Visi įrašai, kuriuos paskelbė lukas never

lukas never

breaking the waves

Vilnius Jazz 2007 dienoraštis: Spalio 12 d.

Penktadienis lankytojų kiekiu ir atlikėjų pavardėmis ketino būti tikresniu festivalio atidarymu nei faktiškasis. Gal todėl, kad į sceną pakviestas ir festivalio organizatorius Antanas Gustys, kuris įteikė apdovanojimą už nuopelnus S.Sasnauskui, pasirodžiusiam ketvirtadienį A.Šlausto projekte. Po to sekundėlę miesto valdžios kultūros atstovas suteikė viltį, jog pinigų kitiems metams irgi bus. Oficialiai daliai pasibaigus, jau penktą kartą vienu Vilnius Jazz veidų tapo Dainius Pulauskas su grupe.

sasnauskas.jpg

Šiais metais klavišininkas paruošė labiau akademinį kūrinį. Okteto atliekama siuita turėjo koncepcinių panašumų su išvakarėse girdėtu A.Šlausto projektu, todėl privertė atkreipti dėmesį į skirtumus ir linksmus niuansus. sinkaren.jpgRitmą dirigavo vienas Lietuvos bosinės gitaros simbolių – L.Šinkarenka; jo solo tikrai leido kiek atkusti. Prie vieno iš dviejų būgnų komplektų stovėjęs A.Gotesmanas kaip visada džiugino savo įsijautimu ir nenustygimu vietoje. Kitus būgnus valdė L.Būda, kuris tikrai yra paėmęs bent vieną tranzuojantį jaunuolį. D.Pulauskas klavišiniais sugrodavo entuziastingų arba svajingų momentų. Smagu buvo biso metu stebėt V.Ramošką, nubėgusį padėt A.Gotesmanui ir lazdelėmis mušantį būgnus, o vėliau bėgantį grot savo partijos. Šios tikrai profesionalios ir pakilios siuitos metu pastebima buvo tai, jog žmones labiausiai užveda energingos atkarpos, kai ypač juntamas ritmas, todėl linksmai linksėdavo kaimynų galvos. Iki pat pertraukos.

Per pertrauką mąsčiau, ar bus festivalyje kas nors įdomaus (būtent – ne gero, o įdomaus). Ir tada visus lūkesčius perspjovė Rova Special Sextet. Toliau skaityti Vilnius Jazz 2007 dienoraštis: Spalio 12 d. →

Vilnius Jazz 2007 dienoraštis: Spalio 11 d.

Yra toks senas anekdotas apie dviejų, jauno ir pagyvenusio, muzikantų pasirodymą gyvai. Jaunasis pasiima gitarą, manevruoja ja, pirštai laksto ir brūžindami stygas, ir keisdami akordus be perstojo. Visą sušilusį ir patenkintą savim scenoje jį pakeičia jo pagyvenęs kolega ir kukliai brauko vieną stygą. Po pasirodymo jo ir subtiliai klausia: “Kodėl tarp jūsų toks skirtumas grojant?” Patyręs muzikantas atsako: “Matot, jaunasis kolega dar tik ieško savojo kelio, o aš jau radau”.

Vilnius Jazz nuolat mini, jog yra šiuolaikinio – ieškančio, mutuojančio, absorbuojančio kitų stilių elementus – džiazo festivalis. Suvokus (kartu su kitais Europos džiazo festivaliais), jog vyksta festivalio – rengėjų, atlikėjų ir pačios publikos – senėjimas, ieškoma būdų pritraukti jaunesnę kartą. Būtent pirmasis koncertas buvo labai panašus į tai, kas yra kompromisas tarp aktualumo ir naujovių jaunimui bei saikingos alternatyvos dozės vyresnei publikai. Britai FARMYARD ANIMALS TRIO mėgsta keliauti ir įspūdžius iškrauti muzika. trio-kiti.jpgJų neįprasta trio sudėtis drįsta skambėti paprastai akustiškai, su tuščiu oro švilpesiu ir lazdelių daužymu tyruose. Tūbininkas Alex Kidston nepailsdamas formuoja ritminę partiją kartu su nuolat ieškančiu būgnininku Pete Flood, o Brendan Kelly įpina laibabalsių ar sodrių saksofono garsų. Kelionė po pasaulį pradėta kiek kukliau ir lėčiau, vėliau įsibėgėjo Lotynų Amerikos ritmais ir privertė tryptelt į Rusų dramos teatro parketą. Dar po akimirkos saksofonistas patarė pasnausti, nes tuo metu skambėjo kūrinys, skirtas Japonijos metro. Iš Azijos persikėlėme į Afriką ir klausėmės drambliųtrio-triuba.jpg trimitavimo bei jų pagalbos himno “Don’t Buy Ivory Anymore”. Gražiai tūba ir saksofonas susiliejo Balkanų motyvais, priminusiais Bregovič/Kusturica muzikines išdaigas. Šiek tiek nuklysta ir į Rumuniją, kur nenuoramos kalniečiai susirėmė su čigonų armija. Būta ir ispaniškos pusiau baladės, ir turkiško deserto pašlovinimo. Jų kelionė buvo labai įvairi, kojas mankštinanti ir todėl neleido nuobodžiauti, tačiau galima pasigesti vientisumo, sklandaus perėjimo, mažiau agresyvios adaptacijos. Taip pat neapleido mintis, jog britai visiškai ignoruoja erdvę – jų akustika buvo tokia žemiška, jog kartais apsidairydavai, ar nesi rūsyje su draugais.

