Visi įrašai, kuriuos paskelbė Jurga Mandrijauskaitė

[kinas:] MASAAN / FLY AWAY SOLO (rež. Neeraj Ghaywan, 2015)

Kinas, Namų kino teatras

„Masaan” (angl. „Fly Away Solo”) – pirmasis pilnametražinis režisieriaus Neeraj Ghaywan filmas, sulaukęs didelio pripažinimo Kanų ir kituose prestižiniuose festivaliuose. Filme įamžinti grožiu ir skurdu persipynę kraštovaizdžiai, vaizduojantys Indiją, stovinčią „ant permainų slenksčio”, bet vis dar supančiotą tradicijų grandinių.

Prie Gango upės susikerta keturių žmonių gyvenimai: Dypakas (akt. Vicky Kaushal) įsimyli merginą iš kitos kastos, o Devi (akt. Richa Chadda) padaro nusikaltimą, kuris užtraukia gėdą jos šeimai ir verčia jos tėvą taikytis su korumpuoto policininko šantažu.

Pirmos 15 filmo minučių yra itin liūdnos, per kurias atskleidžiamas Indijos įstatymų archaiškumas ir korupcijos lygis – policija nutveria merginą, besimylinčią su savo vaikinu, ir šis įvykis sugadina visą jos gyvenimą, atima mylimąjį, sugriauna karjerą, užtraukia didelę gėdą šeimai… Lygiagrečiai rodoma kita istorija apie du jaunus žmones, kurie susitinka ir įsimyli vienas kitą, nors priklauso skirtingoms kastoms. Pastaroji siužeto linija savo atmosfera kiek lengvesnė, vietomis net komiška. Dar matome trumpus epizodus apie mažo berniuko santykius su savo bosu, kuriam padeda surinkti pinigų nardymo varžybose. Toliau skaityti [kinas:] MASAAN / FLY AWAY SOLO (rež. Neeraj Ghaywan, 2015) →

LEONID ANDREJEV „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis”

Literatūra

Leonidas Andrejevas (Леонид Андреев) – rašytojas, dailininkas, fotografas, filosofas ir dar vienas mano šių metų didysis literatūrinis atradimas, vadintas vienu iškiliausiu Sidabrinio amžiaus rašytojų. Turiu pripažinti, kad tiek mūsų krašte, tiek visame pasaulyje Andrejevas sulaukė gan menko dėmesio, bet taip nutiko, matyt, dėl to, kad ilgą laiką bolševikų valdžia buvo uždraudusi jo kūrybą dėl pernelyg radikalių pareiškimų ir anarchistinių idėjų. O ekstravagancijos šis kūrėjas iš tiesų nestokojo nei asmeniniame gyvenime, nei kūryboje.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido (vienoje knygoje) du Andrejevo kūrinius – apysaką „Judas Iskarijotas”, kuri šiuo metu Rusijoje jau įtraukta į privalomą literatūros programą mokyklose, ir paskutinįjį, taip ir nepabaigtą rašytojo romaną „Šėtono dienoraštį”. Man nuoširdžiai liūdna dėl to neužbaigimo, nes romanas tikrai nustebino, ką čia nustebino – pribloškė pačia geriausia prasme, ko mažiausiai gali tikėtis iš negirdėto autoriaus, rašiusio prieš gerą šimtmetį. Toliau skaityti LEONID ANDREJEV „Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis” →

[kino teatruose:] 2 NIGHTS TILL MORNING (rež. Mikko Kuparinen, 2015)

