Kovo 19 d. (kitą ketvirtadienį) prasidės „Kino pavasaris” ir jau dabar aišku, kad bus sunku. Tiek finansiškai, tiek laiko prasme. Programa jau paskelbta, o aš bandysiu kiekvieną dieną apžvelgti po vieną iš programų ir atsižvelgdamas į užsienio kritiką, imdb vertinimą, trailer’ių sukeliamą įspūdį ir kitas smulkias „padzkazkas”, trumpai pristatyti, kas mūsų laukia. Galiausiai patys galit susidaryt nuomonę – trailer’iai yra, pagrindinės programos aprašytos taip, kad paspaudus filmo pavadinimą pateksit į kinopavasaris.lt puslapį su aprašymais, o imdb – į filmo puslapį tenai. Tad netempiam gumos ir važiuojam toliau. Jau yra visų festivalio programų apžvalgos (išskyrus lietuvių): programa „Atradimai”, „Drąsi vizija”, „Kino dokai”, „Festivalio perlai”, „Meistrai”, konkursinė filmų programa “Nauja Europa – Nauji vardai” ir Federico Fellini retrospektyva bei „Indijos spalvos”. Toliau skaityti Kino pavasaris 2009. Programų apžvalga ir rekomendacijos
Temos Archyvai: Kinas
Apžvalga: Laiko nusikaltimai / Los Cronocrímenes (Rež. Nacho Vigalondo)
Kai kurių filmų apžvalgas nukelti ateičiai būtų nusikaltimas, nes ateityje jų paprasčiausiai nerodys. Toks likimas ištiks ir ispanų juosta, kurios „remake’u” jau užsiima Holivudas ir konkrečiai David Cronenberg – „Laiko nusikaltimai” bus dar kartą parodyti ketvirtadienį, kovo 12 d. festivalio „Gala” rėmuose ir viskas.
Aprašyme „Laiko nusikaltimai” skamba kaip Sci-Fi trileris, kažkas tarp „Penktadienis trylikta” ir „Atgal į ateitį”, bet realiai jį galėčiau lyginti su 2004 metais įvairiuose indie festivaliuose pasižymėjusiu „Primer”. „Laiko nusikaltimų” minusas ir privalumas yra tas pats dalykas – biudžetas. Mažas biudžetas – 2,5 mln. $. „Laiko nusikaltimai” tai ne specialiųjų efektų triumfas, bet Rubiko kubikas didžiąjame ekrane. Sodyba užmiestyje, sutuoktinių pora, puikų formų mergina, dviratis, du automobiliai, vaistinėlė, nuošalus bokštelis-laboratorija, jos darbuotajas ir persekiotojas bintuotu veidu nuo kurio slėpdamasis Hektoras (vienas iš sutuoktinių) patenka į vonią-laiko mašiną ir įsuka šio filmo variklį. Toliau skaityti Apžvalga: Laiko nusikaltimai / Los Cronocrímenes (Rež. Nacho Vigalondo)
Naujų filmų premjeros Lietuvos k/t (kovo 6 d.)
Šiandien kino teatruose trijų filmų premjeros, bet eiti į juos, kai vyksta „Gala” ir „Šeršeliafam” festivaliai nėra jokios prasmės. Ne todėl, kad reguliariajame repertuare esančius filmus galėsite pamatyti ir vėliau, bet todėl, kad žiūrėti nėra į ką.
Geriausiu iš blogiausių tenka skelbti vokiečio Tom Tykwer veiksmo trilerį su Clive Owen ir Naomi Watts. Būta Tykwerio kūryboje ir meniškų darbų, ir puikaus veiksmo, bet šį kartą gauname europietišką Borno susišaudymų ir Bondo konspiracijų mišinį. Man pakanka holivudiškos versijos, bet kam noris pamatyt, kaip vėluodami penkmečiu tą patį daro mūsų kontinento atstovai – žiūrėkit į sveikatą. Kritikai geriausiu atveju į šuns dienas filmo nesudeda. Toliau skaityti Naujų filmų premjeros Lietuvos k/t (kovo 6 d.)
Tarptautinis moterų kino festivalis Šeršeliafam (kovo 6-15 d.)
Kitą savaitę paprogramiui pradėsiu apžvelginėti „Kino pavasario” filmus (ne, programos dar nėra), o kol kas meskim akį į penktadienį prasidėsiantį Tarptautinį moterų filmų festivalį „Šeršeliafam”. Beje, iš karto reikia pastebėti, kad festivalio kelionė šiemet apims Vilnių, Nidą, Palangą, Panevėžį ir Ukmergę.