Kitas vakaro pasirodymas atstovavo Lietuvos muzikinę sceną. Kompozitorius ir pianistas ARŪNAS ŠLAUSTAS, kaip ir festivalis, šventė 20 metų sceninį jubiliejų, todėl padovanojo sau ir kitiems specialų džiazo projektą, sukvietęs didelį muzikantų būrį. Be paties autoriaus, kūrinį iš trijų dalių atliko saksofonininkas D.Praspaliauskis, trombonininkas S.Sasnauskas, trimitininkas V.Ramoška, kontrabosistas V.Nivinskas, styginių kvartetas Chordos su altistu R.Zakaru ir jaunas būgnininkas D.Rudis. Projektą pradėjęs styginių svirpenimas Toliau skaityti Vilnius Jazz 2007 dienoraštis: Spalio 11 d. →

Susipažinkime: Thereminvox

Lev Teremin & “friend”Jei nieko nesako šis žodis, nurimkite. Tai – ne muzikinė grupė, ne spektaklio ar kino filmo pavadinimas. Ir apskritai – su šia paslaptimi susidūriau klausydamas Pamelia Kurstin albumo “Thinking Out Loud” ir spėliodamas, koks padaras skleidžia tokius garsus. Pasirodo, buvau pamalonintas ir kaip kukliai elektroniką @g. atstovaujantis žmogėnas, ir kaip pastaruoju metu stebinamas kaimynų muzikinių ir kinematografijos lobių. Vienas tokių kaimynų – Rusija, kurioje 1919 m. vietinis išradėjas Levas Sergejevičius Tereminas nulipdė vieną pirmųjų elektromuzikinių instrumentų – tereminą (angl. theremin arba thereminvox). ThereminKeistas tai buvo padaras – lojo, kaukė, čiulbėjo ir kitus garsus leido rankų elektromagnetiniame lauke pagalba, tačiau per daug nesiplėsiu, nes norėdami instrumento ir jo autoriaus biografiją susirasite ir patys. Gal kiek įdomiau yra tas faktas, kad tereminas, evoliucionavęs ir tapęs praktišku portabiliu instrumentu, vis dar gyvas ir su jo netikru nematomu balsu susiduriame kultūrinėje buityje. Tarkim, kad ir žemiau esantis eksperimentas pavogt 2006-ųjų metų pop simbolį – Gnarls Barkley “Crazy”.

[youtube mW0B1sipLBI]

Šiuo instrumentu koncerte gyvai grojo cepelinas Jimmy Page atliekant kūrinį “Whole Lotta Love”, kurį, sako, klausydamas ir nuskendo mylimas dainius Jeff’as. Garsiausias iš susidomėjusių kompozitorių turbūt buvo D.Šostakovičius, apie kurį pasakojo snobas smuikininkas snobo filme “Metinių šventė” praėjusią savaitę ir pasiguldė į lovą ten vaidinusios G.Paltrow heroję. Kitas pakankamai geras filmas – “Mašinistas” – leido sau apturėti teremininį garso takelį. Pasirodo, šis instrumentas parodė iškilmingą dėmesį ir Lietuvai, skambėdamas vieno pernykščių “Sirenų” spektaklio “Haširigaki” metu. Dar savotiškai priminčiau Fennesz gyvą pasirodymą “Jaunos muzikos” festivalyje (ar kitas tuometines elektrines nesąmones). Be abejo, pasaulyje teremino apraiškų daugiau. Gyvai ar įrašų studijoje juo naudojosi nemažai žinomų vardų, tokių kaip: Jean Michel Jarre, The Flaming Lips, Goldfrapp, The Decemberists, DeVotchka, netgi Marilyn Manson. Bent jau paskutiniame (kol kas) savo albume pats tokią partiją įgrojo ir šaunuolis Patrick Wolf. O tokie grandai ir nemažesni trečiojo albumo pažadukai – Portishead – tereminu įrašė elektroninį ūkavimą savo dainai “Humming”. Ech, visko nesuminėsi… ir nereikia.

