijos www.teatraslele.lt

Spektaklis įvyks vasario 24d. „Lėlės” teatre.

Vilniaus teatro „Lėlė“ inf.

Meilės dieną galima pažymėti ne tik širdžių, amūrų ir slaptų laiškų jūroje. Meno žmonės vasario 14 d. kviečia švęsti kiek kitaip. Tądien architektas-rašytojas Artūras Imbrasas ir dailininkas-muzikantas Artūras Šlipavičius-Šlipas savo parodoje gvildens meilės daugiaprasmybę. Na, o vakarą įsimintinu grasinasi padaryti Šlipo antroji simpatija, „kreivos“ muzikos atstovai „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“.

Artūras Šlipavičius-Šlipas įvardijamas kaip multimedijinio meno Lietuvoje pradininkas. Personalinės parodos rengtos tiek vietinių miestų ir miestelių publikoms, tiek Niujorko, Berlyno, Leono ar Maskvos galerijų lankytojams. Spalvingoje biografijoje – pasaulinio susidomėjimo sulaukęs tapybos-muzikos projektas „Haruspicija“ (transliuotas Italijos televizijose) bei autoportretas, patekęs į 2010 metų šiuolaikinio meno geriausių pasaulio paveikslų 50-tuką. Netradicinis post modernistinis paveikslas „Žalgiris in Memoria“ bei teigiamos muzikinio žurnalo „Rolling Stone“ recenzijos… Plius galybė kitų meninių projektų bei laimėjimų.

Kadaise Šlipo ir Artūro Baryso-Baro įkurta grupė „I.V.T.K.Y.G.Y.G.“ taip pat žada stiprų pasirodymą. Eksperimentinių garsų puoselėtojams tai taps puikia repeticija prieš kovo 17 dieną vyksiantį 25-erių metų jubiliejinį koncertą. Dailę, muziką ir vizualinius menus jungiantis kolektyvas tikina intensyviai repetuojantis ir nekantriai laukiantis didžiosios šventės akimirkos.

Artūro Šlipavičiaus-Šlipo ir Artūro Imbraso parodos atidarymas – vasario 14 d. 18 val., Žydų kultūros ir informacijos centre, Vilniuje, Mėsinių g. 3a/5.

2012 m. vasario 24 ir 25 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje įvyks spektaklio „Ir vėl viskas bus gerai“ premjera. Cezaris Graužinis ne tik režisuoja spektaklį – jis pats parašė inscenizaciją pagal garsaus prancūzų intelektualo, vieno svarbiausių tarpukario prancūzų dramaturgų Jeano Giraudoux (Žanas Žirodu, 1882–1944) pjesę „Šajo pamišėlė“.

Režisierius ir pedagogas Cezaris Graužinis, 1990 m. baigęs A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (kurso vadovai Andrejus Gončiarovas ir Markas Zacharovas) pirmą spektaklį Nacionaliniame (tuomet – Akademiniame) dramos teatre pastatėte prieš aštuoniolika metų. Tai buvo Yukio Mishima‘os „Panelė Chan“ (1994; Mažoji salė). Vėliau sekė Roger Vitraco „Meilės misterijos“ (1997; Didžioji salė) ir Bertolto Brechto „Baalas“ (1997; Mažoji salė).

1996 m. Graužinis įkūrė „Lietuviško teatro naujosios kartos“ bendriją, o 2003 – „cezario grupę“. 2007–2009 metais vadovavo Helsinkio „Viirus“ teatrui. Per dvidešimt du kūrybos metus Graužinis Lietuvos ir užsienio teatruose sukūrė per trisdešimt spektaklių, originalių pjesių, scenarijų. Jo darbai pelnė aukščiausius įvertinimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, rodyti daugelyje tarptautinių teatro festivalių.

Graužinis nuolat renkasi retai statomus kūrinius. Šį kartą lietuvių publikai pateikiama Giraudoux pjesės „Šajo pamišėlė“ interpretacija. Giraudoux literatūrinę karjerą pradėjo 1909 m. novelių rinkiniu „Provincialai“. Jo prozoje išryškėja originalus poetinis pasaulis, matomas ir jo dramose. 1928 m. pagal savo romaną „Zigfrydas ir Limuzenas“ jis parašė pjesę, kurią aktorius ir režisierius Louis Jouvet pastatė Eliziejaus laukų teatre. Šis labai sėkmingas kūrinys tapo svarbiu posūkiu modernaus prancūzų teatro istorijoje. Vėliau sekė kiti jo šedevrai: „Amfitrionas 38“ (1929), „Intermezzo“ (1933), „Trojos karo nebus“ (1935), „Elektra“ (1937), „Undinė“ (1939), „Sodoma ir Gomora“ (1943).

