Kadangi meteorologai grasina, kad antrąją šios savaitės pusėje Vilniuje prakiurs dangus, o rugsėjo 6-8 dienomis vyksiantis tarptautinis festivalis „Naujojo cirko savaitgalis‘12“ turi du renginius kieme, Menų spaustuvė nusprendė šią situaciją paversti žaidimu.

Rugsėjo 6 d. 18 valandą, per festivalio atidarymą ir rugsėjo 7 d. 21 valandą, per švedų trupės „Poetry in Motion“ spektaklį „Kamuolinių šokių hausas“, vyks gražiausio skėčio konkursas.

Nuostabiausio, ypatingiausio ir artimiausio cirko dvasiai skėčio savininkas gaus kvietimus į kitą festivalio spektaklį. Jį išrinkti padės „Klounų be sienų“ kompanija, kuri ir atidarys šiemetinį festivalį.

Kaip per „Naujojo cirko savaitgalio“ spaudos konferenciją teigė klounų terapijos pradininkų Lietuvoje atstovė Viltautė Žemelytė, jų grupė visada jautėsi tarp meno ir socialinės veiklos, tarp cirko ir terapijos, vykstančios mažųjų ligonių palatose. Plėsdami savo veiklą, „Klounai be sienų“ pradėjo rengti interaktyvius pasirodymus, mokosi bendrauti su publika ir bandys tai daryti per festivalio „Naujojo cirko savaitgalis“ atidarymą.

Taip pat pirmąją festivalio dieną MS kieme pamatysime jaunos, eksperimentinės šiuolaikinio cirko/ vizinio teatro grupės KUT-AUT iš Lietuvos spektaklio KITA SMĖLIO DĖŽĖ eskizą. Pasak grupės nario Alekso Lemperto, šiuo spektakliu jie bandys atskleisti postapokaliptinio pasaulio būsenas. Beje, Aleksas pripažįsta, kad vienas iš rimtų veiksnių, paskatinusių jį ir bendraminčius kurti šiuolaikinį cirką, buvo kelerius metus lankyti „Naujojo cirko savaitgalio“ spektakliai, paskaitos ir meistriškumo pamokos. Festivalis bent jau iš dalies užaugino ir trupę „AntiGravitacija“ – ji „Naujojo cirko savaitgalio“ programoje pristato jau antro savo spektaklio „Nėra laiko“ eskizą.

Beje, jis, kaip ir visi likę festivalio renginiai, vyks jau po stogu, tad skėčio čia neprireiks.

Pirmąjį kartą festivalyje matysime Kroatijos šiuolaikinio cirko menininkus. Jauna trupė „Room 100“ Lietuvos publikai pristatys savo pirmąjį spektaklį C8H11NO2, už kurį pelnė aukščiausius „Jeunes Talents Cirque Europe 2009-2010“ (jaunus naujojo cirko artistus proteguojančio tinklo) apdovanojimus.

Kaip teigė vienas spektaklio kūrėjų, „Room 100“ narys Jakovas Labrović, šis apdovanojimas padarė juos matomus pasaulyje ir suteikė ateities perspektyvą. „Naujojo cirko situacija Kroatijoje yra matyt panaši į Lietuvos – į šiuolaikinio cirko festivalį Zagrebe suvažiuoja užsienio trupės, kroatų spektaklių vos vienas“, – pasakojo svečias. Kaip ir Lietuvoje, Kroatijoje nėra cirko mokyklų, visi trupės „Room 100“ nariai yra savamoksliai.

Savo spektaklio C8H11NO2 pavadinimui pasirinkę cheminės medžiagos dopamino formulę, šio pastatymo autoriai ryžosi kalbėti apie tai, kas yra skaudu ir sunkiai suvokiama – psichinės ligos kamuojamo žmogaus pasaulį. Jakovas prisipažino, kad ši tema yra labai asmeniška – šizofrenija serga jo brolis. „Mano šeimai tai yra labai svarbu, ir žinau, kad tokių žmonių, kuriems tenka susidurti su psichine liga sergančiu asmeniu, yra daug. Dėl to mums buvo labai svarbu pasidalyti savo išgyvenimais“, – prisipažino J. Labrović.

