Nesu tikra kokiu dažnumu Paulius buvo sumanęs naujinti video skyrelį, bet norisi tikėti, kad jūs spėjat jo pasiilgt greičiau nei anam rankos prieina :)

Šią savaitę, kaip ir prieš tai buvusią, kaip ir dar prieš tai… nori nenori tęsi šurmulį aplink Volta . Prieš kelias dienas užtiktas leaked „Earth intruders” klipas žinoma dingo kaip į balą, užtad nespėjusiems susigaudyti siūlau „SNL” studijoje atliktą gyvą versiją bei nuorodą į laiku išsaugotą mažo formato originalą (skubėkit pasiimt abudu!!!).

Daug kur jau skaičiau apie asociacijas su 1993 metų ir kitais ankstyvais jos albumais, dėl ko turėjau pagrindo tikėtis bendro darbo su žinomu prancūzų kino kūrėju Michel Gondre. Bet šiam klipui buvo pasirinktas kitas, spalvingųjų animacinių darbų meistras, kurio filmų matėme ir Lietuvoje, Michel Ocelot. Ar toks žingsnis pasiteisino, įvertinkit patys, bet aš iki šiol ginčijuos, ar čia puikus montažas ar lengvos rankos piešiniai…

Daugiau savaitės vaizdų: Feist (šitas klipas tikrai į nieką nepanašus), Scissor Sisters, Half-Handed Cloud, Snow Patrol, Rufus Wainwright, Great Lake Swimmers.
Toliau skaityti Nauji video: Bjork, Bjork ir kiti. →

Oh, Fennesz … Įtemptu, pavargusių veido bruožų austras, leidžiantis sau bendradarbiauti su tokiais vardais kaip Ryuichi Sakamoto, Jim O’Rourke (dirbo ties Joanna Newsom paskutiniu „kultiniu” albumu), Peter Rehberg, Sparklehorse, David Sylvian ir dar galima vardint toliau ir toliau. Apie jį rašė jūsų reguliariai skaitomi magazinai – Pitchfork , Milk Factory , Sutemos, etc, etc. Kuom „Jaunos muzikos” festivalis prisiviliojo šį nepaprastai talentingą kūrėją, kuris šiuo metu pakviestas dalyvauti įvairiuose Europos skirtingų žanrų muzikos festivaliuose (tam pačiam Primavera Ispanijoje), ir kokiu būdu minimalistišką ŠMC erdvę pripildė dauguma turinčiųjų pakvietimus? Galima sumąstyti, kad didžioji dalis ne ką daugiau prinokę nei aš, tik bepradedantys gilintis į eksperimentinę elektroninių mazgelių muziką, tad šįvakar – labai trumpai ir nuoširdžiai. Juk kažkas be manęs tikrai turėjo lankytis šiame koncerte!

Pasirodymo metu buvo atlikti keli kūriniai iš dar tik įrašomo studijoje albumo, dauguma girdėtų kompozicijų yra išliaupsinto kritikų „Venice” repertuaro paveldas. Atskirti juos anaiptol nėra lengva užduotis, nors vadovautis galima masyviais, giliais elektrinės gitaros rifais ir jų crescendo, kuris baigdavosi dažniausiai dusliu supakavimu atgal į kartoninę elektrodų dėžutę. Nepaprastai vaizdinga „laptopinė” muzika, kurios spinduliuojanti akustika vos „tilpo” didžiulėje salėje, viso koncerto metu skamba lyg magiška mantra – nuo lėktuvo reaktoriaus dūzgesio, vibracijų ji sluoksniuojasi, vis gilyn ir gilyn, auga 1000 plaktuko dūžių per sekundę greičiu ir baigiasi.. Baigiasi taip, kad pasijunti lakstanti basom kojom ant sviežiai sukaltų vinių pievos. Aštru? Šitokių pojūčių dėka niekas neišdrįstų pavadinti Fenneszo elektronikos monotoniška ar besikartojančia – su kiekvienu akordu ji skamba kaip visiškai skirtinga kompozicija, skirtinga kalba.

Turiu liudininkų – taip, iš tikrųjų muzikai gęstant ir Fenneszui nulipus nuo scenos, ne vienas aplink pajuto lyg nutrenktas elektros srovės. Ir to jūs nepatirsite myspace.

Daugiau vaizdų: http://public.fotki.com/se-e/fennesz-magician/