Šitos pjesės, kurių vienos yra įkvėptos antikinių tragedijų, kitos – biblinių mitų ar germanų legendų, leidžia iš tam tikro atstumo pažvelgti į savo epochą, slegiančią II pasaulinio karo išvakarių atmosferą. Sužmogindamas ir suaktualindamas antikinius herojus ir dievus, Giraudoux savo dramose kaip atsakymą į tuo metu kilusius klausimus ir baimes pasiūlo iš naujo apgalvoti, kas iš tiesų yra šventa. Giraudoux teatras yra tribūna – vieta, kurioje su poetinio žodžio pagalba galima kalbėti apie aktualias problemas.

„Šajo pamišėlė“ – paskutinė Giraudoux pjesė, kurią tik po jo mirties pastatė aktorius ir režisierius, Giraudoux bendradarbis ir bičiulis, žinomas prancūzų teatro reformatorius Louis Jouvet. Pjesę įkvėpė anglų komedija „Senutės“, kurią Jouvet galvojo statyti 1935 metais. Giraudoux ją pritaikė sugalvodamas personažus pagal „pamišėles“, senas moteriškes, kurias jis matydavo žingsniuojančias Paryžiaus gatvėmis, apsirengusias išėjusiais iš mados drabužiais.

„Stengiuosi pastatyti tokį spektaklį, kokio nėra, tačiau vis dėlto tokį, kokį aš pats labai norėčiau išvysti kaip paprastas žiūrovas. Dažniausiai vengiu viešai aiškiai deklaruoti, apie ką statau vieną ar kitą spektaklį. Iš pagarbos žiūrovui – palikdamas jam teisę įžvelgti ir savaip suvokti spektaklio nuotaiką ir prasmę. Šiais laikais publika intensyviai „programuojama“, jai labai aiškiai nurodoma, kaip privalu suvokti vieną ar kitą spektaklį, kino filmą ar knygą. Ir tuo būdu ji kvailinama ar apvagiama. Atimama galimybė kūrinius suvokti asmeniškai, intuityviai, emocionaliai“, sako režisierius.

Jeano Giraudoux pjesę „Šajo pamišėlė“ iš prancūzų kalbos išvertė Akvilė Melkūnaitė. Spektaklio scenografiją kuria Laura Luišaitytė, kostiumus ir grimą – Vilma Galeckaitė-Dabkienė, muziką – Martynas Bialobžeskis. Spektaklyje vaidina Vytautas Anužis, Brigita Arsobaitė, Remigijus Bučius, Paulius Čižinauskas, Algirdas Dainavičius, Evaldas Jaras, Mindaugas Jusčius, Vytautas Kontrimas, Birutė Mar, Martynas Nedzinskas, Šarūnas Puidokas, Vilma Raubaitė, Vytautas Rumšas, Jūratė Vilūnaitė.

Parengė Daiva Šabasevičienė

Vos grįžęs iš Prancūzijos, kur sausio 16 d. įvyko spektaklio „club 27“ premjera, režisierius V.Bareikis pradėjo naujojo spektaklio repeticijas. Neseniai Menų spaustuvės rezidentais tapęs teatro judėjimo „No theatre“ kolektyvas, šią savaitę savo naujuosiuose namuose pradėjo ruoštis spektaklio-provokacijos „MR.FLUXUS“ arba „ŠARLATANAI?“ premjerai. Spektaklis kuriamas remiantis Amerikos lietuvio, Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno biografiniais faktais.

„Fluxus” judėjimą Jurgis Mačiūnas pradėjo septintajame XX a. dešimtmetyje JAV. Jono Meko bei kitų Fluxus artistų nuomone, J.Mačiūnas buvo debesies bei Hitlerio hibridas, tuo tarpu jis pats menininkus vadino tiesiog šarlatanais. Savo trumpą gyvenimą paaukojęs absurdiškiausių projektų kūrimui („Fortepijono veiksmai“, „Pasaulinė mėšlo kolekcija”, „Berlyno labirintas”) jo pabaigoje Jurgis sau uždavė klausimą: „O gal mes patys ir buvom tik šarlatanai?“ Šis klausimas ir paskatino teatro judėjimo „No theatre“ kolektyvą pasinerti į Mačiūno sukurtą „Fluxus” pasaulį.