Prisipažįstu, džiaugiuos, kad toks festivalis yra, smagu, kad turi savo veidą, tačiau, kai asmeniškai tenka ką rekomenduoti iš „Šeršeliafam” (festivalis vyksta jau ketvirtą kartą), nusvyra rankos. Neabejotinai yra gerų filmų, bet dažniausiai jie būtent tokie, kokių ir gali tikėtis – moteriškai šilti, ramūs, neišsišokantys. Gal todėl net tuzinus apdovanojimų/nominacijų susirinkę filmai, imdb sulaukia vos šimto balsuotojų dėmesio? Toliau skaityti Tarptautinis moterų kino festivalis Šeršeliafam (kovo 6-15 d.)
Apžvalga: k/f Gala kovo mėnesio filmai (kovo 6-12 d.)
Po kiek kuklesnio vasario, kovą „Gala” ir vėl atveža puikių filmų – pats tas apšilimui prieš „Kino pavasarį”. Ką ir kodėl verta žiūrėti šį mėnesį? Jeigu turit galimybę, sakyčiau, kad viską.
Kad ir tragiškai imdb lankytojų įvertintas „Chevoliucija”, kritikų ir net žiūrovų giriamas, kaip puiki dokumentinė juosta, kurioje nesijaučia meilės ar neapykantos šiam veikėjui – vien tik puiki istorinė apžvalga iš kurios išsineši paradoksalų jausmą, jog XXI amžiuje Che tapo dalimi to, prieš ką kovojo. Vienintelis minusas, kad „Chevoliucija” bus rodoma ne iš kino juostos.
Mano šio mėnesio akivaizdus favoritas – ispanų įtempo siužeto juosta „Laiko nusikaltimai”. Dievaži, tos ambicingos mažo biudžeto europietiškos juostos, iš kurių Holivudas akimirksniu užsimano išsikepti savo „šedevrą”, retai paveda. Toliau skaityti Apžvalga: k/f Gala kovo mėnesio filmai (kovo 6-12 d.)
Ketvirtadienį – trumpametražių filmų festivalis ‘Pravda 1 minutė 2009’.
Pamenu apžvelgdamas 2008 m. filmukus sakiau „pažiūrėjęs šių metų filmus, galutinai apsisprendžiau – kitąmet būtinai dalyvausiu ir aš”. Tai buvo pasakyta iš nusivylimo. Ar šiemet kas nors pasikeitė, ar aš dalyvavau? Pradėkim nuo bendrų dalykų…
Šiemet ir vėl 60 filmų, 60 minučių, bet vardan kokybės, minutės suskirstytos į kelias programas. Pagrindinėje (skirtoje visiems mirtingiesiems) – 47 darbai. Likusieji priklauso arba mobiliuoju telefonu kurtų filmų programai, arba nekonkursinei profesionalų (pavyzdžiui, reklamos agentūrų) programai.
Ar bus gerai? Tiesą sakant, nemanau, kad kas per metus pasikeitė. Jeigu patiko anksčiau, patiks ir šiemet, jeigu ne – ne. Aš vis dar skeptiškai žiūriu į faktą, jog iš gausybės (apie 500) klipų tuos 60 atrenka „Pravdos” komanda (ar šiemet, kas pasikeitė?) ir tik tuomet profesionalų žiūri (šiemet joje Skirmantas Valiulis, tad tarp nugalėtojų galime laukti seksualiai orientuoto darbo). Mano darbas dalyvaus mobiliųjų telefonų programoje, nes ankstyvą žiemą laimėjau „Pravda-Nokia scenarijų konkurse” (parašai scenarijų ir jeigu jis patenka tarp 5 geriausių, gauni Nokia N85, kuriuo ir privalai nufilmuoti savo klipą), tačiau pačiam liūdna, kad iš kelių mano scenarijų laimėjo „Būti Tadu Vidmantu” (T.V. – daugkartinis „Pravda 1 minutė dalyvis). Scenarijus darbą atliko, telefoną laimėjo, bet jeigu teks matyti tą darbą, pastebėsit, kad jis vietinės reikšmės – įdomus tik Tado Vidmanto kūrybos negerbėjams (bet tuo pačiu žinovams) ir tiems, kuriems žinomas stereotipas „reklamšikas/kūrybininkas = „Apple”, „Mini”, „Sex Sells”, etc”. Taip ir noris pasakyti „Pravda formatas”, bet gal tai kliūva tik man? Toliau skaityti Ketvirtadienį – trumpametražių filmų festivalis ‘Pravda 1 minutė 2009’.
