Lapkričio 4 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre įvyks Maskvos akademinio A. Čechovo vardo teatro spektaklis „Vasa Železnova”. Šiuo spektakliu po metų pertraukos į sostinę sugrįžta festivalis „Auksinė kaukė Vilniuje”, rengiama drauge su prestižiškiausiu Rusijos teatro festivaliu „Auksinė kaukė” ir Lietuvos rusų dramos teatru.
Net keturioms „Auksinės kaukės” premijoms (geriausias didelės formos spektaklis, geriausias režisieriaus ir dailininko darbas, geriausias moters vaidmuo) nominuoto spektaklio „Vasa Železnova” režisierius Levas Erenburgas Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš „Auksine kauke” apdovanoto Magnitogorsko teatro spektaklio pagal A. Ostrovskį „Audra”, kuris buvo parodytas pirmojo festivalio „Auksinė kaukė Vilniuje” metu 2009 metais. Šį kartą jis drąsiai, neįprastai ir išradingai interpretuoja Maksimo Gorkio pjesę „Vasa Železnova”. Ne šiaip sau kritikai juokauja, kad pas šį režisierių aktoriai patenka kaip į gydytojo priimamąjį, mat paraleliai teatro mokslams Erenburgas yra baigęs ir medicinos kolegiją, tad teatrinę medžiagą visada nagrinėja chirurgiškai – be skupulų ir giliai. Apie „Vasos Železnovos pasirinkimą režisierius sako: „Tai viena iš tų pjesių, kurios mane iš tikrųjų domina. Daug kas niekina Gorkį, o man jis patinka. Kadaise jis buvo nepelnytai išaukštintas kaip asmenybė ir kaip menininkas. O vėliau gero tono ženklu tapo jį žeminti. Bet man atrodo, kad Gorkio pjesėse, nepaisant visų jose pasitaikančių stiliaus ir kalbos netikslumų, labai daug „pastatyta“ ant turinio lygmens. Ant jausmų ir jausmingumo lygmens”.
Spektaklyje Volgos garlaivių verslo valdytojos Vasos Borisovnos Železnovos namas erdvus ir tuštokas, sienų jame apskritai nėra, šviesos kerta erdvę kiaurai, o dailios juodos kolonos remia ne lubas, o tuštumą. Ne namas, o laivas: tam tikrą akimirką kolonos tampa kaminais, leidžiančiais dūmus ir gaudžiančiais, o pakyla vis labiau primena denį. Gorkio pjesė pasakoja apie dramatišką šeimyninių aistrų ir dalykinių interesų susidūrimą. Tačiau atrodo, kad režisierių mažiausiai domina „kapitalizmo raidos Rusijoje“ tematika. O štai pati Rusija – net labai domina. Tiksliau, rusiška šeima, vietiniai charakteriai ir savitas gyvenimo būdas – palaidas, nuodėmingas, apgirtęs, neprotingas.
Svarbiausia spektaklio sėkmės priežastis ir didžiausias „nervas“ – garsios rusų aktorės Marinos Golub atliekamas Vasos vaidmuo. Jos kuriamai herojei tenka būti įvairialypei, ir aktorė šiuos pasikeitimus pateisina, nepaversdama Vasos nei permaininga isterike, nei apsukria klastūne. Marinai Golub pavyko sukurti iš tiesų talpų Vasos Železnovos paveikslą – čia ji nuolat triūsianti šneki tetulė, čia nuo nepakeliamos naštos mirtinai nuvargusi moteris, čia geležinė namų valdytoja. Nesiseka Vasai tik vienas dalykas – būti laiminga.
Iš pirmo žvilgsnio komiško spektaklio tragizmą atskleidžia visi Maskvos dailės teatro aktoriai, kuriantys aiškius, kartais grubius, bet kartais iki poezijos užaugančius paveikslus, kurie jį paverčia ne tik namų šeimininkės Vasos, bet ir paties žmogiškumo niūriomis įkapėmis.

Maskvos akademinis A. Čechovo vardo teatras
„Vasa Železnova”
Lapkričio 4 d. 19 val. Nacionaliniame dramos teatre
Bilietus platina Tiketa
Daugiau informacijos: www.rusudrama.lt, www.teatras.lt

Visi, kurie pavydėdavo Londone gyvenantiems draugams koncertų gausos, muzikinio gyvenimo įvairovės, nuo šiol gali džiaugtis – “Tamsta” klubas pradeda naują renginių ciklą, kurio metu į Lietuvą atveš perspektyviausius, talentingiausius Londono atlikėjus. Jau lapkričio 4 d. šiame klube išvysime išskirtinį britų vokalistą Marlon Conton su projektu Soul Liberation Funk, kuriame dalyvauja ir bene geriausias Lietuvos būgnininkas Marijus Aleksa (Leon Somov&Jazzu, Elektroninė operos fantazija XYZ, kt.)

Tris metus Anglijoje gyvenantis ir muzikuojantis lietuvis pasakoja, kad Marlon’ą Conton’ą išgirdo vos atvykęs į Londoną, ir iki šiol jis yra vienas mėgstamiausių jo dainininkų: “ Jis yra puikus vokalistas, turintis unikalų balso tembrą bei savitą stilių – kartą jį išgirdęs, tikrai su niekuo nesumaišysi. Techniškai pavadinčiau jį virtuozu, dėl to jis itin populiarus tarp muzikantų, o paprastam klausytojui jis labai šiltas ir įkvepiantis, nes spinduliuoja išskirtinę energiją”.

