Keistokas šitas albumas. Iš vienos pusės – toks eilinis UK topų šturmuotojas, lyg kokio „X Factor“ dalyvio pasiekimas, iš kitos – vientisas konceptas,  pilnas niekaip neiškrentančių iš galvos motyvų. Pakako kelių perklausų, kad melodijų ir tekstų štrichai nusėstų atminty. Visai, kaip po kokio komercinio, visur leidžiamo hito. Šiuo atveju būtent tai mane ir veža. Galbūt tai bus laikino produkto bruožas (dažniausiai taip būna), bet dienos ir naktys su tokia muzika slysta daug saldžiau.

„Plan B“ arba reperį Ben Drew britai jau pastebėjo po pirmojo debiutinio „Who Needs Actions When You Got Words“ (2006), kuris, mano manymu, buvo ne kas kita kaip eilinis akustinis hip-hopo albumas.

Tuo tarpu „The Defamation of Strickland Banks” žengia visai kitomis muzikinėmis lankomis: hip-hopas visiškai nedingsta, bet pagrindiniu smuiku čia griežia soul ir r’n’b. O kitą albumą, kuris turėtų išeiti 2011-aisiais, Ben Drew pažadėjo pripildyti regio garsų. Paliekant tai ateičiai vis tebesuku „The Defamation of Strickland Banks“ ir stebiuosi, kaip jaunuolis sugebėjo išstudijuoti “einamos” muzikos standartus ir iš jų sukurpti vientisą, jaunatvišką, dvasingą, alsuojantį praeito amžiaus nuotaika ir tuo pačiu šiandienos muzikinėmis tendencijomis darbą, limpantį ne tik muzikinių talentų beieškančių realybės šou repertuarams.

httpv://www.youtube.com/watch?v=rQjh9H-ymK4
She Said

Plan B ir anksčiau nebuvo “kietas” reperis, bet čia jis demonstruoja tokį vokalinį šilką, balzamą širdžiai, kad nenorom prisimeni ne tik visokius, retro laikotarpiui nurašytus, Lionel Richie, Marvin Gaye ir Stevie Wonder, bet ir  girgždantį vokalą turėjusį amžinatilsį Barry White: jei ne tas girgždesys, tai Plan B albumo soul ekspresijai apibūdinti tiktų būtent pastarasis.

httpv://www.youtube.com/watch?v=s5TxIynodew
The Recluse (albumo versija prasideda maždaug nuo 45 s.)

Albume Ben Drew nesiseilioja ir nevograuja kažką kramtydamas, bet niekaip neišspjaudamas, kaip tą mėgsta daryti mūsų “dvasingieji Terasovai”. 50 minučių, trylika kūrinių, kuriuose daugiau jausmus išgryninančios energijos nei lėtam šokiui skirtų patampymų. Taip, yra lyriškų lėto tempo kūrinių, bet jie tik papildo tą spartesnio ritmo muzikinį foną, užvedančias vokalines aranžuotes, puikias gyvas instrumentines partijas, kuriuose šalia senų grandų soul/jazz/r‘n‘b įtakos galima apčiuopti nesenų Mark Ronson/Amy Winehouse, Lenny Kravitz (negi „Stay Too Long“ nieko neprimena?), James Blunt atgarsių.

httpv://www.youtube.com/watch?v=RcRlIKwxpL0
Stay Too Long

Bandant išskirti kažką (o baisiai nesinori, nes albumas klausosi nuo… iki) tai rekomenduotina bent paklausyti smagią muzika ir liūdną tekstu „She Said“, styginių linijomis pagardintą „The Recluse“ ir Kravitzą kopijuojantį „Stay Too Long“.

httpv://www.youtube.com/watch?v=axfD-IqmTZg
Prayin‘

httpv://www.youtube.com/watch?v=r7s6M_X9T9I
Writing‘s On Yhe Wall

http://www.myspace.com/time4planb
http://www.time4planb.co.uk/