Vakarykštis italų „Gabin” pasirodymas prasidėjo vasariškai chill-out‘iniu oru ir kiemelio sienas griaunančiu bosinės gitaros bliovimu. Lyg to būtų maža, vienam muzikantų prisėdus prie klavišinių, jie suskambo taip, jog beliko tik perjungti veidą į ką tik atsikąstos citrinos režimą – vargiai klavišininkas girdėjo kam akomponuoja. Na, bet kaltinti jie gali tik save – mūsiškiai be pagalbos dirbo tik per Jacky Terrasson pasirodymą, o tiek „Rajaton”, tiek „Gabin” pasitikėjo saviškiais. Vieni padirbėjo geriau, kiti – prasčiau. Ilgainiui susitvarkė ir italai.

Kaip ir buvo galima tikėtis, „Gabin” išsipaišė iš bendro „klausantiems širdimi” konteksto ir susirinkusius liepė reaguoti kojomis. Pusė šiam raginimui pasidavė, likusi taip ir liko sėdėti. Belieka tik spėlioti ar jie ėjo į „Gabin” ar į „interest’08”, nes vargiai „Gabin” turi ką bendro su sėdėjimu sulankstomosiose kėdėse. Bendrai, toks koncertas turėjo vykti penktadienį, ne anksčiau 21.00, o scenos pašonėje turėjo būti siūloma ne (tik) arbata. Vargiai ką kolektyvas turėjo bendro su džiazu (ar tai, kad buvo pragrojimų saksofonu?), bet su klubine kultūra – iš ties nemažai. Net gi tos labiau chill-out‘inės kompozicijos – ar gi ne atsipalaidavimui po subinkrėčio?

Kita vertus, kaip tokiai muzikai, „Gabin” pasirodė kokybiškai/ solidžiai – dažniausiai vokalistei pritariantys keturi muzikantai valdė porą „MacBook”, bosinę gitarą, mušamuosius, perkusiją, klavišinius, saksofoną, fleitą, t.y. nebuvo bandymo iš š. išspausti vašką, sutaupyti gyvo skambesio sąskaita ir panašiai. Pasirodymui virstant į paskutinį trečdalį, jau judėjo visų amžiaus gupių, lytinės orientacijos ir politinių pažiūrų asmenys – o tai šį bei tą sako.

Reziumuojant – vykęs renginys, bet vargiai tai publikai, kuriai buvo skirtas.