METAS IŠEITI/ DECISION TO LEAVE
Jau rašėm apie šį fillmą ne vieną kartą, kad tai vienas geresnių praėjusių metų filmų. Šis filmas turi viską: 1. Nuostabi, iki galo žiūrovui nesugromuliuota meilės-kriminalinė istorija, prie kurios prisidėjo ir Chung Seo-kyung, kartu su Chan-wook’u dirbusi prie „Lady Vengeance”, „I’m a Cyborg, But That’s OK”, „Thirst” ir kt.; 2. Aukščiausios meistrystės režisūra; 3. Pagirtina aktorystė, ypač moterų, kurios čia visos femme fatale; 4. Tobulas garso takelis; 5. Fantastiška techninė pusė – nuo montažo iki kameros darbo ir apšvietimo. 6. Visumos svajinga atmosfera, kurioje į vieną susipynę detektyvas, drama ir aistra.
GYVENTI / LIVING
Dar vienas kūrinys apie tai – kaip mes gyventume, ką ir kaip veiktume, su kuo bendrautume ir pan., jei žinotume, kad mums liko gyvent labai neilgai. Prie filmo scenarijaus prisidėjo nobelistas Kazou Ishiguro, tad jo nuosaikiame, klasikiniame stiliuje viskas ir plaukia. Neblogas filmas, bet labai nenustebino ir gilesnių minčių nepaliko apart tai, kad kiekviename darbe, net ir nuobodžiame biurokratiniame, galima surasti prasmės ir atrasti aistros savo darbui
MEILE MANO / LOVE LIFE
Taeko su naujuoju vyru augina jos, iš ankstesnės santuokos, mažąjį sūnelį. Staiga šeimą ištinka tragiška nelaimė, o tada atsiranda ir kadaise dingęs berniuko tėvas. Taeko, ieškodama išeities iš skausmo ir kaltės jausmo, imasi gelbėti buvusį vyrą. Filme paliečiama daug temų – gedulo, kaltės, žmonių netobulumo, nesusikalbėjimo, susvetimėjimo, meilės tarp vyro ir moters, buvusių mylimųjų, tėvų ir vaikų ir t.t..
Nors filmo pagrindinė linija yra gana liūdna, bet filme netrūkta juoko, šviesių akimirkų.
PO SAULĖS / AFTERSUN
Melancholiškas, jautrus, sentimentalus, o kartu labai gražus filmas apie atostogaujančio jauno vyro su dukrele ryšį, santykius po skyrybų. Tikrai bus vienas stipresnių praėjusių metų ir šio festivalio filmų, kurį jau visi iš eilės ir rekomenduoja.
RAŠYTOJA, JOS FILMAS IR LAIMINGI SUTAPIMAI / THE NOVELIST’S FILM
Lėtas, korijietiškas filmas apie atsitiktinių įvykių/susitikimų grožį. Apie kūrybinius išsikvėpimus ir įkvėpimus, apie idėjų, kūrybos bendrystę, kur ji gali nuvest ir pan.
Filmo scenos atrodytų lyg išgriebtos iš kasdienybės – epizodas su drauge šnekučiuojantis knygyne, epizodas muziejuje susitinkant seną simpatiją su žmona, juokiantis pas kažką virtuvėje, sutinkant kažką pasivaikščiojime.. Iš viso to sulipdytas filmas. Galutinis įspūdis palieka labiausiai minčių apie tai, kad kai surandi bendraminčių, nereikia nei didelių biudžetų, rėmėjų, prodiuserių, kad kurtum tai kas tau patinka.
