1408 (rež. Mikael Håfström)

„Niekas man nesuteiktų daugiau džiaugsmo, nei patyrimas kažko paranormalaus” – pristatydamas savo naująją knygą apie viešbučius, kuriuose vaidenasi, prisipažįsta tyrinėtojas, rašytojas ir pagrindinis „1408” herojus Mike’as Enslinas. Atsakymas į klausimą „kodėl?” bus atskleistas filmo metu – prieš keletą metų mirus jo jaunai dukrelei, patyrimas kažko antgamtiško galėtų būti ženklas, jog yra kažkas daugiau, negu tik šis gyvenimas, taigi, ir viltis ją dar kada nors pamatyti… Deja. Tuomet į jo pašto dėžutę atkeliauja atvirlaiškis, kuriame tik vienas sakinys – „Nekelk kojos į „1408” ir viešbučio adresas. Kas tai: dar vienas iš lūpų į lūpas perduodamas mitas ar galimybė įsitikinti tuo, kuo nustojai tikėti?

Kaip bebūtų keista, nors ir įsipaišydamas į mistinio trilerio ar siaubo filmo žanrą, „1408” neapsiriboja vien tik įtampos kūrimu ar gąsdinimu. S. King (kurio apsakymas ir tapo šio filmo pagrindu), savo kūryboje neabejotinai turi ir tiesiog gąsdinančių istorijų, bet dauguma jų gerai įvelka gilumines žmonių baimes, psichologiją („Longeljerai”, „Švytėjimas”) ar traumas, kurios priverčia užmiršti praeitį („Dolores Klaiborn”). Todėl neverta tikėtis (kaip pasakė kažkuris kritikas) šiuolaikinio siaubo filmo (jaunų kvailų manekenių, blondinų studentų su „ford mustang” ir koledžo vakrėlių? – mano paties pastaba) – tai daugiau klasikinis siaubo filmas akcentuojantis vidinį žmogaus pamišimą, būseną nesavoje vietoje, o ne šūkčiojimus, klyksmus ir kraujo upes. Tai, kad didžioji dalis filmo vyksta vienoje vietoje – viešbučio kambaryje 1408 – neabejotinai prisideda prie susikoncentravimo į vieną tašką – filmo herojų. John Cusack (Mike’as Enslinas) savo vaidmenį atlieka taip puikai, kad net neverta akcentuoti. Įdomiau grįžti prie istorijos giluminių dalykų ir to, kas neduoda ramybės daugeliui pamačiusių „1408” – kas Enslinui atsiuntė tą lemtingą laišką? [Sakinys žemiau gali būti suprastas kaip „spoileris” – tai, ko nreiktų skaityti prieš filmą] Pats viešbutis, jo valdytojas ar… Visa ši istorija tėra Enslino sąmonės kliedesiai?[Sakinio, kuris gali būti suprastas kaip „spoileris” – tai, ko nreiktų skaityti prieš filmą pabaiga]. Čia vėl gi reikia prisiminti S. Kingo kūrybos įvairovę. Joje daugybė puikios pseudodokumentikos (taip vadinu jo darbus apie „tikrus” žmones, įvykius – istorijas, kurios nė nekvepia mistika ar siaubu), kaip ir minėta „Dolores Claiborn” ar „Pabėgimas iš Šoušenko kalėjimo”. „1408” akivaizdžiai iš kitos serijos, tad racionalaus paaiškinimo ieškoti neverta. Tai tiesiog Kingiškai pariebinta gyvenimo istorija iš serijos „ir taip būna”. Kitais žodžiais tariant – niekada negali žinoti. O būtent tai „1408” bando paneigti pagrindinis herojus – nėra gyvenimo po mirties, nėra paranormalių dalykų, nieko nepaaiškinamo ir… Nėra tikėjimo! Juk visa istorija ir yra žmogaus netikėjimo (ir į tai atvedusių aplinkybių) pasėkmė. Gyvenimas ne tik netikint, bet ir nusispjaunant į viską, kas geriausia, gražiausia. Žmogus pasislepia už savo baimių, susikurtų kompleksų – tai vieta, kurioje išmoksti daugybės pasiteisinimų prieš vykstantį gyvenimą, pasineri į savigraužą ir ne tik, kad pats netobulėji (tiesą sakant, degraduoji), bet ir gadini gyvenimus tiems, kurie nori tau padėti, kuriems tu vis dar brangus. Viskas, kas gyvenime įvyksta, yra ne šiaip sau. Nereikia to sureikšminti. Nes kartais paprasti dalykai (šio filmo dalykas nėra paprastas) žmonių mintis nuklaidina ten, iš kur juos vėliau labai sunku ištraukti. Kartais taip giliai, jog tik „susitikimo su mirtimi” akimirkos dar sugeba kažką pakeisti.