Švedų trupė „Poetry in Motion“ Menų spaustuvės kieme parodys žongliravimo ir gatvės šokio spektaklį „Kamuolinis hausas“ (pavadinime – aliuzija į žongliravimo kamuoliukus, pramoginius šokius ir hauso muzikos ir šokio stilių). Autoriai aiškinasi gatvės šokio ir žongliravimo galimybes „veikti“ bendrai, kaip šios atskiros meno formos keičiasi, įgauna naują kokybę viename kūrinyje.

Prancūzų kompozitorius, muzikantas, režisierius Laurentas Bigot į festivalį „Naujojo cirko savaitgalis‘12“ atveš savo pastatymą „Mažasis cirkas“. Akustinių objektų spektaklis vyksta itin kamerinėje erdvėje. Šis cirkas yra tarp objektų teatro ir muzikinės dėžutės, jo konstrukcija iš medžio, plastiko, siūlų, spyruoklyčių, popierinių figūrų ir mikrofonų galėtų tilpti ant stalo.

Tuo tarpu prancūzų trupės „Compagnie DeFracto“ spektakliui „Uždaros grandinės“ erdvės (ypač aukščio) reikia daugiau. Originalią žongliravimo techniką ištobulinęs duetas savo spektaklyje kalba apie simbiotinius dviejų asmenybių santykius.

Kaip ir ankstesniais metais, „Naujojo cirko savaitgalį“ praturtins edukacinė programa, kuri padės pirmus žingsnius žengiančiai Lietuvos šiuolaikinio cirko bendruomenei atrasti savo tapatybę, tobulinti meistriškumą ir gauti informacijos apie tolimesnio tobulinimosi galimybes.

Bilietus į „Naujojo Cirko savaitgalio‘12” spektaklius galite įsigyti „Tiketos“ kasose ir internetu www.tiketa.lt. Čia galite įsigyti ir abonementą į visus festivalio vaidinimus.

Informaciją apie visą renginį rasite www.menuspaustuve.lt.

TAIP PAT: pirkdami bilietus knygynų tinklo „Vaga“ esančiose Tiketos kasose, gausite 30 proc. nuolaidą!

Pasiutę, melodingi ir Lietuvoje itin mylimi elektroninio svingo džentelmenai „Parov Stelar Band“ lapkričio 18 d. grįžta į Lietuvą su savo nauja programa „The Princess 2012“. Juos antrą kartą į Lietuvą pakvietė menų fabriko „Loftas“ muzikinės programos vadovas ir muzikantas Viktoras Diawara.

„Iškaba „išparduota“ prie įėjimo į erdvę, kurioje groja Parovas su grupe kabo beveik prieš visus kompanijos koncertus, nesvarbu, ar tai būtų Maskva, Niujorkas, Atėnai“, – teigia V. Diawara ir priduria, jog tikisi šiame koncerte sutikti visus Lietuvos melomanus.

Austras Marcusas Fürenderis, visam pasauliui žinomas kaip Parov Stelar, yra kilęs iš Linzo, Austrijoje, vedęs kylančią dainininkę Lilją Bloom, augina penkias kates ir vieną muzikinį kompaniją pavadinimu „Etage Noir Recordings“.

„Parov Stelar Band“ jau nebeįrodinėja, kad yra vieni geriausių, jei ne geriausi, savo muzikiniame žanre, o tiesiog mėgaujasi kūryba, koncertais ir gerbėjais.

„Myliu kiekvieną dieną, džiaugiuosi kiekvienu koncertu su grupe. Mūsų gerbėjai tikrai geriausi… Be to, 2012 metais – pasaulio pabaiga. Negaiškime laiko planams, gyvenkime šiandien“, – interviu Lietuvai sako P. Stelar.

Į Lietuvą grupė atvyks su specialiu turo autobusu. Paklaustas, kodėl visur keliauja autobusu, Parovas nedvejoja: „Taip yra žymiai patogiau, mes nesame priklausomi nuo skrydžių laikų, nereikia stovėti eilėse, be to, savo autobuse turime normalias lovas, kuriose tarp koncertų kelyje puikiai išsimiegame“.

