Jaunutis, nuo 2006-ųjų muzikuoti pradėjęs, norvegas Einar Stray tik perkopė dvidešimt, o jau lyginamas su Sufjan Stevens, Sigur Ros, Efterklang ir, galima sakyti, pagrįstai. Nors jaunatviškumas labai ryškus, debiutinis Einar Stray albumas „Chiaroscuro“ yra tikras muzikinio grožio įsikūnijimas, kurio nereikėtų nurašyti įdėmiai neperklausius, o jauniems kūrėjams tai turėtų būti pavydėtino debiuto pavyzdys.
Septynios ilgos trukmės (nuo 4 iki 10 minučių) kompozicijos skamba nepilnas penkiasdešimt minučių ir stebina savo įvairiapusiškumu. Fortepijoninis post roko pagrindas papildomas ir griežtesniais gitarų shoegaziniais rifais, styginių ir perkusijos eksperimentinėmis partijomis. Daug grupių tokiu skambesiu ir apsiriboja – ir joms to pakanka. Einar Stray debiutinis albumas taip pat sėkmingai galėtų skambėti vien instrumentinėmis versijomis, bet jis neina lengviausiu keliu – jaunasis kūrėjas rašo puikius tekstus ir subtiliai juos įkomponuoja į muzikinį audinį. O kai prie Einaro vokalo prisijungia moteriškas vokalas, o vėliau ir visas angeliukų choras, albumo visuma pastebimai pagyvėja, lyg tai būtų ne studijinis įrašas, o gyvas atlikimas su orkestru ir choru, tikrai primenantis Sufjaną Stevensą.
Chiaroscuro
httpv://www.youtube.com/watch?v=nuxoFfKahRI
Arrows
httpvh://www.youtube.com/watch?v=BKF6BB3uUek
Teppet Faller
„Chiaroscuro“ skamba pavydėtinai vientisai ir jautriai, iškalbingos pauzės tarp kūrinių ir kompozicijų metu leidžia albumą klausyti kaip vieną nepertraukiamą garso takelį.
uz sigur ros’us geriau. 100 kartu. 1-as smotas klausomas iki puses, po to jau „sigurosinis” meslas, o trecias video primine Vik juodaji papludimi, liuks viecike ziemos laiku…
siaip tikiuos zmones perlipo sigur ros’u barjera/sindroma, ale jie tikriausiai bus labiausiai nenusisekusi grupe islandu muzikos istorijoj, ka ir parodo sitas einaras :)
Gera muzika pusė darbo, šaunus kolektyvas ir gera muzika tai super :)