Viena įdomiausių choreografių Lietuvoje, Loreta Juodkaitė, pristato jau antrą savo choreografinį darbą, kuriame bendriems kūrybiniams ieškojimams pasikviečia profesionalus muzikantus. Neseniai buvo pristatytas jos kūrinys su perkusininku Tomo Dobrovolskiu „Trimatrix. Trys judėjimai“, o šį kartą jos naujam spektakliui „Nepaklusti” muziką sukūrė ir ją mušamaisiais instrumentais atliks Arkadijus Gotesmanas. „Nepaklusti” premjera įvyks balandžio 30 dieną 18 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Loreta Juodkaitė apie šio spektaklio idėją sako:
„Dažnai mes, gyvendami tam tikroje sistemoje, nenorime paklusti kai kuriems dalykams, nors tai daryti privalome. Turime nuveikti tam tikrus darbus, nueiti į parduotuvę ir t. t. Viskas yra sistema. Miestas yra sistema. Žmonės mieste yra sistema – jie veikia pagal sistemą (pavyzdžiai – piko valandos, tušti sekmadieniai). Pasaulis – didžiulė sistema. Tuomet susimąsčiau: kiekvienas žmogus turi savo vidinį ritmą. Dauguma jau tą ritmą yra pametę, nes sistemos tempas mus užgožia, mes pametam pačius save – aš kalbu apie save. Kas būtų, jeigu nepriklausytum šitam bėgimui, jeigu sugebėtum sustoti ir pabandytum save išgirsti. Todėl spektaklis ir vadinasi „Nepaklusti“. Tai yra pasipriešinimas: juk skubam nuo ryto iki vakaro, net naktimis dažnai sapnuojam savo darbus. Stresas mus taip veikia, kad pamirštam ramybę, pamirštam, kaip susikurti vidinę pilnatvę, kaip kvėpuoti giliai, ramiai, kaip pasidžiaugti saule, žole… Spektaklis ir yra apie tai: apie sugebėjimą arba nesugebėjimą nepaklusti sistemai, jos ritmui, o išgirdus save, sustabdžius laiką, atrasti save iš naujo.” Toliau skaityti Premjera: šokio spektaklis „NEPAKLUSTI”. →

Salonikuose pripažinti kritikai ne tik pamatė dar tik repetuojamo O.Koršunovo „Hamleto“ eskizą, bet ir smalsiai domėjosi šios Williamo Shakespeare’o tragedijos statymo ypatumais. Apie tai ir dar daugiau Oskarą Koršunovą kalbina Rūta Oginskaitė rašinyje “Scenos veidrodis atspindi pasaulio pokyčius”.

Šiandien jau žinome, kad visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepavyko išsaugoti „Lietuvos“ kino teatro. Teismas paskelbė jiems nepalankų sprendimą.

Viešosios erdves, kodėl jos vieniems reikalingos, o kitiems – ne? Ką viešąja erdve vadina kai kurie visuomeninio intereso gynėjai ir kaip jie įsivaizduoja tos erdvės vaidmenį visuomenėje? Apie tai bando diskutuoti Jurijus Dobriakovas rašinyje „Akropolis nėra vieša erdvė“ su socialiniu aktyvistu, įvairių viešų akcijų rengėju ir portalo „Anarchija.lt“ redaktoriumi Kasparu Pociumi.

Austrijos miestas Lincas, 2009 m. kartu su Vilniumi tapsiantis Europos kultūros sostine, už Austrijos ribų išgarsėjo tarptautiniu kino festivaliu „Crossing Europe“. Nuo praėjusių metų festivalis kooperuojasi su bendrovės „Linz09“ biuru, o nuo 2006 m. – su Lietuvoje vykstančiu kino festivaliu „Scanorama“. Rašinyje „Festivalyje „Crossing Europe“ – ir Lietuvos filmai” su festivalio vadove Christine Dollhofer kalbėjosi Judith Lewonig.

Paulina Pukytė rašinyje “Kultūros olimpiada” rašo apie tai, kad ne mus vienus užgriuvo kultūros sostinės popsas. Analogiški kultūriniai nesusipratimai kyla ir kitose šalyse, kituose miestuose. Apie juos kalba ir Claire Fox, Idėjų instituto Londone direktorė („Time Out“ nr. 1925, 2007 07 11–17, Londonas) – sunku patikėti, kad ji kalba ne apie mūsų VEKS 2009.