Inteligentiškajam garsų provokatoriui Parov Stelar priklauso eilė hitų pripildytų albumų bei solidi singlų lentyna. Jo kūriniai rado vietą daugiau nei 600 muzikos kompiliacijų, reklamų ir kino filmų.

„Tuborg Loftas Live“ su „Parov Stelar Band“ patiks tiem, kam patinka prieškario Amerikos gangsterių įvaizdis ar bent filmai apie juos, lindyhopas, skrybėlių kultūra, estetika ir, be abejo, senas geras bei modernus svingas“, – „Parov Stelar Band“ klausytoją reziumuoja V. Diawara.

Pirmieji bilietai jau prekyboje „Tiketoje“.

Daugiau www.menufabrikas.lt

Visą vasarą Kauno miesto Senamiestyje vykstantis dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio Žiogas“ rugsėjo 7 d. atsisveikina su savo ištikimais klausytojais iki kitų metų. Šešis metus gyvuojančio festivalio scenoje pasirodė didžioji dauguma garsiausių Lietuvos dainuojamosios poezijos atlikėjų ir jaunųjų talentų. Jau nebe pirmus metus renginiuose svečiuojasi ir užsienio akustinės muzikos atlikėjai. Senamiesčio kiemeliuose skambant bardų muzikai vyksta įvairios meno parodos ir kūrybinės dirbtuvės. Rugsėjo 7 d. 19 val. visi geros muzikos mylėtojai kviečiami prisijungti prie gražios vakarojimo po atviru dangumi tradicijos ir atvykti į jau paskutinį šeštojo sezono renginį, kuriame koncertuos Domantas Razauskas su grupe, Vytautas V. Landsbergis, grupė „Kamanių šilelis“ ir ansamblis „Ale Va“.

Jau šeštus metus iš eilės festivalio klausytojus mielai sutiko pradžiuginti dainų autorius ir atlikėjas, kompozitorius ir poetas DOMANTAS RAZAUSKAS su grupe, į Kauną su savo programa sugrįžtantys po ilgos pertraukos. Domantas Razauskas scenoje jau dešimtmetį. Per tą laiką parašyta apie 200 dainų, grota su pačiais įvairiausiais muzikantais, pačiose įvairiausiose scenose. Atlikėjas atviravo, jog „Senamiesčio Žiogui“ ruošiamoje programoje bus daug improvizacijų. Jiems pagelbės geriausias Gruzijos perkusininkas Irakli Koiava, todėl klausytojai gali tikėtis daug staigmenų. „Su Kaunu kiekvieną mūsų grupės narį sieja ypatingi ir intymūs ryšiai, tad groti čia visada malonumas ir garbė“, – gražių žodžių kauniečiams negailėjo atlikėjas.

Kitas festivalio svečias – VYTAUTAS V. LANDSBERGIS, kuris „Senamiesčio Žiogo“ koncertuose svečiuojasi jau ketvirtąjį kartą. Vytautas daugumai yra žinomas kaip filmų ir spektaklių režisierius, knygų autorius, tačiau dainuojamosios poezijos klausytojai jį pažysta, kaip atlikėją, kuris savo daugiasluoksniais – meditaciniais, filosofiniais ir tuo pačiu ironiškais, šypseną keliančiais kūriniais, rodos, įsiskverbia tiesiai į klausytojo sielą. Koncerte atlikėjas dalinsis kūryba, kuri yra tokia atvira, jog ją vienodai jausti sugeba ir vaikas, ir suaugęs. Kaip teigia pats kūrėjas, istorijos gimsta stebint egzistuojančias vaikų charakterių problemas, baimes, kompleksus, jų troškimus ir mėginant šiuos klausimus gvildenti žvėrelių pasakose, retsykiais pridedant truputėlį arkliško humoro, absurdo poetikos, autoironijos.

Taip pat koncerte pasirodys – grupė KAMANIŲ ŠILELIS, kuri slepia du jaunus perspektyvius atlikėjus, ieškančius savęs tautų muzikoje, lietuviškame folklore, šiaurės ir pietų skambėjime bei žodžio subtilume. Maišydami įvairius stilius jie atėjo kaip dainuojamosios poezijos žanro atlikėjai, nors dažniau buvo apibūdinami kaip eksperimentinės muzikos kūrėjai, grojantys pjūklais, varpais ir vandeniu. Dabar Kamilė Gudmonaitė ir Mantas Zemleckas scenoje tiesiog užkrečia jaunatviška ir džiugia energija, nesistengdami įtilpti į muzikinių žanrų rėmus ir toliau eksperimentuoja.

