Farerų salos – tarp Škotijos, kalnuotosios Norge ir dabar taip visų masiškai pamėgtos Islandijos. Iš ten atvykusi dainininkė Eivør atnešė gaivų brizą, koks būna tik prie jūros, bei su kaupu atseikėjo svajingų minkštų miglų. Koncertas paliko švelnaus ir specifinio, jodo prisodrinto oro įspūdį.

Eivør Pálsdóttir kūrybos dainos rodos, viena į kitą panašios, plaukiančios lyg per vandens paviršių. Išskirtinis ir vertas atskiro dėmesio yra Eivør vokalas, kuris, mano nuomone, kai kuriuose įrašuose pernelyg nutildytas ir iš dalies praranda savo specifiškumą. Koncerte jos aukštos natos protarpiais sukėlė mintis, apie balsu sudaužomas taures. Ne veltui ji vis protarpiais atsitraukdavo nuo mikrofono, just in case garso operatorius nesuspėtų sumažinti vokalo mikrofono garso tinkamu momentu. Pasidomėjus paaiškėjo, kad Eivør turi klasikinio vokalo išsilavinimą – štai kur šis vokalo meistriškumas pakastas.

Jei jau labai kabinėjantis prie muzikos, man kai kurie kūriniai man buvo pernelyg saldūs. Kita vertus, buvo malonių perliukų. Ypač išsiskyrė solinė Trøllabundin, su šamanišku būgnu. Visai be reikalo dainininkė pergyveno, kad bažnyčios erdvė itin didelė ir gal bus sunku ją užpildyti. Pavyko su kaupu. Labai įdomiai tokia pagoniška, kone užkalbėjimo daina persmelkė bažnyčios erdvę, rodos skliautai įsitempė ir tvirčiau šonus surėmė.

Įspūdį paliko įtampą užauginusi Falling free. Švelnus elektronikos ūžesys itin vykusiai ir maloniai sužaidžia. Vis tik intensyviau nei šiame įraše skambėjo koncerte.

Muzikantė buvo gan šneki, papasakojo gyvenimo momentą, kai įsigijo namą ir visus daiktus persikraustant sukrovė į dėžes. Iš to gimė daina Boxes. Pakrizeno (kaip ir kone visi užsieniečiai) iš mūsų padėkos žodžio ačiū, kuris skamba kaip garsas, kurį išleidžiame čiaudint. Apskritai kalbant, rodėsi, kad liko maloniai nustebusi šilta publikos reakcija koncerto metu.

Kas sėdėjo arčiau scenos, tas nematė už visų nugaros stovėjusio ir koncertą įgarsinusio garso režisieriaus judesiukų ir kone transo būsenos šokio. Vėliau pastarasis buvo pristatytas kaip grupės narys iš Islandijos. Mano manymu garsas buvo puikiai sutvarkytas, visumai netrukdė nei matyt saugumo sumetimais „pritildyti” – pridengti būgnai.

Tai buvo vienas iš tų koncertų, po kurių apsvaigę, apgraibom einame ieškoti kur įsigyti muzikos įrašų. Šįkart pasirodo visi kompaktai buvo iššluoti po koncerto Kaune, tad likom be muzikos kišenėje. Buvo vinilo, o tie, kurie nėra plokštelių snobai iki kaulų smegenų ar tiesiog, jiems iki vinilo klausymo amžiaus yra kur paaugti, gali sėkmingai paskutiniuosius du albumus rasti senam geram Spotify.

Eivør apraizgė mus pasakų, labirintų ir šalies, kur vyrauja vėjas, plonyčiais voratinkliais. Gal koks vienas kitas ir iš jūsų užsikabins, pasiklausykit.

Foto Gediminas Bartuška. Daugiau čia