Agnė Macaitytė straipsnyje “Vaidmenų metamorfozės, arba tapatybė kine” nagrinėdama kelis “Kino pavasario“ metu rodytus filmus, teigia kad ryškiausias šiandieninio kino bruožas − pasitelkus specifinę kino kalbą teigti, kad aktoriaus vaidmuo filme ir žmogaus vaidmuo gyvenime ne taip jau ir skiriasi. Visi mes ką nors vaidiname, taigi..

delfi.lt apžalgininkė Kristina Aleksynaitė rašinyje “Dvyliktasis „Vilniaus festivalis“ kvies į tarpkultūrinį dialogą” rašo apie šių metų festivalio naujoves bei aštuonis koncertus, kuriuose – nuo senovinės Meksikos ir Ispanijos muzikos iki olandiško bei amerikietiško džiazo.

Savaitraščio “Šiaurės atėnai” apžvalgininkai CASTOR&POLLUX šį kartą rašo apie literatūrinę eutanaziją nagrinėdami Enrique Vila-Matas naują knygą “Bartlebis ir kompanija”. Antroji apžvalgų dalis, rašinyje: “Šaltasis karas lietuvių literatūroje: išdavikus reikia šaudyti”, skirta naujai Stano knygai.

Nuotrauka – Nontas Stylianidis, photoreportage.gr

Mažas priminimas apie tai, kad šią savaitę sostinėje po skirtingų teatrų, salių skliautais startuoja net kelios premjeros. Visos labai savitos ir visos skirtingai įdomios. Tad kas po kino atostogų pasiilgot gyvo meno vykstančio čia ir dabar – kviečiu pasižvalgyti, gal rasite kas patrauks ir Jūsų dėmesį. Žiūrim ką turim:

OKT teatras/Performansas „UŽDARAS VAKARAS”

Vis dažniau lietuviškoje scenoje išvystame jungtinius menininkų projektus apjungiančius kelias meno šakas, kelis skirtingų sričių menininkus – profesionalus ir šie eksperimentiniai meniniai bandymai labiau pretenduoja į performanso žanrą negu telpa į tradicinius spektaklio rėmus.

Performansą pavadintą „Uždaru vakaru“ , balandžio 23 ir 24 dienomis 20 val. Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje pristatys OKT/Vilniaus miesto teatras. Šį vienos dalies spektaklį Toliau skaityti Trys savaitės premjeros: →

„Auros“ vadovė Birutė Letukaitė pasidalinti savo kūrybiniais ieškojimais ir atradimais jau antrą kartą suburia šiuolaikinio meno atstovus bendram projektui „AURA“ IR KITI DEMONAI“ (2).

Šį kartą žiūrovai turės galimybę pamatyti Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno menininkų sukurtus naujausius šiuolaikinio šokio spektaklius, performansus, muzikines ir poetines pantomimas, kitus menus, atskleisiančius netikėtas judesio, garso, vaizdo ir kvapo jungčių prasmes, netradicinių erdvių galimybes. Pirmąjį ir paskutinįjį renginių ciklo vakarą bus galima pamatyti ir pačių ciklo „šeimininkų“ miniatiūras.

„Aura“ ir kiti demonai, renginių ciklo antroji dalis įvyks jau šį savaitgalį – balandžio 18-20d. Kaune “Auros” šokio studijoje. Daugiau apie programą skaitykite čia.

Birutė Vaitkutė straipsnyje „Lietuvos kultūros sostinė 2008“ – Zarasai” rašo apie pasibaigusį nacionalinį konkursą, kuriame kultūros sostine siekė tapti 39 miestai ar miesteliai. Zarasai pakerėjo komisiją savo projektu „Kultūra kaip gyvas vanduo“, kuriam įgyvendinti bus skirta 100 000 litų.

balsas.lt praneša, jog Rusų dramos teatro spektaklis „Lošėjai“ (pagal Nikolajaus Gogolio pjesę) Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame teatrų festivalyje apdovanoti K.Lavrovo premija. Festivalyje, kuriame dalyvavo teatrai iš 17 šalių, geriausiu publikos pripažintas Lietuvos rusų dramos teatras.

Tomo Staniulio knygų apžvalgoje: „Tylus ir inteligentiškas Donskio protestas” pristatoma naujausia profesoriaus knyga „Tyliosios alternatyvos“, kuri, pasak apžvalgininko, išsiskiria iš ankstesnių jo socialinės ir politinės kritikos etiudų rinkinių dar griežčiau skambančiu kritikos aidu.

Helmutas Šabasevičius rašinyje „Don Kichotas ant stogo” pristato ACH teatre pastatytą naujausią premjerą Olego Gluškovo šokio spektaklį „Donkey Hot“. Su šiuo spektakliu prasideda naujas etapas ACH teatro istorijoje. Olegas Gluškovas – pirmasis kviestinis choreografas užsienietis, pastatęs didelės apimties šokio kūrinį šiame teatre.

