„..Kai pašto dėžutėje randi voką,
kurio siuntėjas nepasirašė –
geriausia akimirka sužinoti,
iš ko jo labiausiai lauki…”
Siuntinys su šia knyga buvo kaip tik tai, ko laukiau kelias pastarąsias savaites, o sulaukusi apsidžiaugiau kaip maža mergaitė, atradusi po egle kalėdinę dovaną. Nors pirmoji Mantvydo Leknicko eilėraščių knyga „Kniedytos mintys” labiau tiktų Valentino dienai, nei Kalėdoms, bet galiu užtikrinti, kad kiekvieną šios knygos puslapį galima kasdien versti vietoj Advento kalendoriaus lapelio, kiekvienas naujas eilėraštis bus šimtą kartų saldesnis, nei kalendoriuje rastos šokolado plytelės.
Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ dešimtis tūkstančių (šiuo metu virš trisdešimt tūkstančių) gerbėjų iš proto savomis eilėmis varantis Mantvydas Leknickas prieš keletą savaičių be jokios leidyklos pagalbos išleido pirmąją knygą. Tiesa, per septynias dienas internetu buvo išpirktas visas tiražas – 1200 knygų. Reklamos agentūroje dirbantis vaikinas, kuriam rašymas yra hobis, nė iš tolo nesitikėjo tokio populiarumo.
Knygoje „Kniedytos mintys“ sudėti ne tik jau internete publikuoti eilėraščiai, bet ir dar niekur neskelbti, pačiam autoriui patinkantys kūriniai.
Jokia paslaptis, kad lietuviškojo Šekspyro kūryba labiausiai žavisi merginos, bet gal tai normalu, nes dauguma Leknicko eilėraščių skirti jai, mylimajai, mūzai, deivei, žaviai nepažįstamajai… Kokios moters nesužavės toks atviras jausmingumas, gebėjimas ją pastebėti ir ja žavėtis šimtuose situacijų?
Einant Tau,
mano mintys sprogsta
žiedais –tik
ar Tu jau pasiruošus
pavasariui?
Skaitant „Kniedytas mintis” imi svajoti apie vieną – kad tai būtų parašyta TAU, apie TAVE. O jei kažkas šį jauną poetą apkaltins populizmu, netikėkite jais – vyrai tai gali daryti iš pavydo, kad ne jie tokias dieviškas eiles sukūrė, o moterys, kad ne Jos jas įkvėpė… (juokauju žinoma).
Man visada patiko tos,kurios jau yra laimingostos, kurias jau myli.gal todėl, kad jų akyse pastebiuvos regimą norą ištrūkti,o gal todėl,kad jos tokie tobuli meno kūriniai,mano prigimtis nori juos sugadinti,persekiot,kol nuo įtampos perplyš plaučiai,kol neliks oro pakelt sąžinę iš pelenų,kol nebeliks savigarbos suprast,kaip tai neteisinga.ir tada čia lieka tik vienas klausimas –kiek ji pati yra linkusi į susinaikinimą.
Mantvydas rašo lengvu, romantišku stiliumi, tačiau nenuslysta iki banalybių, kas būdinga daugeliui šių dienų interneto grafomanų. Rimtiems poezijos gurmanams jo eilės gali pasirodyti per paprastos, pernelyg lyriškos ar tiesmukos, nes jose nerasite įmantrių metaforų, stilistinių gudrybių. Tačiau būtent tai man labiausiai ir patinka Mantvydo kūryboje – kad daugumą eilėraščių galima skaityti lyg romantišką žinutę, atsiųstą į mobilųjį telefoną, dauguma tekstų atrodo parašyti taip, lyg tai būtų tavo paties mintys, jausmai, tik kažkas už tave būtų jas sudėliojęs, užrašęs.
Mūsų bėda ta,
kad praradę žmones,
daugiau laiko skiriame
mintims apie juos,
nei planams,
kaip juos susigrąžinti.lygiai, kaip ir mintyse kuriame ateitį,
nepranešdami apie tai,
svarbiausiai jos detalei.
Knyga „Kniedytos mintys” susideda iš septynių tematinių skyrių. Be meilės, žavėjimosi temų Mantvydo kūryboje dažni tuštumos, liūdesio, laimės, vienatvės, sapnų, filosofinių pasvarstymų apie gyvenimo praradimus, atradimus motyvai. Interneto platybėse labiau išpopuliarėjo trumpieji Mantvydo eilėraščiai, o knygoje publikuojama ir ilgesnės apimties kūriniai. Trumpieji jo eilėraščiai – labai taiklūs, gyvenimiški, kupini emocijos, ekspresijos. Ilgieji tekstai taip pat neprasti, tačiau kai kur už akių kliūva pasikartojančios alegorijos, panašūs motyvai, mintys.
Man Mantvydo stilius priminė čiliečio Pablo Neruda meilės lyriką, taip pat pulsuojančią įkvepiančia aistra gyvenimui ir moterimis, todėl rekomenduoju paskaitinėti abiejų poetų eiles ne tik moteriškosios lyties atstovėms, bet ir vyrukams. Aišku, jei tik norite sužinoti, kokios rūšies magija veikia moteris.
RIMTAI? ČIA JŪS RIMTAI?
Daunas esi
Dieve, visa tai šitaip banalu, neskoninga, vulgaru ir tas jo įvaizdis… Eilės tuštut tuštutėlės, kas gali skaityti tokį juokdarį?
