Prieš keletą metų ir mes turėjome tokius reprezentacinius muzikinius rinkinukus „Note Lithuania” ir komerciškesnius „Made In LT: The Best Of Lithuanian Music”, tačiau sumanymai sustojo vietoje, o štai islandai toliau eksportuoja savo atlikėjus ir pateikia jau penktąjį rinkinį pavadintą „Made in Iceland V”.
2008-aisiais startavęs projektas su tokiais melomanams žinomais vardais kaip Emiliana Torrini, Bang Gang, Ólöf Arnalds, Sigur Rós, tęsia veiksmą ir penktojoje kompiliacijoje rodo, jog vis dar turi ką pasiūlyti, kuo nustebinti pasaulį.
Ketvirtadalis „Made In Iceland V” atlikėjų jau seniau pralaužė ledus (jeigu jie negirdėti, tikrai verta pasidomėti) ir čia demonstruoja, jog formos dar neprarado, arba jau vienokiu ar kitokiu keliu buvo patekę į akiratį: pernai puikų debiutinį albumą išleidusi melancholiškoji Soley su lyrišku takeliu „I’ll Drown”, GusGus su jau kultiniu tapusio albumo „Arabian Horse” jėgagroju „Within You”; pernai pas mus groję FM Belfast su energingu „I Don’t Want To Go To Sleep Either”, kaip visada instrumentiškas ir atpalaiduojanits Ólafur Arnalds su neoklasikiniu „Near Light” ir jau kiek primiršta Lay Low su negirdėtu naujausiu kūriniu „The Backbone”.
Visa kiti pavadinimai smegeninėje nekelia jokių asociacijų, tačiau juos tikrinant ir narstant galima apturėti ne vieną smagų momentą. Bandysiu sudėlioti savus pastebėjimus, o kol juos skaitysit, galite fonui pasileisti visą 18-os gabalų rinkinį:
SAMARIS – Jaunas jaunų žmonių projektas turi dar per trumpą diskografiją: tik vieną trijų kompozicijų „Hljóma þú EP” , kurio tikrai per maža – norisi daug daugiau. Tad akivaizdu, kad apie Samaris dar ne kartą išgirsime ir girsime.
Daugiakalbiai RETRO STEFSON dėl daugiatautiškumo ir žanrinės mišrainės kiek sunkokai virškinasi ausims, bet pristatymo aprašas „a band to watch” turi daug racijos. Jaunimas kaifuoja nuo to, ką daro, ir jų būsena greit persiduoda stebėtojui.
httpv://www.youtube.com/watch?v=YQ-daTu_yWE
httpv://www.youtube.com/watch?v=K-QEnwt5h7k
„You dance, we dance!” rašo SYKUR internetiniame puslapyje, bet nė velnio manęs neišjudino. Skystokas, blankus, Radiocentro popsūhos lygio skambesys.
JUST ANOTHER SNAKE CULT – vintažinis psichodelinis indie pop kolektyvas. Turi smagių, Ariel Pink’iškų momentų, bet momentai – ne visuma. Veik viską galite išgirsti čia.
REYKJAVIK! – ne stebuklas, nuobodokas apysunkis rokas su grunge ir punko priemaišomis. Klausant viena mintis nedingo iš galvos: kodėl mes neturim jokios grupės pavadinimu „Vilnius!”. O šiaip grupė imponuoja savo humoru, kuris atsiskleidžia aplankius jų oficialią svetainę, kurios prasmė matyt slypi šitame video.
THE VINTAGE CARAVAN – klasikinio roko atstovai. Keista, kad niekaip nemiršta tokios muzikos kūrimas. Matyt yra poreikis.
DEAD SKELETONS – jau anksčiau daug kur šmėžavęs pavadinimas, bet taip ir nepatikrintas, dabar tapęs vertingiausiu rinkinio atradimu. Grupė groja tamsių šešėlių psichodelinį roką, kurio gelmėj skleidžiasi nuostabiai hipnotizuojantis eksperimentinis rokenrolas ir industrinė okultizmo dvasia. Pernai išleido debiutinį albumą „Dead Magick”, kurį galima sukti be perstojo ir drąsiai pridėti prie geriausiųjų 2011-ųjų albumų, pažymint, kad tai – greičiausiai į transą įvaranti muzika.
httpv://www.youtube.com/watch?v=JZs2PMhuOec
FOR A MINOR REFLECTION – kokybiškas instrumentinis post-rokas. Žanro mėgėjai nenusivils.
LOCKERBIE – indie pop rokas su islandiškais tekstais, kurio nereiktų iš karto skipinti. Verta prasukti visą debiutinį albumą „Ólgusjór” (tą galima padaryti grupės MySpace), kurio kūrinių pradžios nuteikia kiek banaliam coldplay’iškam rezultatui, tačiau veik visuose takeliuose anksčiau ar vėliau viršų paima sigurrosiškas epiškumas.
VIGRI – lėtas, svajingas, dainingas ir melodingas reikalas. Debiutinis albumas „Pink Boats” (2011) buvo įrašinėjamas senose bažnyčiose (klausome čia), tačiau į muzikinę egzaltaciją nenuvedė. Tiesa, Vigri turi puikų šiaurietiškų spalvų klipą dainai „Sleep”.
httpv://youtu.be/wC0lB9CTmAY
ÁRSTÍÐIR – akustinis folkas, raminantis savo deimantinio tyrumo vokalais ir muzika. Panašiai matyt skambėtų dainuojantis Ólafur Arnalds’as, kuris ir prodiusavo jų antrąjį albumą „Svefns og voku skil” (2011). Tiesa, tokie nuostabūs eksperimentiniai styginiais sustyguoti takeliai, kaip rinkinyje įdėtas „Shades”, yra greičiau Árstíðir skambesio išimtis, nei būdingas bruožas – kolektyvas dažniausiai skamba šitaip:
httpv://www.youtube.com/watch?v=pdUkBFesM3I
7OI – keisto elektroninio skambesio atstovas. Siūlo kai kuriuos albumus parsipūsti dykai, o juose tokia eksperimentinė mišrainėlė su 8-bitų agregatais.
Visus detalesnius atlikėjų aprašus ir nuorodas rasite – www.icelandmusic.is. Smagaus islandėjimo.
