4ad Records UK / 2006 07 03
Pamenu, kaip prieš keletą metų svaigau nuo lo-fi triukšmų ir ekscentriškų, tingių bosinių bangų „Young Liars” (EP), „Desperate Youth”. Anuomet šie niujorkiečiai lyg gospelo choru įdainavo džiazines balades tamsiosioms paros minutėms, tuo patraukdami amerikietiškos ala „Mercury” žiuri dėmesį. Jų muzikoje nesunku išgirsti skolintą post-funkiškumą iš „The Fall”, įsivaizduoti „The Fiery Furnaces” teatro grimą bei agresyvias „Yeah Yeah Yeahs” provokacijas. Atkreipkite dėmesį į mano pasirinktus apibūdinimus – iš minimų grupių jie pasisavina ne daugiau, nei reikia skoningam garsų mišiniui.
Šiųmetinis grupės albumas – „Return to Cookie Mountain” – prasideda pašėlusiu režimu: įžūlesnis vokalas, „paturbinta“ elektronika ir puikiai tarp jų balansuojantis styginis balaganas. Koncertiniai „Playhouses” įrašai vienareikšmiškai paliudys – vykstant parako resursų dalyboms Žemėje, šie vyrukai stovės paskutinėse gretose. Tačiau tai daugiau pristatomosios dainos apgaulė, nei taisyklė viso albumo kontekste. Girdėsime tik du greitesnius (bet nė kiek nelengvesnius) įrašus, o visa kita bus žinoma: lyg kanalizacijos vamzdyje užsitrenkęs perkusininkas (vietomis, rodos, visas jų protestuojantis būrys), pelkėn grimztantys vokalai, apsnūdusios elektrinės gitaros ir tarp viso šito retkarčiais originaliai paklaidžiojantys klavišiniai.
Papildomas netikėtumas yra kelios muzikinės partijos, įrašyti kurias „TVOTR” pasikvietė jų pačių muzikos fanus: David Bowie, „Blonde Redhead”. Tyčia nesakysiu kur – šis albumas pakankamai vertinga ir kritikų pripažinta pažintis, kad parsiduotų vien žinomais vardais.
Belieka pasvarstyti, ar tik „TVORT” kartais nespekuliuoja pirmuoju įspūdžiu, kabindami klausytoją vien novatoriškais sąskambiais? Paklausykite… „Wolf like me”, „Playhouses”, „I was a lover”, „Wash the day away” ir… diskusiją pratęsime čia.
Albumą reklamuojančių klipų ieškokite: http://www.tvontheradio.com/
p. s. Savaitgalio bemiegę naktį man kilo mintis palyginti šį albumą su sunkiais juodais debesim prieš audrą, slogiai besitempiančiais taip arti žemės, kad nosim gali užuosti jų pūką. Betgi jūs norite girdėti muziką, o ne pradedančiosios poeziją :D
šiandien šį albumą klausiau, ne must have, bet ateičiai reiktų, nors tiesa ne taip atidžiai klausiau. Palyginimai su minėtomis grupėmis labai vykę, ypač dar apie tą vamzdį.
sia savaite galima viska atsipusti is: http://www.sendspace.com/file/kd8mzd
viena is tu grupiu i kurias vis nesugebu „isikirsti”. dar nei pirmo albumo nesu „perkandes”, o cia, se tau, tesinys. be abejo vilties patirti nusvitima teikia kritiku zarstomos pagyros (vienas geriausiai vertinamu albumu isleistu siais metais jeigu ka), taciau, kol kas galiu tik pripazinti ju stiliaus originaluma.
nepasakyciau ir as, kad ankstesniu irasu klausiausi nuo pirmos iki paskutines minutes… yra tokiu perliuku, pick’u, kurie uzveza (y) tie ir sukure man TVOTR veida. likusius kurinius turbut sumete ivairumo delei, kad nebutu pilstymas is tuscio i niekur :) bet stai, paleidau siandien darbe… susilaukiau nykscio zemyn, nuobodybe, tuscia muzika…
zinai, tos kritiku pagyros… man juokingi zmones, kurie graibsto viska, ant ko koks nors PForkelis uzdeda savo stampa… tai arba jus tikit /the hype/ arba naudojates savo ausim…
Perklausiau kaip foną – pakankamai kūrybinga (nebanali) muzika.
sis albumas vientisesnis, bet nera tokiu hitu kaip buvo preitame
se-e, seip negraibstau visko „su stampais”, taciau daznai, tam, kad tinkamai ivertinti, reikia ne vienos ir ne dvieju perklausu. tuo labiau, kai muzika nera tokia „catchy”, kaip siuo atveju. tiesiog, kai aplink visi rekia, kaip tai yra gerai, tai yra papildoma motyvacija geriau isiklausyti, o tada, anksciau ar veliau ateina minetasis nusvitimas, t.y. asmeninis verdiktas. pavydziu jums, jei galite uzsideti bet koki nauja diska ir daugiu daugiausiai iki kol jis baigia grot, galite sau drasiai pasakyti: „geras” ar „shudas”. pvz man prireike daug laiko (perklausu), kad „suprasciau” tokius albumus, kaip Placebo „Without You I’m Nothing”, ar Arcade Fire „Funeral”. o po visu kanciu ash jau itraukiu juos i savo „apskritai geriausiuju” sarasa. taip kad…
liu, baik tu
tavo pamineti du albumai kabino is pirmo klausymo :)
tai buvo mano pirmasisi placebo albumas, kuri tais senais laikais tik isirasiau i kasete ir maniau, kad uzteks. bet po keleto prasukimu nusvito, kad „tai turi buti maziausiai kompakte”. o arcade tai is viso jau buvau linkes istrint, bet… tokios tad istorijos. o pavyzdziu galima rasti ir daugiau.