Paskutinį festivalio koncertą pradės jaunatviška energija ypač užkrečiantis folkloro ansamblis „ALE VA“. Grupės nariai domisi tradicine lietuvių kultūra: muzikuoja liaudiškais instrumentais (bandonija, dūdmaišiu, smuikais, būgnais, lumzdeliu, basedla, armonika, skudučiais), dainuoja tradicines lietuvių liaudies dainas, šoka folklorinius šokius, tačiau jų dainose galima išgirsti ir džiazo, bossa nova, reggae elementų.

Festivalio organizatoriai nepamiršo ir tradicija tapusių parodų po atviru dangumi. Klausytojai turės galimybę pasigrožėti fotografijos darbų paroda, o aktyvesni festivalio lankytojai galės išmokti pinti apyrankes „ToksVisoks“ organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse. Organizatoriai kviečia visus į festivalio „Senamiesčio žiogas“ išlydėtuves, bet pasižada kitais metais sugrįžti kartu su šiluma ir vasara.

Bilietus platina BILIETAI.LT

Paskutinę šių metų vasaros dieną rugpjūčio 31d. „Lietuvos aido“ galerijoje Trakų g. 13 Vilnius, 18 valandą atidaroma menininkės Agnės Kondrataitės personalinė paroda „Miestas“, kurioje dar kartą pristatomas žmogaus ir miesto santykis. Sakysite, jog tai banalu, nes tema daugybę kartų gvildenta, aprašyta ir kitaip perteikta įvairiausiomis meninėmis raiškos formomis? Galbūt jūs ir teisūs, tačiau, kiekvienam iš mūsų, susieitam ar susisaisčiusiam su miestu, ši tema neišsemiama. Tai miestas, kuriame mes-žmonės gyvename, dirbame, kvėpuojame ir judame keisčiausiomis (visomis prasmėmis) trajektorijomis. Agnė Kondrataitė savo darbu tarsi trumpam sustabdo kino kadrą: žmogaus judesys sustingsta akimirkai – amžinoji ir universalioji „sustok akimirka žavinga“ konotacija. Kaip aliuzija į vaikystės pasaulį iškyla vasaromis ar vakarais skaitytos pasakos fragmentas, kai visa dvaro svita ilgam ir netikėtai užmiega, kad stebuklo ar kitokių aplinkybių būtų vėl prikelta naujam judėjimui.

Keraminės žmonių figūros plastiškos ir dinamiškos, keistai nusmailėjančiomis kojų galūnėmis. Dar jos tarsi beveidės. Ir berankės, kaip Miloso Veneros, bet skirtingos kaip ir mes visi. Berankės, bet jų kūnuose įspausta juos formavusios menininkės rankų šiluma, nesunkiai, manau, jog ir neatsitiktinai matoma molyje paliktuose pirštų antspauduose. Miestą čia reprezentuoja ašis „atsimušanti“ į plytų sieną. Metalo strypas sieja ir tuo pačiu perveria žmonių figūras. Ar tai skausmingas „ieties“ dūris, „žaizdota“ kiekvieno su miestu susidūrusio patirtis, ar tai tik vienijantis ir suburiantis bendravimui tokius skirtingus žmones faktorius, ar gelsvų plytų siena, išmūryta iš šiame regione esančio molio ir leidžianti susieti ši darbą būtent su Vilniaus miestu – spręskite jūs, o Agnė jums pristatys savo žmogaus – miesto santykio supratimą.

Tekstas – menotyrininkė Rūta Ostrovskaja.