Apžvalga: IX Lenkų kino savaitė.
Šiandien Vilniuje, po savaitės Klaipėdoje (teko girdėti, kad ir Kaune nusimato, tad gal kas žino, kaip iš tiesų yra?) prasideda IX Lenkų kino savaitė. Visi suprantam, kad kaimyninėje šalyje situacija su kinu negali būti kardinaliai kitokia negu Lietuvoje, tad klausimas, ką pamatysim: filmus, kurie nostalgiškai apgaubs lenkų mažumą Vilniuje ar kažką, kas vienodai vertinga tiek lietuviams, tiek lenkams, tiek žiūrovams iš viso likusio pasaulio?
Labiausiai, kaip visada, traukia naujų filmų sąrašas. Deja, čia kone nykiausia programos vieta. Nors tarp filmų net klasiko Krzysztof Zanussi naujas darbas, iš šios grupės norisi išskirti tik „Laikas mirti”, kuris savo šalies apdovanojimuose gavo tuo pačiu ir kritikų, ir žiūrovų prizą bei apdovanojimą pagrindinei aktorei. Aišku, visada galima užsukti į „Kaip gyventi?” ir pasižiūrėti šiltų gyvenimiškų istorijų arba „Pagrindinis liudininkas” (vietiniuose apdovanojimuose gavęs apdovanojimą už geriausią vyrišką vaidmenį) pažiūrėti į lenkišką veiksmo filmą, bet… Ar yra daugiau priežasčių juos žiūrėti nei tai, kad jie lenkiški? Toliau skaityti Apžvalga: IX Lenkų kino savaitė.
Naujų filmų premjeros Lietuvos k/t (vasario 27 d.)
Nusimato geras, o gal net tobulas savaitgalis kino teatrų lankytojams. Be Lenkų kino savaitės (apie kurią dar parašysiu), bus dar keturi filmai iš kurių vienas jau matytas prancūziškuose „Žiemos ekranai” – „Visada svajojau būti gangsteriu”. Štai, ką apie jį rašiau tada:
„Prancūziška versija, kaip Aki Kaurismäki mato “Pulp Fiction” – taip trumpai galėčiau reziumuoti Samuel Benchetrit darbą. Filmas padalintas į keturias istorijas, kurių kiekviena bent per 100 m priartėja prie 17-jame greitkelyje esančios jeigu ne nuošalios, tai bent menkai lankomos užeigos (Cafeteria). Kas čia turėdamas visai kitų tikslų įsidarbina, kas ateina apiplėšti, kas dalinasi nostalgiškais prisiminimais apie nusikalstamą praeitį, kas paskiria susitikimą dėl išpirkos, o kas tiesiog atsiteisia skolomis iš serijos “akis už akį”. Svarbiausia, kad nepaisant “gangsterinio” motyvo, nespalvota kina juosta į salę įneša tik nostalgiją, šilumą, melancholiją, lengvą nusivylimą ir sugeba išspausti šypseną kiekvienoje šių būsenų. Tai lyg šviesioji visų tų neišsipildžiusių svajonių pusė, kai nepaisant to, jog gyvenime tau ne viskas sekasi, tu tame gali atrasti ir kažką šviesaus – bent jau žiūrovas išsinešti tikrai turi ką. Ir dar jeigu būtų galima šiek tiek kritikuoti istoriją (nors man ji tiek pat kritikuotina, kiek “Kino pavasaryje” rodyta “Tu gyvendamas džiaukis”, kur istorijos tylus moralas paliekamas pačiam žiūrovui, o režisierius tik duoda mėsą iš kurios tą moralą turi pasigaminti), tai vargiai ką prikiši scenarijaus detalizavimui, dialogams – malonumas girdėti ir sekti. Prie to dar reikia pridėti gerą ir nuolat skambančią muziką, puikų aktorių parinkimą bei jų vaidyba ir galiausiai kameros darbą, ko pasekoje nelieka nieko kita, kaip tik mėgautis. Rekomenduotina.” Toliau skaityti Naujų filmų premjeros Lietuvos k/t (vasario 27 d.)