Galima drąsiai teigti, kad Londone įmanoma rasti viską. Ten vyksta begalės koncertų, įvairių stilių atlikėjų susibūrimų, muzikantų improvizacijų gyvai scenoje, per savaitę galima išgirsti visų žemynų muziką – būtent tokį Londono “muzikinį šurmulį” į “Tamsta” klubo sceną tikisi perkelti organizatoriai.

“ Pagrindinis mūsų tikslas yra įpūsti naujų vėjų ir paįvairinti Lietuvos muzikinį gyvenimą. Iš Londono atsivešime aukšto lygio muzikantus, atlikėjus, instrumentalistus, iš kurių bus galima daug ko pasimokyti. Dėl to sugalvojome ir dar vieną naujovę – renginio dieną, prieš koncertą, mūsų svečiai ves meistriškumo pamokas, kuriose galės dalyvauti kiekvienas norintis, tiek Lietuvos muzikantai, tiek paprasti žiūrovai. Marlon’as Conton’as bus pirmasis, iš kurio Lapkričio 4 dieną bus galima išmokti vokalo subtilybių. O pasimokyti tikrai yra ko – jis vadinamas vienu talentingiausių Soul, R&B, Funk, Lounge muzikos stilių atlikėjų ”, – pasakoja vienas organizatorių, Brassbastardz muzikantas Aurimas Rimeikis.

“Aš noriu, kad visi, atėję i “Tamstą” į mūsų koncertą pajustų tai, ką aš jaučiu, atėjęs į jam’ą ar open mic’ą Londone, kai koncertuoja tokie atlikėjai kaip Marlonas. Tuo metu apima kažkoks bendrumo ir gėrio jausmas, kai kūnu bėgioja šiurpuliukai ir norisi belsti į stalą, trypčioti kojomis ar linguoti į taktą. Kai visi aplinkui džiaugiasi muzika ir dalinasi džiaugsmu vieni su kitais. Mes čia, Londone, tai vadiname paprastai – “positive vibes” (vertimas – pozityvūs virpesiai). Atėję į “Tamstą” žmonės tikrai pajus tuos virpesius ”, – pasakoja Marijus Aleksa, ir priduria: “ Kam važiuoti į Londoną – juk Londonas pas tave atvažiuoja”.

Daugiau informacijos ir registracija į meistriškumo pamoką su Marlon Conton -www.tamstaclub.lt

„The Ball & Chain“ – tai be jokių prodiuserių pagalbos, be jokio besaikio troškimo būti populiariais ir turtingais, natūraliai susiformavęs Ericos Jennings ir Jurgio Didžiulio duetas, kuris po pusmečio intensyvių kūrybinių procesų pristato savo debiutinį albumą pavadintą taip pat – „The Ball & Chain“. Be to, gerbėjam iki 2011 m. lapkričio 11 d. tik internete atiduoda jį nemokamai.

„Mūsų bendroje kūryboje nėra vietos pataikavimams. Tai dainos, kurios gimsta natūraliai: gaminant maistą, važiuojant kelyje su vaikais prie jūros, vakarojant draugų namuose, miegamajame“, – sako Erica, – „Žinoma, po to mes tas dainas gliaudome studijoje, suteikiame joms turtingesnį skambesį, esant reikalui, prijungiame daugiau muzikantų. Tačiau, ką noriu pasakyti, kurti drauge pasiryžome, nes to norime abu. Ne kitaip.“

Jau anksčiau savo muziką duetas-pora-šeima priskyrė miegamojo muzikos žanrui. Tad ir „The Ball & Chain“ debiutinis albumas bus pristatytas ne ką mažiau intymioje aplinkoje – vienoje didelėje lovoje menų fabrike „Loftas“ Vilniuje ir naujame klube pavadinimu „Gargaras“ Kaune.

Lapkričio 11 d. duetas pasirodys su grupe ant „Lofto“ scenos, kur jie įsirengs taip, kad jaustųsi lyg namie. O žiūrovai koncertą galės stebėti išgriuvę ant specialiai šiam koncertui sumontuotų lovų, čiužinių, kai kas – prie virtuvinio tipo staliukų ir pan. Taip pat daugiavietis miegamasis lapkričio 12 d. bus sukonstruotas ir „Gargare“.

„The Ball & Chain“ albumas buvo įrašinėjamas iš lėto. Albumo kūrybos darbai prasidėjo dar šeimos atostogų Kolumbijoje metu, o baigėsi tik dabar: „Kiekvienos dainos skambesys ilgai ieškotas ir surastas skirtingais keliais. Aš ir Erica su malonumu dreifuojame tarp penktojo, šeštojo ir septintojo praeito amžiaus dešimtmečių skambesio, tačiau albume išgryninome ir mūsų bendrą, kiek senamadišką“, – apie debiutinį savo ir žmonos albumą pasakoja daugybę valandų studijoje praleidęs Jurgis Didžiulis.

„The Ball & Chain“ viršelį ir albumo plakatus viena žymiausių muzikantų porų Lietuvoje fotografavo ne užsakytoje studijoje, o taip pat intymioje ir jiems patiems artimoje aplinkoje – Jurgio Didžiulio močiutės namuose Teatro gatvėje, Vilniuje. Ten, beje, Jurgis kiek anksčiau leido savo viengungiškas dienas.