Daugiau apie Agnę Kondrataitę – http://agneko.archestra.lt/

Atrodo, post roko mėgėjams šių metų lapkritis bus bene laukiamiausias mėnuo metuose. Jau yra žinoma, kad lapkričio 29-ąją Vilniuje pasirodys airių post rokeriai „God Is an Astronaut“, tačiau visai neseniai paaiškėjo, kad dar anksčiau, lapkričio 14-ąją, menų fabriko „Loftas“ scenoje koncertuos ir subtilieji japonai „Mono“, dažnai tituluojami kaip viena išskirtiniausių XXI-ojo amžiaus grupių.

Daugiau nei dešimt metų gyvuojantis kolektyvas iš Tokijo yra išleidęs šešis pilnametražius albumus, itin palankiai vertinamus ir post roko mylėtojų, ir kritikų. Tiesa, pastarųjų nuomonė, atrodo, „Mono“ nariams rūpi ne per labiausiai, mat muzikantai yra įsitikinę, kad jų muziką reikia jausti, o ne mąstyti apie ją.

„Mono“ kūryba – gana vientisa ir nuosekli. Tai grupė, turinti savitą stilistiką ir sunkiai supainiojama su kitomis. „Mono“ darbuose jungiasi instrumentinis post rokas, eksperimentinis rokas, shoegaze, noise, minimalizmas bei neoklasika. Pasak muzikantų, „Mono“ siekia sukurti garsą, perteikiantį džiaugsmo siekį braunantis per triukšmingą tamsą. „Mūsų muzika visuomet turi dvi puses, tamsiąją ir šviesiąją, kaip moneta“, teigia „Mono“ gitaristas Takaakira „Taka“ Goto.

Jau nuo 2001-ųjų grupės albumuose buvo girdėti vis daugiau styginių instrumentų garsų. Galiausiai 2010-aisiais dešimtmetį brandintas klasikinės muzikos grūdas išaugo į „Holy Ground: NYC Live With the Wordless Music Orchestra“. Tai koncertinis albumas, kuriame be pagrindinių „Mono“ kuriamos muzikos komponentų (šviesios melodijos, peraugančios į dramatiškas kulminacijas, švelnus Tolimųjų Rytų prieskonis, epiškos mušamųjų partijos, dinamiškumas ir kt.) atsiranda dvidešimties asmenų orkestro kuriama gelmė ir svoris.

Keletą kartų turavę po visą pasaulį, „Mono“ puikiai jaučiasi ir prestižinėse koncertų salėse, ir nedideliuose muzikos klubuose. Lietuvoje kvartetas pasirodys antrąjį kartą. Rugsėjo pradžioje bus išleistas naujausias „Mono“ albumas „For My Parents“, taigi galima tikėtis, kad „Lofte“ išgirsime ir pačių naujausių grupės kūrinių.

Rugsėjo 6 – 8 dienomis Vilniuje, festivalio “Vilniaus kino šortai” metu, tik tris kartus bus parodytas legenda tapęs pirmasis pasaulyje interaktyvus filmas „Kinoautomatas“ (rež. Radužas Činčera). Kino seanso metu žiūrovai galės patys nuspręsti, kaip pasielgti pagrindiniam veikėjui ir atsakyti sau į amžiną klausimą: “o jeigu…”

„Ši subtili komedija – tai unikali patirtis. Gyvenime tikriausiai nuogos kaimynės neįleistum, o čia gali nebijodamas pasekmių rizikuoti. Visgi, mintyse sukirba abejonė ir tai leidžia taip įsijausti į filmą, jog galiausiai užmiršti, kad esi kino teatre“, – sako Rimantė Daugėlaitė, „Vilniaus kino šortų“ direktorė.

Filmo pradžioje pakiliai nusiteikęs pagrindinis herojus Novakas su gėlių puokšte grįžta namo. Šiandien jo žmonos gimtadienis. Prie buto durų vyrą pasitinka tik rankšluosčiu prisidengusi gražuolė kaimynė. Ji netyčia užtrenkė savo buto duris ir prašo priimti į jo butą. Ką daryti?

Tai tik pirma komiška situacija ir pirmoji dilema, kuriai išspręsti prireiks filmo žiūrovų pagalbos. Paspaudę žalią ar raudoną mygtuką jie nuspręs, įleisti kaimynę ar palikti už durų. Be nuogos kaimynės dar laukia automobilių lenktynės, gaisras daugiabutyje ir kitos netikėtos situacijos.