Darius Pocevičius rašinyje „Kultūrinis pasipriešinimas kaip vienišo vilko strategija” rašo apie Alexanderį Brenerį – naujosios kartos konceptualistą performansininką, nepailstantį kovotoją prieš oficialiąją kultūrą, kapitalistinę sistemą ir jos proteguojamą komercinį meną. Apie tą patį Brenerį, kuris prieš milijonus kainuojančią van Gogho drobę, puolė ant kelių ir veriančiu balsu stenėdamas „Vincent, Vincent…“ imitavo savaiminės defekacijos aktą, taip ironišku būdu tarsi pademonstruodamas „savo niekingumą ir bejėgystę Didžiojo Meno akivaizdoje“.

Gegužės 21-25 d. ir birželio 24, 25 d. rengiamas 10-asis festivalis NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA pristatys programą „Dekalogas“: dabar“. Ją inspiravo šįmet sukankantys dvidešimt metų garsiajai Krzysztofo Kieślowskio filmų serijai „Dekalogas“. Dešimt Kieślowskio filmų, sukurtų pagal dekalogo įsakymus, tapo reikšmingu tuometinio laikmečio kultūros ir visuomenės įvykiu ne vien Lenkijoje, bet daugelyje sovietmetį išgyvenusių Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Ką apie savo „Dekalogą“ kalba pats Krzysztofas Kieślowskis – skaitykikte čia.

ore.lt apžvalgininkė Kristina Kučinskaitė rašinyje „Miego ilgesys spektaklyje” dalinasi įspūdžiais apie Petro Lisausko kurtą šokio spektaklį „Lopšinė nemigai“. Tai dar vienas darbas inicijuotas „Menų spaustuvės“ jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“.

Gyvendami informacijos amžiuje, vis daugiau laiko praleidžiame prie TV ir PC ekranų, tad akivaizdu, kad negalime jau sustabdyti vis labiau augančios kompiuterinių technologijų, ekraninės kultūros įtakos mūsų kasdienybei. 

Video instaliacijas kaip menines priemones savo spektakliuose  jau naudoja net ir patys konservatyviausi, vyresniosios kartos, teatro režisieriai. Be jų neapsieinama koncertuose  bei kituose renginiuose, kur skaitmeninė kultūra yra kooperuojama su tradiciniais scenos ir kitais menais. Vis gausėjantis skaitmeninio meno kūrėjų ratas suformavo būtent tokio – multimedijos meno festivalio “Enter” atsiradimą ir reikalingumą. Šio festivalio lankytojai turi galimybę susipažinti su naujausias ieškojimais multimedijos meno srityje.

Balandžio 17 d. Šiaulių dailės galerijoje startuoja jau šeštas medijų meno festivalis „Enter 6“.  Tai vienas didžiausių tokio tipo festivalių Lietuvoje, kuriame pagrindine komunikacijos priemone tampa audiovizualiniai ženklai. Festivalis į vieną erdvę suburia kas metai daugybę skaitmeninės kultūros kūrėjų bendram judesiui, bendriems tikslams formuojant audiovizualinės kalbos tarmę Šiaurės Lietuvos regione. Toliau skaityti Nemeniškai meniškas pasaulis medijų meno festivalyje ENTER 6 →

Tiems, kurie vien kinu šiomis dienomis nepasisotina:  

Jurgos hitas „5th Season“ sekmadienį tapo Nr.1 populiarioje Vengrijos radijo stotyje „MR2“! Praėjusių metų lapkričio mėnesį Jurga koncertavo Budapešte, kur minėtas kūrinys sulaukė įvairių Vengrijos radijo stočių dėmesio, o vaizdo klipas pateko į „MTV Hungary“ populiariausiųjų sąrašus. Tai – pirmasis Jurgos Nr.1 užsienio šalyse!

Balsas.lt straipsnyje „Vilniaus Guggenheimo muziejų statys pagal Z. Hadid projektą“ rašo apie konkurso nugalėtoją, irakiečių kilmės architektę, bei jos projektą. Kaip teigia pati Z. Hadid, muziejaus pastatas primins į deimantą panašų mistinį objektą, plevenantį virš ištįsusios dirbtinio kraštovaizdžio juostos, o pastato paviršiuje atsispindės aplinkiniai Vilniaus vaizdai. Straipsnis pateiktas su video ir foto medžiaga, tad, kam rūpi, kaip atrodys tas architektūrinis šedevras, kuris puoš mūsų sostinės krantinę ir garsins mūsų kraštą, rekomenduoju žvilgterėti.

ore.lt apžvalgininkė Evelina Zenkutė straipsnyje „Muzika, absurdas ir milijonai Ievos Narkutės gyvenimo spalvų“ kalbina atlikėją Ievą, dar žinomą ir pasirašančią po Jievos pseudonimu. Toliau skaityti Kultūros karuselė (balandžio 4 – 10 d.) →