„The Ball & Chain“ albumą parsisiųsk nemokamai jau dabar ir ir mėgaukis geros kokybės muzika nemokamai. Tau tereikia apsilankyti dueto Feisbuko profilyje (facebook.com/theballandchain), spausti „Patinka“, kairiame šone rasti mygtuką „Download album“ ir atsiradusiame plakate spustelti „Parsisiųsk“. Taip pat tai yra puiki proga pamilti ir „nuklausyti“ visas albumo dainas dar iki artejančių Ericos ir Jurgio debiutinio albumo pristatymo koncertų Vilniuje ir Kaune.

Kol pasaulyje verda politinės ir finansinės revoliucijos, į Lietuvą, TARP festivalio uždarymą, pirmąkart atvyksta atlikėjas, revoliucionavęs hiphopą ir poeziją – Saul Williams (JAV).

Jau spalio 30 d. beveik mėnesį vykęs festivalis TARP išleidžia savo pagrindinį kozirį – gyvybingiausią žodžio meistrą Saul Williams!

Maištinga siela – Saul Williams – poetas, atlikėjas ir kovotojas už žmogaus teises, filosofas su muzikine klausa, vienas ryškiausių „slam poetry“ ir „spoken word“ judėjimo JAV atstovas, veganas ir intelektualas, savo idėjomis, energija ir talentu pavergęs savo šalies ir skirtingų kraštų žmones.

Revoliucija po vieną nevaikšto

Kaip atlikėjas, Saul Williams revoliuciją sukėlė alternatyvaus hiphopo bei pankroko scenose. Ištrynė tarp jų ribas ir pakėlė į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.

Kaip poetas, Saul Williams sukėlė revoliuciją poetų terpėje, išpopuliarinęs slemo -išraiškingos, laisvos ir necenzūruojamos poezijos – žanrą ir tapęs jo gyva ikona. Tai tie skaitymai, kurių reikia klausyti atsistojus. Tai skaitymai, po kurių labiau norisi sviesti molotovo kokteilį, nei romiai įsitaisyti prie židinio.

Kaip aktorius, Saul Williams atliko pagrindinį vaidmenį filme Slam (rež. Marc Levin, 1998 m.), kuriam pats parašė ir scenarijų. Filmas pelnė pagrindinį žiuri prizą Sundance kino festivalyje.

Kokia forma Saul Williams bepasirodytų, auditorija lieka apšalusiais pakaušiais. Ir jau spalio 30 d. tas gresia ir lietuvių klausytojams. Saul Williams spoken word pasirodymas uždarys beveik mėnesį trukusį poezijos festivalį TARP.

Reivas, repas ir poezija

Tą patį vakarą išgirsime drąsų pareiškimą ir iš lietuvių pusės. Alternatyvaus hiphopo ir slemo scenų ungurys Mesijus Kudirka (kitiems – Messiah) bei elektroninės muzikos sinoptikas Jacques Gaspard Biberkopf pristatys naują judviejų projektą „o!“. Tai hiphopo, reivo ir poezijos mišinys, praturtintas itin žemais dažniais.

S        usirinkusiųjų nepaliks tyloje jaunosios kartos atradimas Brolis ir jo muzikinė selekcija. O renginį pradės autentiškas slemas – poetų kovos, kurias balais vertins atsitiktinai iš auditorijos atrinkti teisėjai. Tai atvira ir necenzūruojama tribūna, tad registruokitės ir pasisakykite patys: slam@tarpfest.lt arba aciukadrasote@gmail.lt.

Viskas pasakyta. Bet vakare pristatomi žanrai reikalauja būti patirti, o ne apkalbėti. Saul Williams ir visos kitos gėrybės – TARP festivalio uždaryme, menų fabrike „LOFTAS“, jau spalio 30 d.

išankstiniai, pigesni bilietai:

https://www.tiketa.lt/tarp_2011__saul_williams__finalinis_reg%C4%97jimas_27267

festivalio svetainė:

www.tarpfest.lt

list of demands

http://www.youtube.com/watch?v=l1llNYAlYrc

coded language

http://youtu.be/jzY2-GRDiPM

Minimalizmas ir maksimalizmas muzikoje – tarp šių dviejų skirtingų muzikos polių šiais metais judės didžiausio Lietuvos tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ muzikinė švytuoklė. Kitaip – tarp atviros emocijos ir paprastumo, kurių taip vengė „klasikiniai“ 20 amžiaus avangardistai, ir pastarųjų puoselėjamo „skambančių struktūrų“ sudėtingumo, kuris ir vėl sulaukia naujų pasekėjų.

Spalio 21–29 d. keturiose Vilniaus erdvėse – Šiuolaikinio meno centre, Kongresų rūmuose, Menų spaustuvėje ir Nacionalinėje filharmonijoje – geriausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, simfoniniai orkestrai, ansambliai, solistai, pateiks 10 intriguojančių programų. Jų metu Lietuvos publika bene pirmą kartą bus išsamiai supažindinta su vienos didžiausių šiuolaikinės muzikos asmenybių, kompozitoriaus ir architekto Iannio Xenakio (1922–2001) kūryba. Pirmą kartą Lietuvoje bus atliktas ir bene iškiliausias XX a. pabaigos lenkų simfoninis kūrinys, „naujajam dvasingumui“ atstovaujanti Henryko Mikołajaus Góreckio III „Raudų“ simfonija, kurios įrašas prieš dešimtmetį net užkopė į populiariausių albumų reitingų viršūnes. Tradiciškai „Gaidoje“ atliekama ypač daug naujos lietuviškos muzikos (nuskambės 14 kūrinių, iš kurių 12 – pasaulinės premjeros), kuri neretai „genetiškai“ susijusi su tokiomis prigimtinėmis lietuviškojo minimalizmo apraiškomis, kaip sutartinės. Nors gausiai šiame festivalyje atstovaujama jaunoji kompozitorių karta, regis, suka kitais – europiniais – keliais. Lietuviškojoje programoje taip pat bus ir keletas paskyrimų M. K. Čiurlioniui, jo 100-ųjų mirties metinių proga.