Specialiai dėl šio filmo į Lietuvą atvyksta profesionalų komanda iš Čekijos. Kai juosta buvo pristatyta pirmą kartą, 1967-aisiais, seanso metu prieš publiką pasirodydavo moderatorius ir žiūrovai balsuodavo plojimais. Dabar žiūrovams bus išdalinti pulteliai, kuriais jie ir “valdys” personažus.

„Visų pirma, žmonėms patinka žaisti, o antra, „Kinoautomatas“ yra puiki komedija. Kone po kiekvieno seanso žiūrovai plojo ir šaukė: „Pakartot!“, – apie žiūrovų reakcijas pasakoja režisieriaus dukra Alena Činčerova.

Būtent jos iniciatyva „Kinoautomatas“ prieš šešerius metus sugrįžo į kino ekranus ir pradėjo kelionę po tarptautinius festivalius. Nors pirmą kartą režisieriaus Radužo Činčeros sukurtas filmas buvo parodytas dar 1967 m. EXPO parodoje Monrealyje. Deja, iki 2006-ųjų filmą matė tik saujelė laimingųjų – po parodos komunistinė Čekoslovakijos valdžia jį įtraukė į draudžiamų kino juostų sąrašą. Tačiau Alena, paaukojusi daug laiko ir pastangų, atkūrė filmą.

Per šešerius metus filmas apsilankė Vašingtone, Londone, Briuselyje, Milane ir kituose pasaulio didmiesčiuose.

Rugsėjo 6-8 dienomis „Kinoautomatas“ bus rodomas sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, kitos „Vilniaus kino šortų“ programos – „Skalvijoje“ ir „Pasakoje“. Vėliau festivalis apsilankys ir kituose miestuose: Kaune – rugsėjo 11-13 d., Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje – 12-15 d. ir Nidoje – 13-15 d.

Šių metų “Vilniaus kino šortų” video:

httpv://www.youtube.com/watch?v=oJgXA23uGd4&feature=em-share_video_user

Kauno kino festivalis bendradarbiaudamas su Europos kino tinklu „Nisi masa“ džiaugiasi galėdamas pakviesti kino kritika besidominčius kino mylėtojus dalyvauti festivalio metu vyksiančiose kino kritikos dirbtuvėse. 8 dalyvių komanda iš Nyderlandų, Suomijos ir Lietuvos (amžius 18-30 metų) festivalio metu, rugsėjo 26 – spalio 7 dienomis, kurs unikalų kino naujienų dienraštį, platinamą internetu ne tik Europos, bet ir viso pasaulio skaitytojams.

Nisimazine formatas jau yra patikrintas didžiausiuose kino festivaliuose. Kasmet tarptautinės jaunų žmonių komandos vyksta rašyti apie filmus į Kanus, Roterdamą, Abu Dabį, Karlovy Varus ir dar daugelį kitų kino festivalių. Tai kasdienis leidinys, kurį sudaro filmų recenzijos, interviu su kino kūrėjais, įspūdžiai iš festivalio renginių ir, žinoma, svarbiausias akimirkas įamžinančiomis nuotraukomis. Šio leidinio kūrimas vyksta glaudžiai bendradarbiaujant jaunų kino kritikų komandai su patyrusiais redaktoriais, kurie padės ir Kauno kino festivalio metu.

Anglų kalba vykstančių dirbtuvių metu, kas dieną bus sukuriamas naujienlaiškis, kurį prenumeruoja kino mylėtojai iš viso pasaulio. Visi tekstai taip pat bus talpinami oficialioje „Nisimazine“ internetinėje svetainėje bei Kauno kino festivalio dienoraštyje. Festivalis ieško anglų kalba rašančių profesionaliais kino kritikais norinčių tapti autorių, kurie norėtų prisijungti prie tarptautinės kino kritikų komandos ir savo mintimis apie Kauno kino festivalio filmus dalintis su plačiu skaitytojų ratu.

Kino kritikos dirbtuvės vyks Kaune rugsėjo 26 – spalio 7 dienomis. Dalyviams suteikiama nakvynė.

