“Aš jau nebežinau kas yra gerai, o kas blogai?“ – ištaria R.W. Fassbinderio pjesės „Laisvė Bremene“ pagrindinė herojė Gešė Gotfryd (aktorė R. Valiukaitė), aplink save nunuodijusi visus tuos, kurie kėsinosi į jos laisvę, lyg antikiškoji Medėja nubaudusi savo vyrus ir vaikus už tai, kad trukdė jai gyventi pagal savo troškimus, pagal savo laimės sampratą. Gešė nejaučia kaltės ir neatgailauja, nes kas gali tiksliai pasakyti, kokią kainą galime mokėti už savo laisvę?!
Pjesę „Laisvė Bremene“ („Bremer Freiheit“), vienas žymiausių Vokietijos kino režiesierių ir dramaturgų, R.W. Fassbinderis, parašė 1972 m., pasitelkęs tikrą istorinį faktą – XIX a. pradžioje Bremeną sukrėtusią nuodytojos Geesche’s Gottfried bylą.
Vokietijoje įvairūs menininkai šią istoriją interpretavo ir vaizdavo labai skirtingai. Antai pirmasis spektaklis šios istorijos motyvais buvo pastatytas dar 1829 m. pagal po slapyvardžiu Weißenburg der Aeltere besislepiančio autoriaus tekstą ir vadinosi „Gesina – velnio nuotaka“ („Gesina – die Teufelsbraut”). Tuomet pagrindinė herojė buvo vaizduojama kaip velnio apsėsta.
R.W. Fassbinderis į šią istoriją pažiūrėjo visai kitu kampu. Kūrinyje „Laisvė Bremene“, Gešės Gotfryd niekas neskuba nuteisti. Atvirkščiai – čia nujaučiamos autoriaus pastangos ją suprasti, atrasti motyvus kodėl ji taip elgiasi? Gilintis į moters vidinį pasaulį, apskritai buvo viena iš mėgiamiausių šio režiesieriaus kūrybos temų, nepaisant to, kad pats Fassbinderis visą gyvenimą neslėpė, jog buvo gėjus.
Kodėl šį kūrinį pasirinko režisuoti Yana Ross, režisierė – moteris, tarsi nekėlė nuostabos, nes tai istorija apie moters kovą dėl laisvės, kurią galbūt tiksliausia gali pajausti, inerpretuoti tik kita moteris. Pati režisierė viename iš interviu prisipažįsta, kad supranta, ką reiškią besąlygiškai, aistringai siekti savo tikslo. Klysti, bet tikėti tuo, ką darai.


Nuostabių valdininkų dėka, ant nosies laukia dar vienas ilgasis savaitgalis. Kad jo nepragulėtumėte vien prie savo televizorių ar lioptopų ekranų, G. rekomenduoja pravėdinti smegenis sudalyvaujant bent viename iš daugelio dėmesio vertų kultūrinių renginių, kurie galėtų praskaidrinti žiempavasarines nuotaikas! Tikiuosi kiekvienas ras kažką savo skoniui ir pomėgiams. Tai gi, žiūrim, ką turim:
“Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ organizacinis biuras “Menų spaustuvėje” pagaliau pristatė 2009-ų metų kultūrinę darbotvarkę. Kokius projektus, menininkų darbus ir kitas naujoves išvysime 2009 metais Lietuvoje, skaitykite 