Mikael Håfström po iki šiol akyse stovinčio „Blogio” (beje, kambarys 1408 yra įvardinamas, kaip skleidžiantis blogį), gerokai puolė su „Skęstančiu vaiduokliu”. Nors abu filmai teisingai atvaizdavo atmosferą, pastarasis akivaizdžiai nėrė į gaudau-rėkiu-gaudau „Aš vis dar žinau ką padarei aną vasarą” teritoriją. Tiesiog šiaurietiškai. Dabar ir vėl, puikiai kuriama atmosfera, įtampa ir.. Pirmus 2/3 filmo jaučiaus lyg žiūrėdamas „Svetimas 2”, kai man buvo 10-12 metų (man tai įvertinimas!). Deja, Holivudas daro savo ir paskutinė filmo dalis pasirodė lyg duoklė reikalaujamam formatui su daugybe sprogimų, gaisru, vandens fontanais ir pan. Nereikėjo, Mikael, nereikėjo… Bet, tai berods bene vienintelis priekaištas.

http://www.cinema.lt/
http://imdb.com/

fb-share-icon

18 komentarų apie “1408 (rež. Mikael Håfström)”

  1. nemates dar sito briedo, tik skaites apsakyma kingo. apsakymas geras, bet ne stebuklas. nemanau, kad ten paranormalumo bus bent iki „rose red” lygio. ale reiks kada namie paziureti

  2. Tikrai, „briedu” tokį filmą vadinti gali tik NEMATĘS jo kino teatre žmogus…

    Ar tiesa, offca, kad S. Kingo apsakymas tik 37 psl.?

  3. galiu padėti pliusą šiai S.Kingo ekranizacijai. iki Švytėjimo dar toli toli, bet mielai pažiūrėjau du kartus. ir nesigailiu.

  4. Nesuprantu, kodėl būtina lyginti su tuo ŠVYTĖJIMU. Jeigu jau abi noveles parašė Kingas, tai jau „gero tono” reikalas sukergti filmus. Nors žanras būtų ir tas pats, bet esmė skirtinga, sakyčiau. ŠVYTĖJIME. susikoncentruota į palaipsninį asmenybės išėjimą iš rėmų, psichologinę degradaciją. Susiejus tai su aplinka, siaubas tampa globaliu. „1408” asmeninės herojaus savybės ryškinamos kaip antraeilės. Visa pasakojimo esmė koncentruojama į

  5. apsakymas gal ir trumpesnis net nei 37 psl.., kaip tik is servo parejo sis filmas, tai bandysim ziureti kas ten smagaus. as visus filmus vadinu briedais kol nepaziuriu. nekibk prie zodziu :)
    siaip Kingo ekranizacios vertos gal net atskiros temos, nes is kruvos filmu tik keletas verti didesnio demesio.

  6. … (atsiprašau, kažkodėl g-taskas vis užseivina mano pusę rašliavos) „kambarines savybes”. Tik jos iššaukia herojaus asmenybės analizęs, „gyvenimo filmo atsukimą atgal atmintyje”.
    Taigi, filmai neša savyje visai kitokius užtaisus. Mano įsitikinimų, jų betarpiškai lyginti nederėtų…
    Be to, Kubrickas yra Kubrickas – prilyginamas patiems iškiliausiems klasikams kino istorijoje…
    O štai visada tik giriamas ponas Jack Nickolson ŠVYTĖJIME, mano požiūriu kai kur ir pervaidino. Aišku, pamišimas toks reiškinys, jog „niekada negana” – žinome iš spaudos, kokių baisybių žmogus prikrečia, kai nebedirba smegeninė…
    Taigi abu filmus laikau greta einančius, kuriuos nereikėtų priešpastatyti…

  7. Taip, tik keletas… Aš sakau – pusė gerų, pusė blogų…

    Bet, žiūrėjimas filmo per kompą, tai dar blogiau nei klausymas muzikos per kompą mp3 formate. Jeigu filmas „užklius” tamstai, kaltinsiu tik tą dalyką…

  8. neknisam proto. jei green mile per šileli priverte apsiverkti, tai ziurejimas per normalu telika is dvd leis pamatyti, ar filmas geras ar ne.

  9. na tikrai, ne tas filmas, kuri vertetu ziureti per tv ar kompa. beje, kiek teko skaityti, filme atitrukstama nuo originalios istorijos, tad bus idomu ishgirsti kiek ir kaip.