Svarbi „Gaidos“ gija – garsių, autoritetingų užsienio atlikėjų pristatymas Lietuvos publikai. Šių metų programoje ypač išsiskiria kvartetas „Diotima“ iš Prancūzijos, pavadintas prieš keletą metų vienu didžiausių muzikos scenos atradimų Europoje. Spalio 23 d. Šiuolaikinio meno centre kvartetas atliks kultinį amerikietiškojo minimalizmo kūrinį – Steve‘o Reicho „Different Trains“, bei šių dienų Europos kompozitorių, ispano Alberto Posadaso ir Berlyne gyvenančio japono Toshio Hosokawos opusus.

Garsinės egzotikos mėgėjus turėtų patraukti unikalios kontrabosų orkestro „Ludus Gravis“ (Italija) pasirodymas Menų spaustuvėje. Spalio 22 d. kontraboso virtuozo ir kompozitoriaus Stefano Scodanibbio vadovaujamas ansamblis pateiks tokius 20 a. muzikos „perliukus“, kaip Arvo Pärto „Pari Intervallo“ bei kongrabosų ansambliui aranžuotą garsiąją Terry Riley mantrą „In D“. Ypatinga vakaro intriga – Londone gyvenančios jaunos kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūrinio „Orion Arm“ premjera.

Ypač turtingą Vokietijos naujosios muzikos sceną „Gaidoje“ atstovaus bene geriausias Berlyno naujosios muzikos ansamblis „Kammerensemble Neue Musik Berlin“, spalio 27 d. ŠMC pristatysiantis „maksimalistinės“ muzikos programą: greta Xenakio ir garsaus vokiečio Helmuto Lachenmanno opusų – „maksimalistiniu“ keliu drąsiai žengiančio Mariaus Baranausko kūrinio „Trapecija“ premjerą.

Spalio 28 d. elitinis kolektyvas iš Prancūzijos „Ensemble 2e2m“ pateiks ypatingu skambesio subtilumu ir elegancija pasižyminčią dabartinių prancūzų trisdešimtmečių muzikos programą (praturtintą ir vienu Xenakio kūriniu), kurioje taip pat nuskambės šių metų „Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje“ (International Rostrum of Composers) nugalėjusio Francesco Filidei kūrinys.

Audiovizualinį elektroakustinį performansą „Elektros lempučių muzika“ spalio 26 d. ŠMC surengs žinomas garso ir vizualiųjų sričių menininkas Michaelis Vorfeldas (Vokietija).

Lietuvos atlikėjų gretas festivalyje reprezentuos abu pagrindiniai mūsų simfoniniai orkestrai – Valstybinis ir Nacionalinis, taip pat „Gaida Ensemble“ bei festivalio naujokai – kamerinis choras „Brevis“ (vad. Gintautas Venislovas) ir Gedimino Gelgoto Naujų idėjų kamerinis orkestras NI&Co.

Atidarymo koncertui spalio 21 d. Kongresų rūmuose Valstybinis simfoninis orkestras rengia reprezentatyvią lietuviškos muzikos programą – skambės Ramūno Motiekaičio („Vabzdžių žingsniai“), Vytauto V. Jurgučio („Ci“), Antano Kučinsko (For Rest“) ir Nomedos Valančiūtės („Salos I“) kūrinių premjeros. Ją papildys festivalio kompozitoriaus Iannio Xenakio („Krinoidi“) bei amerikiečių minimalisto ir „rokerio“ Davido Lango „Grind to a Halt“ („Lėtėjimas“). Diriguos jaunas, bet jau pripažintas latvių dirigentas Martinš Ozolinš.

Nacionalinis simfoninis orkestras spalio 29 d. pakvies į festivalio uždarymo koncertą. Vėlinių išvakarėse pirmą kartą Lietuvoje bus atlikta nepaprasta įtaiga alsuojanti H. M. Góreckio III „Raudų“ simfonija (solistė – Bożena Harasimowicz, sopranas, Lenkija) bei I. Xenakio „Synaphai“ fortepijonui ir orkestrui (solistas – Geoffrey Douglas Madge, fortepijonas, Australija). Taip pat skambės Vidmanto Bartulio M. K. Čiurlioniui skirto kūrinio „Slėnis“ premjera bei ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelnęs Justės Janulytės kūrinys „Tekstilė“. Diriguos Nacionalinės premijos laureatas Robertas Šervenikas.

Spalio 25 d. pirmą kartą festivalyje „Gaida“ dalyvaujantis choras „Brevis“ ėmėsi iššūkio interpretuoti ne tik du Xenakio opusus, bet ir ne mažiau sudėtingus uždavinius atlikėjams keliančius superminimalistų Ryčio Mažulio („Teleskopas“) ir Ričardo Kabelio („Kalno sutartinė“) naujus kūrinius.