Jei neįžvelgi prasmės man labai gaila nes pats/i esi labai tuščias žmogus
Nevertas nė pamfleto!
Neįdomi niekam tavo nuomonė
Aš ir negaliu patikėti – kokios vulgarybės ir beskonybės patinka toms Lietuvos moterims, kurios išgraibstė šio Šekspyro knygas, daug greičiau nei, bet kurio kito poeto.. :)) Ir kiek žinau, joms dar vis negana! Kepami papildomi tiražai. Tuoj visos Lt moterys, kaip poterius prieš miega Leknicko eiles skaitys.. :)
wtf. nesuprantu, jūs čia pavydit, ar kai išeina? Nepatinka tai ir neskaitykit. Ir wtf. Kam stumt jei tau nepatinka? :DD man pvz tu nepatinki. šakės kaip nepatinki, nu, bet aš tyliu. ir dar… kur tu tas vulgarybes matai?:DD matosi, esi kažkokia kaimietė, užsiknisus daže, be jausmų. sėkmės kapstantis :)
tiesiog, tai, kad netylit. ir dar kaip netylit.
Aš prie tų moterų, kurios griebtų šią knygą, jei ras knygyne. :)
Na, aš asmeniškai pirmą sykį girdžiu apie šį autorių ir nemanau, kad daugiau domėsiuos, bet vis tiek pasakysiu porą žodžių jį komentuojantiems. Manykit jūs apie jį ką norit, bet šitaip sudirbinėti žmogų ir dar klykaujant per n komentarų (tarsi neužtektų vieno) yra netoleruotina. Ar pasakytumėte tą patį ir tais pačiais žodžiais autoriui į akis, jei, tarkime, tai būtų jūsų pažįstamas?.. Kas jums leido vadinti juokdariu žmogų tik dėl to, kad jums nepatinka jo eilės? Beje, visiškai normalios eilės. Rimta poezija nepavadinsi, bet žmogus rašo nuoširdžiai ir tai tūkstantį kartų geriau už kai kurių pripažintų rašeivų manieringus paisčiojimus, kur tiek priraizgyta įmantrybių, kad neišgėręs nesuprasi. Juo labiau kad autorius jaunas ir tai jo debiutinė knyga. Ir jis atrado savo auditoriją, yra kas skaito, kam reikia – tegu ir neturintys skonio, negi jums gaila? Parašykit taip, kad skaitytų turintys skonį. Kitą sudirbinėti lengviausia.
Yra toks visiems žinomas posakis, „lenk medį kol jaunas”. Šlamšto ir taip visur pilna, taigi geriau ankstyvoj jaunystėj sudirbti, nei leisti it piktžolėms išsikeroti dirvoje… Jaučiu didžiulį šleikštulį, atleiskite.
Komentatorius:) Pavyduolis :) kai parasysi ka nors geriau, tada lipk ant stalo…o db..tyliai …
Su Jumis sutinku. Kai kuriuose žmones labai piktina kitų sėkmė, matyt jie labai norėtų išdrįsti parašyti tokią „prastą” poeziją. Tik vat kad nedrįsta, matyt bijo. O čia drąsos į valias.
Mažiau tu nepagaunantis čia skleisk savo niekam neįdomią nuomonę ir per kelis postus. Pasakei nepatinka ir viskas. Tavęs, matyt, kol jaunas buvai niekas nelenke (nesakau neužlenkė, nes skambės nekaip), todėl ir ateini savo erezijas skleist ant jauno žmogaus. Nueik į bažnyčią, pasimelsk, gal tada tavo gyvenime atsiras teigiamos šviesos spindulys.
Jaunas, tai jau šventa karvė. Berniuk, išsiplauk galvytę.
pritariu :)
Nes nuoširdžiai ir jautriai. Sėkmės.
Kaip smagu, kad diskusijoms internete negalioja laiko limitai :) Kažkaip nebuvau matęs šio straipsnelio. Gal palyginimais su Šekspyru ar Neruda ir nereikėtų taip lengvabūdiškai švaistytis, bet viena aišku – ML kūryba tikrai artima lyrikos kodui. O kas kalbina lyrika banalumu, tegu prieš tai paskaito bet kokią kitą tokiu pačiu stiliumi parašytą kūrybą. Asmeniškai man ML kūryba atrodo daug sveikesnis kultūros reiškinys nei visokie nurauti performansai ir nesuprantamom metaforom bei niūrumu prisodrinta „pripažintų” LT jaunųjų poetų kūryba.
Žinoma, tai yra populiarioji kūryba. Žinoma, tai pirmoji autoriaus knyga. Tačiau labai smagu, kad pagaliau yra poetinius tekstus rašantis žmogus, kuris vėl atsigręžė į skaitytoją ir jo poreikius, o ne vien svaigsta apie meną vardan meno.
Šauniai įvardinta.
p.s. Kažko nepagaunąs, pirmiausiai pagauk tai, kad popkūryba ir klasika yra vertinama skirtingomis kategorijomis :) gal tada nebeatrodys taip banalu ir neskoninga. be to, reikėtų nepamiršti, kad visos šios kategorijos – šakėm ant vandens. o man daug banaliau ir vulgariau atrodo tas toks pilkšvas siurrealizmas, kuris dominuoja pripažintoje poezijoje.