Norintys dalyvauti savo anksčiau rašytus tekstus ir gyvenimo aprašymą iki rugsėjo 3 d. turi siųsti elektroniniu paštu aiste@kinofestivalis.lt . Dirbtuvės vyks anglų kalba, todėl puikūs anglų kalbos rašymo, skaitymo bei kalbėjimo įgūdžiai yra būtini.

Daugiau informacijos:

www.kinofestivalis.lt

www.nisimazine.eu

Rugpjūčio 24-26 dienomis Kauno Jachtklube Vykstančiame festivalyje, tarp 40 muzikos atlikėjų galima rasti tokių atlikėjų kaip G&G Sindikatas, Golden Parazyth, Williux (Skamp), neseniai socialiniame puslapyje „youtube“ užkariavęs Lietuvių dėmesį Alekna. Tačiau labiausiai didžiausia intriga Hip-Hop mėgėjų tarpe kelia legendinė grupė RSA (Ritmas Seksas ir Alus).

Maždaug prieš 20 metų Vilniuje, buvusiame Pedagoginio instituto jaunimo klube „Bičiuliai“ įvyko pirmasis grupės ‚,,RSA‘‘ pasirodymas. Veikiau tai buvo duetas, nes tuo metu ant scenos lipo tik 2 žmonės – Egidijus ir Dainius („Skruzdėliukas“). Ir jau iš karto matėsi, kad į šalies muzikinį pasaulį atsibastė niekam nežinomi, tačiau turintys potencialą vyrukai… Tą vakarą jie atliko hitu tapusį kūrinį „Ritmas, Sekas ir Alus“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=XKisJLLgvJE

Tuometiniuose Profesinių sąjungų kultūros rūmuose ant scenos jau lipo 5 žmonės… Iš pradžių žiūrovai nieko nesuprato, visi laukė jau spėjusios išpopuliarėti grupės „Pompa“, tad nieko nuostabaus, jog pirmoji „RSA“ daina buvo lydima užgauliojimų bei nepadorių gestų lavinos. Tačiau… jau antros dainos metu viskas pradėjo keistis ir po keturių dainų grupė paliko salėje susirinkusius žiūrovus visiškoje euforijoje, nes pirmieji Lietuvoje suderino Hip-Hop lyrika ir dinamišką šokį.

Taip prasidėjo 8-erius metus trukęs grupės žygis per Lietuvą. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, Kauno sporto halė, kitų miestų didžiosios arenos, naktiniai klubai, daugybė pasirodymų įvairiuose renginiuose bei festivaliuose. Žurnalai bei laikraščiai, TV laidos, video klipai ir t.t. Žodžiu, grupė mėgavosi viskuo, ką suteikė tuometinis Lietuvos Šou biznio pasaulis… Jie negalėjo lygintis populiarumu su grupe „SEL“, tačiau visur būdavo laukiami. Grupės nariai nesiekė aklo populiarumo, tiesiog nuoširdžiai darė tai, kas jiems patinka, už ką ir buvo mėgiami. Nors grupė buvo sukūrusi ne vieną topu tapusį kūrinį – „Šok Hip Hop“, „Ji kalė“, „Užsimauk prezervatyvą“, „Jeigu saulė“, „Kodėl?“, „Keičiam stilių“ ir t.t., juos vertino ne už dainas, bet už tai, ką jie darė būdami ant scenos… Linksmi, energingi ir „tikri bachūrai“

httpv://www.youtube.com/watch?v=ohn3I3VgzE4

Po savo „Kryžiaus“ žygio per Lietuvą trukusio 8-erius, grupei kelia užkirto, kaip jie patys pasako „Žuvų era“. Niekados ypatingai nesiekę populiarumo, nebematė prasmės likti tuometinėje estradoje ir grupės nariai išsiskirstė savais keliais, be jokio ypatingo triukšmo.

Po 10 metų trukusios tylos, grupės lyderis Dainius (Skruzdėliukas) ėmėsi projekto suburti seną „chebrą“. Ir dabar mes turėsim galimybe vėl stebėti ir džiaugtis tikru Lietuvos „old schlool“.
RSA „Legenda sugrįžta“

Daugiau informacijos apie renginį rasi čia

Bilietus gali įsigyti čia

Daugiau RSA video gali rasti čia