Vien šiuolaikinę muziką atliekantis „Gaida Ensemble“ spalio 26 d. ŠMC klausytojams pasiūlys specialią minimalistinės muzikos programą – greta Europos ir Amerikos autorių išgirsime Remigijaus Merkelio „Genus“ („Išnykusi gentis“) lietuviškąją premjerą bei naują Mindaugo Urbaičio opusą.

O Gedimino Gelgoto Naujų idėjų kamerinis orkestras NI&Co spalio 28 d. drauge su DJ Partyzanais ir videomenininkų grupe „Rüt Rüt“ pasirodys specialioje programoje „reMIX | reMAX“, kurią rengia Egidijos Medekšaitė bei Marius Salynas ir kuriose bus remiksuojami daugelis žinomų XX a. kūrinių, tarp kurių autorių yra ir Bronius Kutavičiaus bei Mindaugas Urbaitis.

Festivalio metu bus rengiami susitikimai su atlikėjais ir kitokie palydintieji renginiai.

Šių metų „Gaidos“ festivalyje nuskambės 41 kūrinys. Iš jų 14 – sukurta lietuvių autorių, o 12 iš pastarųjų yra pasaulinės premjeros. Festivalio programoje – 43 kompozitorių pavardės iš Lietuvos, Prancūzijos, Amerikos, Italijos, Ispanijos, Japonijos, Belgijos, Estijos, Lenkijos, Kanados, Rusijos ir Vokietijos.

Šiandien, spalio 20-ąją, oficialiai prasideda dešimt dienų Vilniuje truksiantis 5-asis tarptautinės dokumentikos festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“. Jau nuo rytojaus, penktadienio, visi norintys galės skubėti į „Pasakos“ ir „Skalvijos“ kino teatrus, kur už simbolinį 1 ct mokestį gaus kruopščiai atrinktų, kuo nepatogiausių filmų puokštę.

Ketvirtadienį simbolinę festivalio pradžią paskelbs filmas „Teisingumas Sergejui“ („Justice for Sergei“), kurį kviestiniai svečiai po filmo aptars su šios juostos įvykių liudininku, velionio Sergejaus Magnitskio kolega Jamisonu Firestone’u. Visi kiti festivalio lankytojai su garsiu teisininku galės susitikti ir padiskutuoti penktadienį, spalio 21-ąją, 15.30 val. Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje (Didžioji g. 5), o filmą išvysti 18 val. „Pasakoje“. Norintys pamatyti juostą iki renginio, tai gali padaryti internete: http://www.justiceforsergei.com/video.php.

Penkmetis festivaliui – didelė šventė
„Tai, kad festivalis šiemet švenčia savo penkerių metų gimtadienį yra mažas stebuklas ir didelė šventė mums, už tai esame ypač dėkingi savo rėmėjams. Užsienio reikalų ministerijai, Kultūros rėmimo fondui ir daugeliui ambasadų padedant sugebėjome ne tik išlaikyti festivalį prieinamą visiems, bet ir praplėsti programą, kviesti žiūrovus į susitikimus su kino kūrėjais, edukacinius renginius, kurių bus kaip niekada daug“, – būsimus svečius sveikino festivalio ir jį rengiančio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorius Gediminas Andriukaitis.

Šiemet „Nepatogus Kinas“ žiūrovus pasitiks daugiau kaip 40-ies filmų programa. Joje tikros, sudėtingos ir prieštaringais jausmais kunkuliuojančios temos. Meilės istorijos, smurtas ir lygių teisių problemos bus akcentuojamos Moterų programoje, Žalioji programa Energetikos ir technikos muziejuje kvies atsigręžti į gamtos ir žmonijos išsaugojimą. Netrūks ir aštrių verslo, korupcijos bei politikos temų, kurias paįvairins spalvingos diskusijos apie demokratiją ir užsienio šalių gyvenimą.

Nepraleiskite progos ne tik išvysti nepatogius filmus, bet ir pasidalinti mintimis apie juos – žmogaus teisių kino festivalyje „Ad Hoc: Nepatogus Kinas 2011“ lankysis net 15 svečių iš užsienio, kurie noriai atsakys į žiūrovų klausimus.

Žiūrovai patys spręs, kiek nori mokėti už filmą

Vilniuje „Nepatogus Kinas“ rengėjai lankytojus kviečia patiemsnuspręsti, kiek jie nori mokėti už galimybę pamatyti norimą „nepatogų” filmą. Festivalio organizatorių teigimu, tokiu būdu renginys išlieka prieinamas visiems, o už bilietus surinktos lėšos bus skirtos visus metus vyksiančių nemokamų filmų peržiūrų organizavimui. Bilietai į „Nepatogaus Kino“ peržiūras, vyksiančias Vilniuje, kino teatruose „Skalvija“ bei „Pasaka“, bus platinami už simbolinį 1 cento mokestį, o norintys sumokėti daugiau – likusią sumą galės paaukoti festivalio edukacinės programos organizavimui.

„Nepatogus Kinas“ visada buvo kino festivalis, kuris yra atviras visiems. Iki šių metų į visas festivalio peržiūras žmonės galėjo patekti turėdami nemokamus bilietus, kurie seanso dieną buvo dalijami kino teatrų kasose. Tačiau kiekvienas festivalis – tai labai didelės išlaidos, todėl šiemet norime paraginti žiūrovus patiems nuspręsti, kokia suma jie įvertina galimybę pamatyti išskirtinius filmus ir taip padėti “Nepatogiam Kinui” gyvuoti“, – sako G. Andriukaitis.