  10. aikit shikt, as daba specialiai ziuresiu per kompa. :)
    nu kas ten blyn garso efektai kokie stulbinantys su suroundu ar vibrokedemis

  11. Labai teisingai, Ovidijai išsireiškei – suprasti, ar filmas geras per TV galėsi. Tą funkciją jis tikrai suteikia…

    Kaip ir aš, perklausęs g-taske išplatintą GOTAN PROJECT Lunatico mp3 formate, iškart pamačiau, kokia tai gera muzika. Daug ką iš bendradarbių sužavėjau kopijomis.
    Dabar, išgirdęs kaip jie skamba iš VOB failo net per tą patį kompą, ėmiau suvokti, kodėl jų atsivežtas garso operatorius taip „nesuveikė” UTENOS arenoje ir gerokai sugadino koncertą.
    Tikiuosi, jog pavyks paklausyti ir per tikrą stereo garso sistemą.

  12. Arunai: as nelyginu, o imu kaip pavyzdi, kuris, mano nuomone, yra geriausia ekranizacija. galima tiesiog imti ir kalbeti apie kieviena filma atskirai, kaip salia einancius, bet Kingas yra Kingas. jis labai daznai kartojasi, ir kartais net nuobodziai. nesvarstau galimybes, kas butu, jei 1408 butu rezisaves Kubrikas ir vaidines Nikolsonas, net jei tai ir butu „GERO TONO ZENKLAS”. ne apie zenklus dabar, o apie ekranizacijas. imho, rezisierius padare nemaza klaida, pasirinkes Kjusaka pagrindiniam vaidmeniui. gana daznai jis tiesiog „nesiziurejo”. p.s. 1408 toli grazu nera „kambario savybiu filmas”. va

  13. Mes su Pauliu nesutiksime del Cusacko. Ka gi, kiekvienas vertina savaip. Nickolsonas Švytėjime man buvo „įkyrus”. O visur tik ir rašoma, koks genialus vaidmuo. Gal reikėtų dar kartą pasižiūrėti. Turiu CD, bet neplanavau tai daryti, nes visi kiti Kubricko filmai man paprasčiausiai įdomesni. Vėl „nemasinė” nuomonė, kuri gali būti iššaukta, kad niekada nežiūrėtas Švytėjimas kino teatre…

  14. nu va ka tik baigiau ziureti NE kino saleje. labai stiprus filmas. kaip pagauna 59:59 taip iki gali ir nepaleidzia. toks vieno asmens filmas, jo vidiniu baimiu iskrova. nelabai sutiksiu, kad pagrindiniam vaidmeny buvo ‘kambarys’.
    ar ost buvo is vis neaisku, nes nuolat kazkas vyko ir tikrai nenuobodziai. lyginant su apsakymu dideliu nukrypimu nepastebejau, vienok nepamenu, ar buvo pabaigos scena su diktofonu, taciau esme ta pati.
    kalbant, kad tai Kingo ekranizacija, tai galima priskirti prie pavykusiuju. ir Cusackas man visai vykusiai atliko vaidmeni.
    tarp kitko is kokiu penkiu kartu bandymo taip ir nesu iki galo paziurejes Svytejimo su Jacku. nu sorry bet man nuobodybe ten kokia tai.

  15. kadangi dabar svarstau, ar eit i k/t 1408, ar namie, tai leptelsiu tik apie svytejima. prastesnis tai kubriko filmas ar ne – nemaciau labai daug. nuobodybe? na, tiesa pasakius, jis toks rimtas filmas ir taip pakankamai giliai besikapstantis, kad lieka sutikt, jog kartais nuobodu laukt privedimo iki vieno ar kito dalyko. taciau… kas liecia jack nicholson vaidyba, sakykit ka norit, visa filma ziurejau tik todel, kad matyciau jo mimikas ir „isejima”. ir jutau kaifa kiekviena sekunde nuo jo pakelto antakio, kreivos sypsenos ar uzlenktu akiu vyzdziu. hau.

  16. lukai, nesvarstyk :) nueik

  17. na, nenuejau, taciau pasileidau vidurnakti dideli vaizda ir dar didesni garsa namie ir pusiau prasijuokiau pusiau pradrebejau. po to ejau maudytis, tai truputi pasisnekejau su per blyskia lempute ir dar duso galvute. nustebino itampos intensyvumas – prikauste, bent jau puse filmo. rodos, jau ir issakiau visus geriausius sio filmo atributus. kas uzkliuvo? cusack’as gerai vaidino ciniska pasaipu rasytoja, taciau paskutiniajame, tarkim, trecdalyje pasigedau tikrumo. butent cusack herojaus veide (apie fontanus ir zemes drebejimus nekalbu). del 2/3 filmo gerumo – kazkas panasaus, tiksliai neskaiciavau, bet pirma puse tikrai geresne uz paskesniaja, jau nekalbant apie epiloga, kuris labai blogas. dabar dar pagalvojau, kad tas itampos ir siaubo intensyvumas pakiso sau koja – artejima prie kulminacijos paverte amzina uzuomazga. kadangi dabar kainapjutes metas, tai akcijine filmo verte butu 6,99 :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.