Amerikiečiai Pure X išsiskiria erdvumu. Retai pas ką išgirsi tiek tolių, kuriuose klaidžiotų nekoncentruoti, lyg nieko bendro neturintys skambesiai ir palaidas vokalas. Klausytojas lyg traukinio keleivis skrodžia tą erdvę, kuri už lango mainosi, bet iš esmės lieka tokia pati: medžiai kiti, bet visgi medžiai. Taip ir albume „Pleasure”: kūrinys kitas, bet visgi kūrinys, kuris net lėtai besisukdamas be įdėmesnės analizės neturi daug skirtumų. Visur – iš urvų sklindantis suveltas aidingas vokalas, paprasti minimalūs mušamieji, bosas ir purvinais efektais įelektrinta gitara – nors ir šiurpokas, puoštas juodais dūmais, bet malonumas, kuriame man maloniausia dar prieš metus ar du girdėtosios „Easy” ir „Voices”.
httpv://www.youtube.com/watch?v=wd2wG-yRRfk
Easy
httpv://www.youtube.com/watch?v=R2LgWQKwKsg
Voices
pure–x.info/
www.facebook.com/pages/Pure–X/195564480479654
geras „batspoksis”.
albumo viršelis tai Joy Division „Closer” priminė :)
jop, bet viršelis negroja :)
o koki vaidmeni tas virselis (virsuj) atlieka tada?
dar vienas: kazkaip su tais toliais ir erdvem cia ne visai pataikyta sakyciau – tai daugiau techniniai dalykai, kartais vadinami „delay”, „reverb” arba „echo”, pure x’u cia deja kazkaip ganetinai prastai panaudoti (na, nebent jau del skonio pradetume…),
o i ju vieta kaip pavyzdi pateikciau klasikini 80-tu def leppard – love bites – va ten tai erdves – nors skraidyk – ner ka lygint nei traukiniu, nei aidu kontekste