Penktadienis lankytojų kiekiu ir atlikėjų pavardėmis ketino būti tikresniu festivalio atidarymu nei faktiškasis. Gal todėl, kad į sceną pakviestas ir festivalio organizatorius Antanas Gustys, kuris įteikė apdovanojimą už nuopelnus S.Sasnauskui, pasirodžiusiam ketvirtadienį A.Šlausto projekte. Po to sekundėlę miesto valdžios kultūros atstovas suteikė viltį, jog pinigų kitiems metams irgi bus. Oficialiai daliai pasibaigus, jau penktą kartą vienu Vilnius Jazz veidų tapo Dainius Pulauskas su grupe.
Šiais metais klavišininkas paruošė labiau akademinį kūrinį. Okteto atliekama siuita turėjo koncepcinių panašumų su išvakarėse girdėtu A.Šlausto projektu, todėl privertė atkreipti dėmesį į skirtumus ir linksmus niuansus.
Ritmą dirigavo vienas Lietuvos bosinės gitaros simbolių – L.Šinkarenka; jo solo tikrai leido kiek atkusti. Prie vieno iš dviejų būgnų komplektų stovėjęs A.Gotesmanas kaip visada džiugino savo įsijautimu ir nenustygimu vietoje. Kitus būgnus valdė L.Būda, kuris tikrai yra paėmęs bent vieną tranzuojantį jaunuolį. D.Pulauskas klavišiniais sugrodavo entuziastingų arba svajingų momentų. Smagu buvo biso metu stebėt V.Ramošką, nubėgusį padėt A.Gotesmanui ir lazdelėmis mušantį būgnus, o vėliau bėgantį grot savo partijos. Šios tikrai profesionalios ir pakilios siuitos metu pastebima buvo tai, jog žmones labiausiai užveda energingos atkarpos, kai ypač juntamas ritmas, todėl linksmai linksėdavo kaimynų galvos. Iki pat pertraukos.
Per pertrauką mąsčiau, ar bus festivalyje kas nors įdomaus (būtent – ne gero, o įdomaus). Ir tada visus lūkesčius perspjovė Rova Special Sextet. Toliau skaityti Vilnius Jazz 2007 dienoraštis: Spalio 12 d.