„Nuo pat susikūrimo teatro judėjimas „No theatre“ nevengia eksperimentų ir kiekvienu nauju darbu stengiasi sau bei aplinkiniams kelti naujus klausimus bei provokuoti šiandieninį teatro žiūrovą. Pirmasis šio spektaklio akibrokštas – internetinio puslapio www.sarlatanai.lt gimimas, kurio potencialūs taikiniai – visi pasaulio menininkai. Kitas mūsų eksperimentas ¬¬¬- spektaklis bus rodomas tik tris kartus, kitaip tariant, per tris dienas aktoriai suvaidins premjerą, pagrindinį spektaklį ir paskutinį, o tolimesnį jo likimą lems Lietuvos teatro žiūrovai, iš kurių lauksime atsako, ar yra poreikis šiam kūriniui gyvuoti toliau. Mat kartais kyla dilema – ar tik mes patys nesame tie šarlatanai ir ar nėra taip, kad šiuo metu tik šešiems šimtams žmonių (būtent tiek žiūrovų ir turės galimybę pamatyti spektaklį) iš tiesų ir tereikia teatro“ – sako spektaklio režisierius V.Bareikis.
Spektaklio kūrybinis procesas prasidėjo 2011 m. vasarą, bendradarbiaujant su Druskininkų teatro festivaliu, kurio uždarymo akcentu tapo „MR.FLUXUS“ arba „ŠARLATANAI?“ išankstinė premjera. Šis pasirodymas buvo ne tik plačiai komentuojamas Lietuvos teatro kuluaruose, bet ir sulaukė palankių publikos reakcijų.
„Keisčiausia, kad šis spektaklis prasidėjo tikrai ne įžengus į salę, ar prasidėjus pirmajam pasirodymui, o daug anksčiau. Labirintas buvo puiki priemonė, kuri ištrynė ribą tarp paprastkliūčių ruožo ir prasidėsiančio „vaidinimo“ ar „ne-vaidinimo“. Manau, kad ši forma kuo puikiausiai atspindi „No theatre“ kryptį ne tik pažodžiui, bet ir idėjiškai. Supranti, kad šis „spektaklis“… jau vyksta labai seniai, o ir jo pabaiga tampa sutartiniu reikalu. Šarlatanai…“ – citata iš išankstinę spektaklio premjerą mačiusio žiūrovo įrašo internetiniame dienoraštyje.
„Pirmiausia paminėčiau tai, kad visas šis įvykis kvepia adrenalinu bei tikru teatro nuotykiu. Gera, kai gali dirbti su savo komanda – su „No theatre“ esame nuėję jau tam tikrą kelio atkarpą, pažįstame vieni kitus, todėl lengvai peršokame kai kuriuos spektaklio kūrimo etapus. Su Vidu esame kūrybiniame dialoge, kurį, tikiuosi, vystys nauji ieškojimai ir atradimai. Pati „Fluxus“ idėja man įrodo, kad visgi menas ir pirmiausia teatras yra kolektyvinė veikla ir tik stipri komanda gali pasiekti didelių rezultatų bei pajusti bendrą kūrybinę satisfakciją. Spektaklyje vaidinu Jurgį Mačiūną, daug mistifikuojamą, nepaprastą asmenybę, kuri Lietuvoje yra nepelnytai pamiršta. Esu laimingas, kad šiame kūrybos procese turiu galimybę susipažinti su visa šio žmogaus kurta meno fantazija, ir galiu bent trumpam pabūti jo kailyje” – sakė Ainis Storpirštis, kuris jau trečiojoje šio sezono premjeroje atliks pagrindinį vaidmenį.