– Kaunas Jazz ruduo (10 20 – 12 03)

Kai Kaunas Jazz pradėjo kerotis į pavasarį ir rudenį, jazz fanams nuo to tik dviguba šventė. � į spalvotą rudenį turėsime galimybę pasidžiaugt gana klasikiniu šveicarų duo, įdomiais vokiečiais, lietuvių trio performansu, 6 W amerikiečiais bei energingu kubiečių trimitininku su orkestru.

Oficialus puslapis pasislėpęs čia, o programa štai tokia:

Spalio 20d.
Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune, Vilniaus g. 33
17:00 – HEINZ AFFOLTER & FRANCOIS LINDEMANN DUO (� veicarija)
Muzikos klube „Combo”, Kaune, Raudondvario pl. 107
21:00 – TRIBAND (Vokietija)

Spalio 21d.
Vytauto Didžiojo bažnyčioje, Kaune, Aleksoto g. 3
16:00 – SAULIUS � IAUČIULIS TRIO (Lietuva)
VDU koncertų salėje, Kaune, S. Daukanto g. 28
19:00 – The VICTOR WOOTEN BAND featuring REGI & JOSEPH WOOTEN (JAV)

Gruodžio 3d.
Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto Teatre, Vilniuje, A. Vienuolio g. 1
18:30 – ARTURO SANDOVAL (JAV, Kuba)

– Vilnius Jazz 2007 (spalio 11-14)

� iemet tai bus jau 20-asis festivalis ir – simboliškai – pasiūlys 7 koncertų seansus (neskaitant jam session). Vilnius Jazz, visada pasižymėjęs originalia, į šiuolaikines jazz sroves apeliuojančia programa, šiemet pasiūlys susipažint su egzotišku ir fenomenaliu šveicarų projektu bei pašėlt su drąsiu britų trio, pagerbt šamanės avangardiško vokalo asmeninį ir amerikiečių saksofonistų kvarteto gyvavimo jubiliejus, prisimint ir išbandyt “refresh and enjoy” funkciją kartu su žinomais Lietuvos džiazmenais. Be to, galėsime savotiškai pažvelgt į vietinę jazz ateitį Vilnius Jazz Young Power konkurso metu.

Taigi, išsiilgę jazz gerbėjai, nesnauskit. Oficialų puslapį rasite čia, o jūsų patogumui programą ir nuorodas į aprašus/bilietus� bei� galimybę� pasiklausyti� atlikėjų rasite žemiau: Toliau skaityti – Vilnius Jazz 2007 (spalio 11-14) →

THE FIERY FURNACES „Widow City” [Thrill Jockey, 2007]

FF Widow CityŽinant jų produktyvumą (5 albumai per 4 metus) ir tą faktą, jog paskutinis buvo tik 2006-ųjų balandžio mėn., išgirdęs, jog naujausias jų darbas “Widow City” išleidžiamas šį spalį, sunerimsti: “ką, užsikimšo mūzos?” Tačiau viskas gerai. Tikrai. Jie ką tik pakeitė įrašų kompaniją, jie netgi numatė turą Amerikoje ir Europoje. Didysis brolis iš Friedbergerių broliško-seseriško dueto, Matthew, 2006-aisiais taip pat išleidęs dvigubą solinį albumą, dabar skelbia įprastinėmis tapusias naujienas. Padarysiu mažytę pauzelę.. Dabar pusiau cituoju: “jau baiginėjam dar vieną albumą, vardu “Back to Begamo”, kuriame bus sesutės Eleonor rinkinys jos mėgstamiausių mano arijų”. Arijos? Keista? Kodėl – Matthew atskleidė, kad dar dirba ties rokenroliniu baletu. O ką? Kažkas tarp pirštų/rankų šokio ir indiškos pop muzikos, aiškina Matthew. Na, pažiūrėsim-išgirsim-pamatysim. O kol kas galime tenkintis šeštuoju albumu, kuris tęsia gražiausias tradicijas tų tikrųjų ugningų krosnių. Vėl keli motyvai vienoje dainoje, žaismingas Eleonor vokalas, visą pasaulį apimančios dainos, Matthew multi-multi-instrumentalistika; galima ir šokt, ir dainuot, ir ieškot siūlo galo jų naratyve. Drįstu spėt, kad, jeigu šis duo ir toliau kurs tokia sparta, tai jie greičiau apdainuos viso pasaulio valstybes ir sostines nei su 50-čia valstijų apsisuks šaunusis Sufjan Stevens. Bet tai – spekuliacija. Kol kas neragavusiems siūlau bandyt įsivaizduot albumą iš video promo:

