Vasaris – sudėtingas ne tik Lietuvos knygų leidėjams, bet ir vartotojams. Vilniaus knygų mugė, kurioje šiemet bene aktyviausiai šmėžuos Knispelis, pagimdė nesiliaujantį srautą informacijos apie mugės renginius ir naujus leidinius.

Renginys platus, įvairiapusis, su jau tradicinėmis (Donskio, Čekuolio ir kt.) ir naujomis (pvz., naudotų knygų kampeliu) pasiūlomis. Apie Umberto Eco mugėje vis dar galime tik pasvajoti, bet renginių ir svečių gausa verčia paantrinti Lolitai Varanavičienei, kelinti metai iš eilės patariančiai kruopščiai atlikti namų darbus, nes vargu, ar kas norės Litexpo erdvėse praleisti visas keturias dienas.

Nedėstysiu savo, paukščiukais pažymėtųjų, eilučių, nes, kaip rodo vertesnių diskusijų, pristatymų, susitikimų laisvos kėdės, tūlam lietuviui nelabai rūpi, kas ką šneka, labiau – ką už kiek parduoda. Net tai, kad į mugę atvyksta buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderis Kwaśniewskis, mūsieji politikieriai laiko “gariūninės” reikšmės įvykiu – lyg pas Adamkų užsuktų kassavaitgalinis draugelis. Nesivelsiu giliau į politinius debatus, bet blevyzgoju, tempiu tekstą, nes apie vasario mėnesio gerus grožinius leidinius nedaug galiu paporinti. Gal leidyklos neskuba savo „bombomis” dalintis internetu ir knygynuose, gal ruošia staigmeną, kurią pateiks ant mugės prekystalių. Tad tikėtina, kad kitą mėnesį gerų knygų naujienas bus galima vežimu vežti. Tikiuosi.

Tiesa, įvairių nišinių specializacijų leidinių gausa lieka tik džiaugtis. Kad ir išleista „Norvegų kalbos gramatika”: leidyklos atstovė su šypsenėle rašo: “Lietuvoje esama žmonių, kuriuos ši žinia labai nudžiugins.” Ir ji, greičiausiai, teisi. Tik liūdnas šis teisingumas.

Džiugesnė žinia – mugei “kitos knygos” ruošiasi suspėti pateikti naują Kurto Vonneguto romaną “Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms”.

Buitinė fantasmagorija šiame ekscentriškame ir pašaipiame kūrinyje glaudžiai persipina su Amerikos „aukso amžiaus“ – XX a. šeštojo dešimtmečio – vertybių bei gyvenimo būdo kritika. Kaip tik tuo metu JAV klestėjo „amerikietiškosios svajonės“ ir „gerovės visuomenės“ mitai, užvaldę milijonų amerikiečių protus bei sąmonę. Visi it išprotėję troško kuo greičiau pralobti ir nuoširdžiai tikėjo „gerais milijonieriais“, iš idėjos šelpiančiais varguolius ir išleidžiančiais jiems visus savo pinigus. Kaip tik tokią Ameriką romane „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri“ parodijuoja didžiausias XX a. amerikiečių literatūros meistras Kurtas Vonnegutas.Daugiau…

—-

Preciziškasis Aurelijus Katkevičius išvertė ir reklamuoja italo Alberto Angela istorijos mokslo populiarinimo knygą “Viena diena Senovės Romoje”, kuri traukia tuo, kad vertimo klaidų, iškraipančių istoriją, tikimybė labai maža.

Eilinė diena. Roma, 115 m. po Kr. Valdo imperatorius Trajanas, valstybė plečiasi ir klesti. Šėlstanti publika mėgaujasi gladiatorių kautynėmis Koliziejuje. Tiberio pakrantėse svaigulingai puotauja patricijai, o termos laukia kilmingų klientų kasdienėms masažų ir kvapiųjų aliejų procedūroms. Taip gyvena Romos imperija – ir visa tai dabar galima beveik matyti savo akimis. Nes knyga “Viena diena Senovės Romoje” leidžia pagyventi dieną kaip tikram romiečiui: atsibusti, pusryčiauti, pasivaikščioti miesto gatvėmis. Alberto Angela nepailsdamas vedžioja skaitytoją po romiečių pasaulį: nuo 6 ryto, kai miestas pabunda, iki pat vidurnakčio. Daugiau…, ištraukos.