Nuo 2007-ųjų vykstančio „Nepatogaus Kino“ edukacinėse peržiūrose apsilankė daugiau nei 42 tūkst. žiūrovų. Pamatyti rimtų, šokiruojančių ir priverčiančių kitaip mąstyti istorijų pastaruosius trejus metus iš eilės kasmet ateidavo daugiau nei po 12 tūkst. žmonių. Šiais metais žmogaus teisių kino festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas“ į Vilniaus kino sales kvies spalio 20 – 30 d. Vėliau projektas persikels į Kauną (lapkričio 2 – 6 d.), Klaipėdą (lapkričio 8 – 12) ir mažesnius Lietuvos miestus.

Pirmosios festivalio dienos programa:
Spalio 21 d. (Penktadienis)
16.30 val. „Vaidinant revoliuciją“(Staging a Revolution) (27‘), po filmo – diskusija su režisieriumi Mathew Charles, ekspertais ir Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais „Lukašenkos režimas plojimų nemėgsta“ (85‘), kino teatras „Pasaka“, Didžioji salė.
17 val. „Šeima“ (Familia) (82‘), kino teatras „Skalvija“.
18 val. „Teisingumas Sergejui“ (Justice for Sergei) (62‘), po filmo susitikimas su filmo veikėju Jamison Firestone, kino teatras „Pasaka“, Mažoji salė.
18:45 val. „Karlos atėjimas“ (Karla‘s arrival) (90‘), po filmo – susitikimas su režisieriumi Koen Suidgeest, kino teatras „Skalvija“.
20 val. „Sekso kaina“ (The Price of Sex) (72‘), kino teatras „Pasaka“, Mažoji salė.
21.15 val. „Du Eskobarai“ (The two Escobars) (100‘), kino teatras „Skalvija“.

Visa festivalio programa: http://www.nepatoguskinas.lt

Apie ribų peržengimą, apie išsiveržimą iš už savo galimybių linijos, apie nutrintus suaugusiųjų nubrėžtus rėmus, apie beribę vaikystę – netrukus ims kalbėti septintasis tarptautinis vaikų ir jaunimo kino festivalis. Spalio 17 – 24 dienomis tėvams nebereikės ieškoti alternatyvų, ką pasiūlyti vaikams vietoje kompiuterio arba telefono draugijos. Dvidešimt trys puikios kino juostos okupuos Vilniaus kino teatrus „Pasaka“ir „Skalvija“. Šie užsienyje pripažinti filmai kurti išskirtinai jaunimo auditorijai, tačiau sukurs puikią diskusijų platformą tarp vaikų , tėvų ir mokytojų.

„Skaičius septyni yra pilnatvės skaičius – septynios savaitės dienos, septinti vaiko metai, kuriais jis žengia į mokyklą, septyni metai, per kuriuos žmogus subręsta pokyčiams ir kitos magiškos skaičiaus reikšmės įpareigojo septintajam festivaliui atrinkti ypatingą temą. Pasirinkau ribų laužymo, veikimo virš savo galimybių ribos tematiką, kuri vaikuose tokia gaji. Toks vaikas ar paauglys, kuris nesistengė aptikti ir peržengti kokių nors ribų – neegzistuoja. Manau tai aktualiausia tema jaunam žmogui“, – tikina festivalio rengėja Lina Užkuraitytė.

Kaip ir praėjusiuose festivaliuose tiek vaikai, tiek jaunimas turės savo konkursines programas, kuriose garbės svečiais sutiko tapti Lietuvos aktorius, režisierius ir vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis ir Vytauto Kernagio fondo vadovas Vytautas Kernagis jaunesnysis. Kitą komisiją sudarys vaikai ir paaugliai, sudalyvavę atrankoje į didžiai gerbiamos žiuri postus. Be konkursinių programų žiūrovai galės įvertinti juostas iš kosmopolitiškos specialiosios programos „Pasaulio vaikai“ ir Panoramos programos, mažieji su visa šeima galės pasirinkti seansą iš šeimos programos viliojančiu pavadinimu „Nuotykių puokštė“.

Konkursinėje jaunimo programoje ryškiai matysis sulaužytos ribos tarp sveikojo ir neįgaliojo, tarp viskuo aprūpintos „Princesės“ ir gatvės merginos, kosmoso ir žemiškų jausmų. Taip pat matysis peržengta linija tarp vienatvės ir mokyklos bendruomenės rato, švelnaus prisirišimo ir egoistinio savininkiškumo, savo ir tėvų pasaulio, kūrybingo vaiko fantazijos ir paprastos tėvų matomos realybės, švelnios romantikos ir galvotrūkčio nuotykio, draugystės ir svetimų paslapčių šnipinėjimo. Vyks tikra jaunatviška kova tarp idealų ir skaudžios tikrovės.

