Julianna Barwick puikiai nuramina, nuneša ir, kiek luktelėjus, tai vienur, tai kitur pateikia tokių magiškų momentų, kad rodos tuoj įtikėsi suokiančiais angelais. Norėtųsi, kad albumo kūriniai nebūtų atskirti pradžios/pabaigos tyla, o lietųsi be sustojimo, nes kaip bežiūrėtum „The Magic Place” yra viena, ilga kompozicija, kurios pirmųjų minučių temos neypatingai pasikeičia iki pat pabaigos. Amerikietės kūryboje muzikos mažuma, instrumentų fragmentus ir ambientines linijas užgožia vokalinis pagrindas – tai reverberuotas a-capella niūniavimas, tai pilnos sudėties choras. Barwick balso tembras ir technika vietomis labai primena Enya, todėl „The Magic Place” norisi lipdyti keltiškos muzikos (ar bent nuotaikos0 etiketę, bet, pažvelgus kitu kampu, tai daug trapesnis, sudėtingesnis, daugiasluoksniškesnis, dangiškesnis skambesys, kurį ne gėda lyginti kad ir su Bjork vokaliniais eksperimentais. Magiška.
ps. Jau vien „Prizewinning” ko vertas – po jo jautiesi lyg būtum gerai apsirūkęs.
httpv://www.youtube.com/watch?v=jW-nKlgrK7I
Prizewinning
httpv://www.youtube.com/watch?v=ZPKMRcgSBa8&feature=player_embedded
The Magic Place
