Naujos ir geros knygos – nauja G. rubrikėlė, kurioje kartą per mėnesį pristatysime įdomiausias ir verčiausias lietuviškai tik tik pasirodžiusias knygas. Žinoma, bus čia šiek tiek būrimo iš kavos tirščių, nes knygos dažniausiai bus neskaitytos. Tai toks savotiškas sąrašėlis, kurį anksčiau ar vėliau norėsis įveikti, o tada jau ir išsamiau paporinti apie turinio subtilybes.
Nors metai tik prasidėjo, leidyklos jau vis sparčiau pristato naujas knygas. O tas vis didėjantis bruzdesys reiškia tik vieną – ant nosies Knygų mugė, kuriai atstovauti be naujų leidinių lyg ir nepadoru. Tad žiūrime, ar tarp naujų leidinių, įprastai „pasipuošusių” dar vienu Johno Irvingo romanu, nesibaigiančių receptų ir išlikimo vadovais, yra šis tas įdomesnio?
Pirmiausia akis užkliuvo už Evelyn Waugh romano „Sugrįžimas į Braidshedą“ (leidykla „Tyto alba). Skaitytojai gal jau pažįstami su E. Waugh iš pernai mūsuose pasirodžiusio romano „Vargingi kūnai“. Waugh pripažintas visame pasaulyje, o „Sugrįžimas į Braidshedą“ tai bene garsiausias ir geriausias jo romanas, kuris tikrai tinka serijai „Klasika“. O ir vertėja R. Drazdauskienė neturėtų nuvilti.
„Sugrįžimas į Braidshedą“ – kultinis Evelyno Waugh romanas, be kurio šiuolaikinė britų literatūra sunkiai įsivaizduojama. Visą „Braidshedo“ grožį sudaro jo nepakartojamas stilius, sarkazmas ir meilė nykstančiai Anglijos esmei – dvarams, sukaupusiems angliškąjį žavesį, Oksfordui, kurio mitą kaip tik ir pradeda formuoti ši knyga. Pagrindinė romano mintis – žmonėms reikia atramos ir paspirties, kai stabilus atrodęs pasaulis ima trupėti ir griūti. Tokio vertybių saulėlydžio metu orientyru gali tapti tikėjimas. Tačiau ar tampa?
—–
Kita, taip pat „Tyto alba išleista, knyga skirta biografijų ir istorijos mėgėjams. Tai užpernai Knygų mugėje viešėjusio brito Simono Sebago Montefiore knyga „STALINAS: RAUDONOJO CARO DVARAS“ – jau lietuviškai pasirodžiusios knygos „Stalino jaunystė“ tęsinys. Solidi, stora, įdomi, apdovanota ir brangi knyga.
Garsiojoje savo knygoje Stalinas: Raudonojo caro dvaras autoriaus užduotis – pavaizduoti Staliną, dvidešimt įtakingiausių jo didžiūnų ir jų šeimos narius, parodyti, kaip jie valdė ir kaip gyveno savo valdžios apogėjuje. Čia nepaprastai vaizdingai aprašoma jo „dvaro“ kronika nuo 1929 metų, kai jis buvo džiaugsmingai pripažintas Vadu, iki pat jo mirties. Be to, tai ir tragiški jo dvariškių likimai, aukštosios politikos, neformalios valdžios ir papročių studija. To lemtingojo laikotarpio, padariusio didžiulę įtaką tolimesnei pasaulio istorijai, įvykiai buvo planuojami ten – Raudonojo caro dvare. Todėl tai – įvairiapusiška Stalino biografija; skaitytojas patenka į siaurą išrinktųjų ratą, ir prieš jį atsiveria istorijos teatras. Įvykiai, apie kuriuos esame girdėję, išryškėja naujoje šviesoje, kai sužinome naujus, anksčiau neskelbtus faktus.
—–
„L’Officiel” lietuvių kalba leidžianti įmonė „Franchise media” operatyviai pristato vieno garsiausių ir įdomiausių mados kūrėjo, pernai palikusio šį pasaulį, Alexanderio McQueeno istoriją „Alexanderis McQueenas, 1969–2010”, sudarytą „L’Officiel Paris” redakcijos darbuotojų. Tiesa, knyga prabangi, bet ir brangi.
Knyga „Alexanderis McQueenas, 1969–2010“ yra skirta talentingajam Didžiosios Britanijos kūrėjui, garsėjusiam provokacijomis, maištingumu ir kitokiu požiūriu į gyvenimą bei kūrybą. Iš Alexanderio McQueeno mados eksperimentų įkvėpimo sėmėsi visa mados industrija, o jo kurta ateities estetika dar ilgai darys įtaką dizaineriams ir skatins eiti jo pėdomis.
Leidinyje – išskirtinės A. McQueeno kolekcijų bei fotosesijų nuotraukos, interviu su šiuo žiniasklaidos vengusiu mados genijumi, taip pat jo kūrybos aprašymas. Visa, kas dizainerio karjeros metu buvo sukaupta žurnalų „Jalouse“, „L’Optimum“, „L’Officiel Homme“ ir „L’Officiel“ archyvuose.
—–
Johnas Banville mums jau pažįstamas iš dviejų puikių lietuviškai pasirodžiusių romanų „Jūra” (Booker premija) ir „Parodymų knyga”. „Begalybės” – vienas paskutiniųjų Banville’io romanų, parašytas 2009-aisiais. Kas jau yra ragavęs šio rašytojo, neturėtų atsispirti ir šiam kūriniui. Tik kol kas neaišku, ar anksčiau jau „pasižymėjusi” vertėja Indrė Žakevičienė sugebėjo tinkamai perteikti nelengvą airių rašytojo prozą.
Vieną ilgą, geibią vidurvasario dieną Godliai susirenka Ardenų namuose aplankyti ligos patale gulinčio tėvo. Vyresnysis sūnus Adomas ir vos devyniolikos Petra įsitikina, jog santykiai su motina Uršule ir mirštančiu tėvu, senuoju Adomu, įtempti kaip visada. Atrodo, kad ir Adomo santykiai su žmona Elena vis labiau kliba, o trapioji, amžinai sunerimusi Petra tikrojo palengvėjimo sulaukia kęsdama savo skausmus.
Dievai – išdykėlės dvasios – viską tyliai stebi šmirinėdami tarp šios keistos šeimynos narių. Negalėdami atsispirti pagundai kištis į mirtingųjų gyvenimus, jie šnipinėja, erzina ir gundo, į savo „žaisliukų“ kvailiojimus žvelgdami kiek suglumę ir kartais pavydėdami.
—–
Leidykla „Jotema“ perleido dvi rusų klasikos knygas, kurias patartina skaityti originalo kalba. Bet augančiai kartai, rusiškai mokančiai tik keiktis, turėtų būti aktualu: Michail Bulgakov „Šuns širdis“ ir Ilja Ilf, Jevgenij Petrov „Aukso veršis“ – savotiškas „Dvylikos kėdžių“ tęsinys.
—–
Tiek tad tų gerų knygų, kurių, matyt, daug daugiau sulauksime vasario mėnesį ir bandysime apie jas brūkštelti iki Knygų mugės pradžios.
Puiki rubrika. Šaunuoliai!