Vaikų konkursinė programa pateiks belgų ir prancūzų meninį filmą apie tėvų dėmesio pasigedusią šešiametę mergaitę Keitę, italų filmą,nustebinsiantį pasakiška vaizduote ir supažindinsiantį su vienuolimečiu Simonu, kuris laukia visus jo norus išpildysiančio stebuklingojo Degtukžmogio. Vaikams patiks nauja jau žinomo filmo „Krokodilai“ dalis. Tie patys ūgtelėję, jau septynmečiai vaikai, ta pati gauja, bet naujas štabas, nauji nuotykiai, naujas meilės jausmas…Danų režisieriaus juosta kvies išbandyti dviejų berniukų planą, kaip sužibėti mokykloje. Olandų filmas kalbės apie mažą, silpną raudonplaukį Luką, kuris neatsispiria širdies šauksmui ir leidžiasi ieškoti savo didvyrio tėčio.

Panoramos programoje žiūrovai susipažins su vaiku, norinčiu išpirkti savo kaltę dėl mirusios mamos – jis sulaužys ribą tarp savo galimybių ir noro taip nemirtingu, vaiku, laviruojančiu ant ribos tarp neapykantos mamai ir meilės mokyklos naujokei, mergaite, iš visų jėgų trinančia ribą – bedugnę tarp išsiskyrusių tėvų, bei mergina, įnirtingai kovojančia už savo autentiškumą, bandančią išvengti tėvų nubrėžto kelio ir eiti savuoju.

Specialiojoje programoje „Pasaulio vaikai“ tyrinėdami pasaulį trys herojai peržengs ne tik simbolines ribas, bet ir valstybių pasienius, kitoje juostoje karys, magas, geraširdis milžinas ir vagis kelionės po dykumą metu bandys įveikti tarpusavio skirtumus – sulaužyti senąsias ir susikurti naujas ribas.

Analogišką užduotį gaus herojus, kuris po tėvų skyrybų bandys kurti naują santykį su tėvu, tuo pačiu išbandydamas savo galimybes visiškai kitokiame, neįprastame jam pasaulyje, o dar kiti septyni vaikai bandys apibrėžti kas yra jų vaikystės ribos, kur ji baigiasi ir prasideda tas nepažintas suaugusiųjų pasaulis.

Šeimos programa „Nuotykių puokštė“ kvies mažiausius 7–10 metų vaikus tam, kad pristatyti jaudinančią tikrą šunų Belkos ir Strelkos išsiuntimo į kosmosą istoriją. Taip pat vaikams patiks miško drama, kuri išbando ten gyvenančių vabzdžių draugystę ir atskleidžia kiekvieno talentus. Dar labiau mažųjų fantaziją uždegs filmas apie mielą būtybę, kuri atrodo kaip mergaitė, tačiau vietoje rankų turi sparnus. Patyręs paukščių stebėtojas randa ją po krūmokšniais ir parsineša namo, tačiau mergytė-paukštė išskrenda į ilgą, nuotykių kupiną kelionę.

Neįtikėtinai puiki ir čekų istorija apie seną pliušinį meškiuką, vardu Kukis, kuris pasimeta miške, pilname keistų žvėrelių ir nematytų būtybių. Mažame svajonių pasaulyje egzistuoja tikrasis Gėris ir Blogis, su kuriuo teks susidurti pliušiniam žaislui pakeliui į namus pas jo laukiantį berniuką. Na ir žinoma, kaip gi be princesių? Mona yra princesė, kurios lemties nepavydėtų jokia mergaitė. Nuo tada, kai mirė jos tėvai, ji gyvena pilyje viena su dviem grėsmingomis ir bjauriomis būtybėmis Gūmi ir Jo Didenybe…

Patekti į vieną pasirinktą festivalio filmą vaikai gali ir sudalyvaudami konkurse „Kultūrų dialogai“ – sukūrę menišką vienos festivalyje dalyvaujančios šalies atvaizdą. Visos sąlygos ir įdomybės: www.kidsfestival.lt

Apie festivalį: Tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis jau septintus metus tęsia kokybiškos vaikų kino kultūros tradiciją Lietuvoje ir kviečia visus – nuo tėvų iki švietimo politikų – atkreipti dėmesį į edukacines kino kultūros galimybes. Kol kas pirmas ir vienintelis Lietuvoje kino festivalis jaunimui yra galimybė pažvelgti į save ir gyvenimą pro didinamąjį kino ekrano stiklą. Tai reikalingas ir svarbus sostinės kultūrinio gyvenimo įvykis, praplečiantis negausų kokybiškų vaikams ir jaunimui skirtų renginių spektrą.

Daugiau informacijos http://www.kidsfestival.lt/

2011 m. spalio 8–21 dienomis „Antipop’s Reflections“ kviečia į įvairiems požiūriams atvirą erdvę žmones, norinčius geriau pažinti juos supančią socialinę tikrovę. Kiekvienas dalyvaujantis renginiuose gali pasiūlyti savo bei visuomenėje esančias ir konstruojamas alternatyvias idėjas. „Antipop’s Reflections“ pagrindinį dėmesį skiria alternatyvių socialinių reiškinių nagrinėjimui ir apims ne tik alternatyvią kultūrą, bet ir alternatyvius požiūrius į meną, mokslą bei religiją. Paskaitose ir diskusijose susidursiančios skirtingos pasaulėžiūros, įsitikinimai ir gyvenimo stiliai, gilesnio alternatyvų pažinimo ir reflektuoto mąstymo galimybė – visa tai „Antipop’s Reflections“.