SU MEILE IR ĮSIŪČIU / Both Sides of the Blade
Režisierė Claire Denis mums žinoma iš kitų jos garsių filmų, tokių kaip „Izabelė ir jos vyrai”, „Šokoladas”, „Geras darbas”. Apie „Su meile ir įsiūčiu” norisi rašyt, kad tai labai prancūziškas filmas, bet iš patirties visgi rašysiu, kad tai labai gyvenimiškas filmas. Filmas pasakoja apie moterį Sarą (atlieka žavioji Juliette Binoche) besiblaškančią tarp dviejų vyrų – tarp „teisingo” varianto (savo esamo vyro) ir protą jaukiančo „žavingojo vilioklio” (savo ex meilužio nuo kurio jau buvo anksčiau nusvilus). Filmo pavadinimas labai taikliai apibūdina šį aistringą filmą, kurį stebint protu supranti kur visa tai veda, bet kartu žinai, kad galva tokiomis svaiginančiomis aplinkybėmis neveikia ir niekas jos nesustabdys, nebent tie patys, kurie ir įsuko į šį aistrų sūkurį. Filmas patiks melodramų, prancūziškų filmų, Binoche gerbėjams. Dar ši režisierė mėgsta savo filmams grupės Tindersticks muzikinius takelius, jei kažkam tai būtų privalumas
SŪNUS / THE SON
Dar vienas filmas apie tai, kaip vaikus, tėvų ir vaikų santykius paveikia tėvų skyrybos, bet kartu šis filmas ir apie tai, kad net ir labai besistengiant, tu ne visada gali būti tais tėvais, kurių reikia tavo vaikui. Tiesa pasakius, šis filmas aprėpia daug tėvams aktualių temų, net nebūtinai išsiskyrusiems. Šiaip tikrai gana stiprus filmas, bet kartu ir labai jautrus.
„TAR”/ „TAR”
Labai stiprus, ryškus, stilingas Cate Blanchett vaidmuo (čia ji pasaulio muzikos ikona Lidija Tar), nors pats filmo scenarijus man atrodė kiek pritemptas. Bet kokiu atveju, filmas tikrai vertas dėmesio ir bus vienas ryškesnių festivalyje.
„ŽVAIGŽDĖS VIDURDIENĮ”/ „STARS AT NOON”
Dar vienas romantiškas, aistringas Claire Denis filmas šiame festivalyje. Nikaragvoje vykstantis filmo „Žvaigždės vidurdienį“ veiksmas (nors filmuota Panamoje) pasakoja apie amerikiečių žurnalistės (kuriai vėliau visgi tenka imtis ir kur kas žemiškesnės profesijos) gyvenimą, patirtis ir meilės istoriją su sutiktu britu, šalyje, kenčiančioje nuo politinių neramumų iš kurios bando abu pasprukti. Viso filmo metu fone jaučiame įtampą, smurto išpuolius, atogražų karštyje pulsuojančią aistrą tarp dviejų įstrigusių pasaulio pakraštyje simpatiškų žmonių, bet iki galo taip ir sunku suprasti – apie ką, iš tikrųjų, yra šis filmas? Ir man tai didžiausias šio filmo minusas, po neišteisintos trukmės (2 val. 15min). Nors filmo fone jaučiami politiniai neramumai, lyg ir užgriebia sekso turizmo, kolonizacijos temas, bet visgi labiausia man šis filmas apie dviveidystę, netikrumo, nepasitikėjiimo vieni kitais jausmą, kuris tiesiog tvyro ore, viso filmo metu. Jei rinktis vieną iš dviejų Claire Denis filmų šiame festivalyje, visgi rekomenduočiau „Su meile ir įsiūčiu”.
„AŠTUONI KALNAI”/ „THE EIGHT MOUNTAINS”
Vizualiai gražus, atvirukinis filmas, nors pati istorija man pasirodė gana paprasta ir šiek tiek ištęsta. Na, bet kokiu atveju, manau kad šis filmas bus vienas žiūrimiausių šio festivalio filmų.
„DUONA IR DRUSKA”/ „Bread and Salt”
Migracijos ir integracijos klausimus tyrinėja Venecijos kino festivalio „Horizontų“ programos specialiuoju žiuri prizu apdovanota Damiano Kocuro drama „Duona ir druska“, pasakojanti apie jauno talentingo pianisto prieštaringą santykį su provincijos miestelio, kuriame užaugo, aplinka.
Alus, kebabai, cigaretės, muštynės, tyčiojimasis iš imigrantų kebabų pardavėjų, karts nuo karto visa tai praskiedžiant su Šopeno muzika, grojama ant išsiderinusio namų pianino. Įtraukiantis, emociškai įtaigus ir tikrai neblogas filmas.
