Suomių grupė Eleanoora Rosenholm po dviejų nelabai įdomių pirmųjų albumų pateikia trečiąjį – konceptualų aštuonių muzikinių, teatrališkų, poetiškų pasakų rinkinį „Hyvaile Minua Pimea Tahti”.
Eksperimentinė, lengva, tik kiek mistiška elektronika, pagražinta art roku, sintezuoja su švariu moterišku neskubriu vokalu, vyriškais pritarimais ir gyvo atlikimo įspūdžiu.
Pilnumui užpildyti pasigendu tik vaizdo, kuris, įtariu, turėtų išspręsti kalbos nesupratimo problemą. Pvz., kaip tai parodyta čia:
Eleanoora Rosenholm: Valo kaasumeren hämärässä.
Kažkas vertingo šiame albume tikrai yra, bent jau man…