„Antipop‘s Reflections“ organizuojamos paskaitos ir diskusijos:

10.14 d. 19:00 val. Gintvilė Pugačevskytė (VU) „Krikščioniškos tatuiruotės“ (IRISH PUB FORTAS, K. Donelaičio g. 65, Kaunas)
Paskaitoje kalbama paie krikščioniškų tatuiruočių praktiką nuo pirmųjų amžių iki Naujųjų laikų. Mėginama atsakyti į klausimus: Kaip susiję krikščionybė ir tatuiruotės? Ar daug krikščionių tatuiruojasi? Jei taip, tą ką ir kodėl? Paskaitos metu mėginsime atsekti istorinę šio reiškinio raidą, įvairias nuomones ir praktikas bei jų (ne)nukymo priežastis.

10.14 d. 20:00 val. Apskrito stalo diskusija: „Savanorystė: galimybės ir tikslai“. Moderuoja: Gintvilė Pugačevskytė (VU). (IRISH PUB FORTAS, K. Donelaičio g. 65, Kaunas)
Vis dažniau išgirstame žodžius „savanoris” ir „savanoriauti”, tačiau ar tikrai žinome, kas tai, kokios yra galimybės savanoriškai veiklai ir sritys? Šioje diskusijoje pakalbinsime keletą skirtingų sričių savanorių, prašysime pasidalinti patirtimi bei aptarti iškylančias problemas savanoriaujant.

10.18 d. 19:00 val. Tomas Pabediskas (VDU) „Svajonės žlugimas: Amerikos visuomenės ir humanistinio mito kritika fotografijoje“ (PUNTOJAZZ, Kęstučio g. 6, Kaunas)
Paskaitoje bus pasakojama apie tai, kaip XX a. šeštojo-septintojo dešimtmečio žymiausi Amerikos fotografai savo darbuose parodė dviejų didžiųjų mitų žlugimą. Viena vertus, ryškiausiuose to meto fotografijos pavyzdžiuose atsispindėjo iki amžiaus vidurio Vakarų kultūroje vyravusio humanistinio mito griūtis. Kita vertus, amerikiečių fotografai savo kritišką žvilgsnį nukreipė ir į juos supusią konkrečią visuomenę ir atskleidė Amerikietiškos svajonės žlugimą socialinių, politinių, rasinių problemų ir besiformuojančios alternatyvios bytnikų kultūros akivaizdoje.
Paskaitos metu vyks garsių fotografijos kūrinių ir legendinių fotografų pasisakymus bei kūrybą įamžinusio dokumentinio filmo peržiūra. Ji leis suprasti, kad etapinių fotografijos kūrinių gimimas buvo neatsiejamas nuo ryškaus pasaulėžiūrinio lūžio ir kartu sąlygotas individualios pačių fotografų patirties. Paskaitos dalyviai įsitikins, kad didžiųjų iliuzijų žlugimas davė pradžią naujai fotografijai, kuri ir šiandien stebina savo liūdnos poezijos autentiškumu.

10.18 d. 20:00 val. Silverblade ir Insanity (ARMY 777 forumo administratoriai) „ARMY 777: naujas-senas žvilgsnis į krikščionišką simboliką“. (PUNTOJAZZ, Kęstučio g. 6, Kaunas)
ARMY 777 Lietuvos erdvėje – unikalus forumas. Forumas skirtas „tikintiems neformalams”, nors čia diskutuoja patys įvairiausi žmonės, ieškantys alternatyvios krikščioniško tikėjimo išraiškos. Tradicinį krikščionį gali sugluminti sukarinti krikščionybės simboliai, metalo ar gotikos gerbėją – evangelija, išreikšta laikantis subkultūrų pasaulio kanonų. Ką apie tai mano forumo kūrėjai? Paklauskime jų.

10.20 d. 19:00 val. Agnė Petrusevičiūtė (VDU) „Pagoniškas metalas: menas, religija, subkultūra“ (IRISH PUB FORTAS, K. Donelaičio g. 65, Kaunas)
Protėvių tikėjimai ir papročiai įtakoja ne tik religines bendruomenes. Ryškūs protėvių kultūros ir religijos bruožai matomi ir jaunimo subkultūrose, tai ypatingai ryšku žvelgiant į metalo subkultūrą. Čia susiformavo netgi atskira šaka – „Pagoniškas metalas“, kurios atstovai turi savitą muzikinį skonį, pasaulėžiūrą, įvaizdį ir simbolius. Paskaitos metu pabandysime pažvelgti į šiuos pagonis metalistus išskiriančius bruožus, kurie ryškūs jų kūryboje ir kasdieniniame gyvenime.

10.20 d. 20:00 val. Giedrius Balbieris „CouchSurfing: popsas ar antipopsas? Svetingumo kultūros refleksijos“ (IRISH PUB FORTAS, K. Donelaičio g. 65, Kaunas)
Kodėl mes keliaujam? Kodėl „svetimi” mus džiugina/trikdo? Kaip jaustis kai atvyksta žmogus „iš gatvės” ir ta pačią dieną miegate su juo tam pačiam bute/kambaryje/lovoje? Kaip veikia svetingumo portalai? Kam tai? Svetingumo dimensijos ir bendruomenės charakteristikos – kokios jos?
Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus spalio 10 d. išgirsite iš Giedriaus Balbierio – couchsurfing.org bendruomenės ambasadoriaus.
Atsineškite klausimų – aktyvus dalyvavimas būtinas!

10.21 d. 19.00 val. Kazimieras Čeponis ir Giedrė Naidzinavičiūtė „Baikerių subkultūros įvaizdžiai viešojoje erdvėje“ (IRISH PUB FORTAS, K. Donelaičio g. 65, Kaunas)