Teatro judėjimas „No theatre“ tęsia savo ne teatro tradiciją ir vieninteles tris premjeras pristatys netradicinėje teatrui erdvėje – „LION skater“ riedlenčių parke (Kauno g. 5, „Kablys“).
vasario 29 d. 21 h., kovo 1 d. 19 h., kovo 2 d. 19 h.
Bilietais prekiauja „Bilietų Pasaulis”
Daugiau info www.sarlatanai.lt
„Šarlatanų manifestas“ video:

Pirmą kartą muzikos industrijos mugėje „Tallinn Music Week”, rengiamoje kovo 29-30 d., savo sceną pristatys didžiausias Baltijos šalių muzikos festivalis „Positivus”. Renginys, kiekvieną liepos mėnesį į Latvijos pajūrio miestą Salacgrivą pritraukiantis 35 tūkst. muzikos gerbėjų, „Tallinn Music Week” supažindins su viena žinomiausių Lietuvos atlikėja Alina Orlova, kuri praėjusių metų festivalyje „Positivus” dalinosi sceną su estų muzikantais „Iiris” ir „Ewert and The Two Dragons”.

Lietuvos publikai Alinos jau nebereikia pristatinėti, tačiau jos lietuviškos poezijos ir folkloro junginiai, bei unikalus, šiaurietišką „indie-pop” primenantis skambesys užsienyje susilaukia vis didesnio dėmesio. Tad nenuostabu, jog ši atlikėja įtraukta į festivalio „Positivus” scenos programą renginyje „Tallinn Music Week”.

„Esame pamaloninti, galėdami pristatyti vieną iš „Tallinn Music Week” scenų pirmą kartą,- teigė latvių festivalio „Positivus” organizatorius Girts Majors. – Bendradarbiavimas tarp didžiausio regiono festivalio ir svarbiausio muzikos industrijos renginio tikrai turi prasmę. Mugėje „Tallinn Music Week” visada ieškome naujų ir įdomių estų bei latvių atlikėjų, kuriuos galėtume pakviesti į savo renginį. Mano manymu, muzikos rinkos vystymuisi yra gyvybiškai svarbu tai, jog vietiniai muzikantai pritraukia gerbėjus į kaimynines valstybes.”

Tvirtas bendradarbiavimas tarp „Tallinn Music Week” ir „Positivus” prasidėjo dar praėjusių metų liepą, kai „Tallinn Music Week” kartu su “Europos kultūros sostinė Talinas” pristatė savo sceną latvių festivalyje, kur pasirodymus surengė „Badass Yuki”, „Kreatiivmootor”, „Mimicry”, „Junk Riot”, „Nevesis” ir „Aides”. Panaši partnerystė vyks ir šių metų renginyje.

Muzikos industrijos mugė ir konferencija „Tallinn Music Week” šiemet vyks kovo 29-31 dienomis jau ketvirtą kartą, kur net 150 estų atlikėjų, taip pat daug muzikantų iš viso pasaulio savo kūrybą pristatys Talino klubuose ir koncertų salėse. Visa festivalio programa bus pristatyta vasario pabaigoje.

 www.tallinnmusicweek.ee

www.facebook.com/tallinnmusicweek

www.positivusfestival.com

www.myspace.com/alinaorlova

Vasario mėnesį Vilniuje net keturis koncertus surengs Paragvajuje gimęs, tačiau kaimyninėje Argentinoje augęs Javier Manik. Lietuvoje dar nei karto nebuvęs keliaujantis muzikantas čia atvyksta net trims savaitėms. Per šį laikotarpį jis ketina ne tik sugroti kelis akustinius solo koncertus, bet ir bendradarbiaudamas su vietiniais muzikantais paruošti specialią programą, kurią žada pristatyti viešnagės pabaigoje.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=s8gPzBNn_fo

Javier Manik kuriamą ir atliekamą muziką įtakoja ne tik jo gimtoji Lotynų Amerikos kultūra, bet ir kelionės bei jose sutikti žmonės, patirti įspūdžiai. Labiausiai jo muzikoje visgi jaučiama Jamaikos reggae įtaka. Muzikanto kurtos dainos, kurias jis atlieka ispanų bei anglų kalbomis, kviečia žmones gyventi pozityviai, dalintis džiaugsmu ir meile, įvertinti akimirkos grožį. Gyvendamas Argentinoje Javier Manik grojo su grupe „Hermanos del Leon“ (isp. – Liūto broliai), o pastaruosius kelis metus gyvena ir kuria Švedijoje, Malmės mieste. Vietiniai režisieriai apie šį muzikantą neseniai sukūrė trumpo metro dokumentinį filmą „My Heart Here, My Heart There“, kurį galima rasti internete.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=eHUwVmoQbPY