—–

“Jotema” išleido dar šviežutę, tik pradėjusią įvairių apdovanojimų kraitelę pildyti, anglės Sarah Winman romaną “Kai dievas buvo triušis” ir dar labiau viliojančią, jau antrąjį lietuviškai, Sarah Waters romaną “Naktinis budėjimas”, kuris 2006-aisiais pabuvojo trumpajame Bookerio sąraše.

„Kai dievas buvo triušis” anotacija:

Tai aprėpiantis keturis dešimtmečius – nuo 1968-ųjų iki dabarties – pasakojimas apie neįprastą šeimą, kurios gyvenimo posūkiai ir stebina, ir glumina, ir kelia šypseną. Pasakojimas apie vaikystę ir brendimą, nekaltybės praradimą, keistus poelgius, šeimyninius ryšius, draugystes ir nepaprastos meilės formas. Galų gale – tai pasakojimas apie neišardomą ryšį tarp brolio ir sesers, tiltą tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio. Daugiau…

“Naktinis budėjimas” anotacija. Per aviacijos antskrydžius užtemdytame Londone skleidžiasi nuoširdi ir intymi istorija apie keturis šio miesto gyventojus – tris moteris ir vaikiną. Kėja, per karą vairavusi greitosios pagalbos automobilį ir gyvenusi nuolatinėje įtampoje, dabar dėvi vyriškus drabužius ir klaidžioja gatvėmis, apimta nerimą kurstančių troškimų, įnikusi į paieškas… Helena, sumani, miela, karštai mylima moteris, saugo skausmingą paslaptį. Viva, kerinti, efektinga mergina, atkakliai puoselėja ištikimybę pamiltam kareiviui… Dankanui per karą tenka grumtis su savais demonais. Veikėjų gyvenimai ir paslaptys stebėtinai savitai susipina. Karas paskatina užmegzti keistas sąjungas…

Lyriškas, tragiškas, skaudžiai malonus, į epinio ir kasdienio didvyriškumo foną įsuptas romanas nagrinėja žmonių santykius ir siūlo subtilias staigmenas bei netikėtus įvykių posūkius. „Naktinis budėjimas” sukrečia. Daugiau…

—–

“Baltos lankos” leidžia susipažinti su Izraelio trumpų isotrijų meistru Etgaru Keretu ir jo rinktine “Ilgintis Kisindžerio”, versta iš hebrajų kalbos.

Fokusininkas bando iš cilindro ištraukti triušį, bet išima tik jo galvą; vaikinas pirmą sykį parsiveda namo merginą, bet pamato, kad geriausias draugas „pažymėjo“ jo duris; jaunuolis baigia burtininkų mokyklą, tačiau greitai sužino, kad gali toli gražu ne viską; du studentai susiremia su šaligatviu ir laimi; abipusę neapykantą jaučiančios vaikino motina ir mergina reikalauja viena kitos širdies…

Šių istorijų autorius Etgaras Keretas (gim. 1967 m.) – kultinis Izraelio rašytojas, kuriantis apsakymus, grafinius romanus ir filmų scenarijus. Ilgintis Kisindžerio – antroji pripažinimą jam pelniusi knyga, kurią sudaro 49 itin trumpi, taiklūs ir neretai siurrealistiniai apsakymai. Daugiau…ir ištraukos.

—–

Liūdna, kad “Garnelis” nepraneša, jog ant prekystalio turės naujų Terry Pratchetto knygų (nors sklando žinia, kad šiemet “Bonus animus” išleis šio apysaką “Tik tu gali išgelbėti žmoniją”), bet vaikams neturėtų nepatikti trys, pirmą kartą lietuviškai pasirodančios, Astridos Lindgren knygutės: “Nykštukas Nilsas Karlsonas”, “Smarkuolė Kaisa”, “Rasmusas, Pontusas ir Tukeris”.

ps. O čia tobulas pavyzdys, kaip ir kodėl mūsuose tarpsta meksikietiškų serialų lygio literatūra.

Naujos g.eros sausio knygos