[youtube Tz52r8kimWI]

Arba pasiklausyt vienos iš dainų – “Japanese Slippers”:

[youtube 95HWVFZIXz8]

http://www.thefieryfurnaces.com
http://www.myspace.com/thefieryfurnaces

[nostalgija]: MICHAEL JACKSON „Thriller“ [Epic, 1982]

MJ “Thriller”Iš pradžių norėjosi rašyt apie 1987-uosius ir pavadint apžvalgą “George-Michael-Jackson”, taip nagrinėjant šitą įdomią graiko ir amerikiečio dvikovą (“Faith” vs. “Bad”). Tačiau “Faith” pritrūko oro, o “Bad” stipresniu priešininku laikau albumo pirmtaką, 1982-ųjų gigantą “Thriller”. So here comes the thriller..

Pradėkime nuo Wanna Be Startin’ Somethin’ ir įsiminsime back vokalinį ansamblį, šūkaujantį “yeah, yeah”, vėliau pamėgtus „mama-se, mama-sa, ma-ma-koo-sa” ir patį vokalo maestro, įtikėjantį “You’re a vegetable you’re a vegetabuuule/Still they hate you, you’re a vegetabe-all”… Kiek panašu į Antibalas afrikietiškas partijas, tik visiškai kitokia instrumentuotė (pasaldinta trimitu, trombonu, saksofonu ir ragais) išduoda, kad albumą prodiusavo senelis Quincy Jones (toliau Q). Ritmiška, bet jau lengvesnė ir intymesnė kita daina – Baby Be Mine. Girdžiu tą tikrąjį romantišką ir nenustygstantį Michael’ą, siekiantį viso pasaulio meilės. MJ niekad nepasižymėjo kaip gilus poetas; pagal lyriką kartais atrodo, jog jis yra italas, saldainių parduotuvės savininkas, suokiantis pavymui šviesiaplaukėms turistėms, o suviliojantis tik vaikus (juokauju).

Aha, štai ir pirmoji baladė, kuri turi įdomią istoriją. Kažkada Paul McCartney parašė dainą “Girlfriend” specialiai MJ (ši buvo įtraukta į ankstesnį albumą “Off the Wall”). Vėliau MJ parašė atsakomąjį pasiūlymą bendradarbiauti serui Paul’ui – taip gimė The Girl Is Mine, pirmasis albumo singlas. Tekstas paremtas daininga žodine dvikova įrodinėjant savo viršenybę dėl merginos. Sako, kad dainos pabaigoje jie tiesiog debatuoja: “Michael, we’re not going to fight about this, okay/Paul, I think I told you, I’m a lover not a fighter”, o pastarieji žodžiai tapo cituojama MJ fraze. Kaip bebūtų, baladė labai svajinga ir sugeria saldžiabalsį ir jauną MJ bei po Lennon’o išėjimo likusią didžiausią The Beatles gyvą ikoną taip idealiai, jog, žinodamas solinius sero Paul’o ir MJ kūrinius, galėtum pasimest dėl autorystės.

Na, bet gana su baladėm, “cause this is thriller, thriller night”. Titulinė daina, kuri tapo (keista, bet) paskutiniuoju singlu. Tiesą pasakius, ji išsiskiria iš kitų, daug švelnesnių hitų. Teigiama, kad labai daug ji pasiekė muzikinio klipo dėka. Būtent Thriller kai kurių kritikų laikomas geriausiu visų laikų klipu. Jei netikit, pasijuokit patys.

Toliau skaityti [nostalgija]: MICHAEL JACKSON „Thriller“ [Epic, 1982] →