Atlikėjas neslepia savo susižavėjimo legendinio Jamaikiečių muzikanto Bob Marley muzika ir idėjomis, tad pirmasis koncertas šį penktadienį (vasario 10 d.) bus skirtas kaip tik šiandien (vasario 6 d.) pasaulyje minimam jo gimtadieniui. Renginys, skirtas šiam atlikėjui paminėti, organizuojamas vasario 10 dieną Commune Art kūrybinėse dirbtuvėse. Čia prie Javier Manik prisijungs Plazi Haloui (Togo) su grupe, muzikantų kolektyvas „Black Pride“ bei kiti reggae muzikos mylėtojai iš Vilniaus ir Kauno.

httpvh://www.youtube.com/watch?v=2hiOJNB1sNE

Vasario 11 dieną Javier Manik surengs akustinį koncertą kavinėje „Balti Drambliai“, vasario 19 dieną – interaktyvioje meno erdvėje „Artoteka“, o vasario 24 dieną organizuojamas tęstinio projekto „Elektrinė“ renginys: energetikos ir technikos muziejuje (senojoje Vilniaus elektrinėje prie Mindaugo tilto) jis gros kartu su Vilniaus reggae grupėmis „Ministry of Echology“ bei „Los Skatinos“.

Nuo vasario 22 dienos kino teatre „Pasaka“ prasideda jau tradicija tapę kino vakarai su charizmatiškąja kino kritike Izolda Keidošiūte. Naujas paskaitų ciklas bus skirtas didiesiems kino provokatoriams, sukėlusiems daugiausiai ginčų ir skandalų ne tik praeityje, bet ir šiandieniniame kino pasaulyje.

Dešimties kino vakarų ciklo metu, kurio kiekviena paskaita skirta vienam iš maištingiausių ir kino istorijoje reikšmingiausių režisierių, kritikė Izolda Keidošiūtė diskusijai vakaro tema pasikvies vieną iš lietuvių kultūros pasaulio asmenybių. Pirmosios paskaitos metu kino režisierius Algimantas Puipa pasidalins savo mintimis bei įžvalgomis apie ispanų kino režisierių – provokatorių Luis Bunuelį.

„Kinas visada buvo kupinas tikrų provokatorių. Talentingiausieji tiesiog sprogdindavo kino erdvę, keldami ginčus ar skandalus. Vieni jų provokavo savo eksperimentais su kino kalba, atrasdami naujus kelius kino raidai. Kiti savo filmuose išdrįsdavo prabilti apie tai, kas buvo ilgą laiką tabu ekrane, nors jaudino daugelį žmonių. Kai kurių filmuose susijungdavo abieji šie dalykai. Talentingiausi kino provokatoriai vertė susimąstyti apie gyvenimo sopulius, nepatogias problemas, nesutikti ar pamatyti pasaulį nauju rakursu ir daug ką permąstyti, iš naujo pagalvoti apie tuos dalykus, apie kuriuos nebuvo įprasta kalbėti ir rodyti ekrane.“, – savo mintimis apie naują paskaitų ciklo temą dalinosi pati Izolda Keidošiūtė.

Edukaciniuose „Kino vakaruose su Izolda“ bus aptarta tokių režisierių kaip B.Bertolucci, M.Ferreri, N. Oshima, M. Heneke, Lars von Trier, K. Muratova, W. Herzog, D. Lynch, A. Weerasethakul gyvenimas bei kūryba. Ilgamete darbo kino pasaulyje patirtimi ir žiniomis pasidalinsianti kino kritikė Izolda Keidošiūtė atsakys į Jūsų klausimus, padės suprasti ir interpretuoti ne tik klasika tapusius kino šedevrus, bet ir naujus kūrinius.

Dešimties paskaitų ciklas „Kino vakarai su Izolda. Didieji kino provokatoriai“ prasideda vasario 22 dieną ir vyks kiekvieną trečiadienį, 18:30 val., kino teatre „Pasaka“.

Daugiau informacijos apie renginį http://www.kinopasaka.lt/news/1885/45/Kino-vakarai-su-Izolda/d,festivaliai/ arba el.paštu pasaka@kinopasaka.lt