Kinas

Neseniai Lietuvos kino teatruose pasirodė Vilniuje nufilmuota lietuvių ir suomių romantinė drama „2 naktys iki ryto“ („2 Nights Till Morning“). Filmo anonsai žadėjo, jog tai bus filmas, įrašantis Vilniaus vardą į kino romantiškų miestų sąrašą.
Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Mikko Kuparinenas kino pasaulyje nėra naujokas, savo portfolio turi ne vieną trumpametražį, porą televizijos filmų, šiek tiek dirbo ir prie serialų, pirmasis jo režisuotas ilgametražis – komedija „Meilės kūno riebalų procentas“ (suom. „Rakkauden rasvaprosentti“) – sukurtas 2012-aisiais buvo pastatytas vien su suomių aktoriais.
„2 naktys iki ryto“ yra pirmasis Kuparineno darbas kino teatrams, kurį pats režisavo, ir kuriam rašė scenarijų. Pagrindinius vaidmenis filme atliko kanadietė Marie-Josée Croze, profesionaliai pasirodžiusi „Barbarų invazijos“ (The Barbarian Invasions, 2003), „Skafandras ir drugelis“ („Le scaphandre et le papillon”, 2007) puikiame prancūzų trileryje „Tik niekam nesakyk” (Ne le dis à personne, 2006) bei mūsuose mažai žinomas, bet Suomijoje populiarus kino ir teatro aktorius Mikko Nousiainenas. Prie filmo prisidėjo ir lietuvių kino kompanijos „Artbox“, tad nenuostabu, kad epizoduose išvystame pažįstamų veidų (Larisą Kalpokaitę, Sakalą Uždavinį, Juozą Gaižauską ir kt.) „2 naktys iki ryto“ gan neblogai pasirodė tarptautiniuose kino festivaliuose: užėmė trečią vietą konkursinėje Bergamo kino festivalio programoje, tarptautiniame Monrealio kino festivalyje apdovanotas už geriausią režisūrą, o Tarptautiniame Valjadolido filmų festivalyje Ispanijoje „Meeting Point“ konkursinėje programoje pelnė geriausio filmo vardą. Toliau skaityti [kino teatruose:] 2 NIGHTS TILL MORNING (rež. Mikko Kuparinen, 2015) →

Naujo sezono revizija arba ką įdomaus žada naujas teatro sezonas

Teatras

Nežinau kaip jums, bet man ruduo visada ateina labai netikėtai, o su juo ir dar vienas teatro sezonas, dar vienas Naujojo cirko savaitgalis, Sirenos ir t.t…
Todėl besibaigiant vasarai, nekantriai imu tikrinti visų teatrų svetaines, kas kada pradeda sezoną, kokias premjeras žada, kur reikia skubėt rezervuoti bilietus, į kokius festivalius užsibukinti datas savo kalendoriuje.

Savo reviziją jau padariau, tad dalinuosi ja ir su Jumis. Kas tingit skaityti daug teksto, ieškokit tik paryškintų eilučių, kuriomis išskyriau, mano nuomone, vertus dėmesio teatrinius įvykius, tiesa – labiau orientuotus sostinėje su mažom išimtimis.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT)

Rugsėjo 2 dieną prasidės 77-asis Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sezonas, kurio pagrindinis šūkis – „Treniruok ir sielą“. Juo teatras skatina atkreipti dėmesį ne tik į sveiką kūną, bet ir sveiką žmogaus vidinį pasaulį. Toliau skaityti Naujo sezono revizija arba ką įdomaus žada naujas teatro sezonas →

PAUL BOWLES „Dangaus prieglobstis”

Literatūra

Priešakyje esama tokio taško,
nuo kurio jau nebeįmanoma pasukti atgal.
Tai ir yra taškas, kurį reikia pasiekti.
Kafka

Paul Bowles, kaip taip atsitiko, kad aš tavęs taip ilgai nesutikau savo kely, nesusidūriau kaktomuša nei pamėgtų egzistencialistų kompanijose, nei tuomet, kai keliaudama į šiaurinę Afriką ieškojau, domėjausi tuose kraštuose kūrusiais menininkais. Kaip taip atsitiko, kad pati klejodama po Tanžero (Tangier) gatves neaptikau jokių tavo literatūrinių ar muzikinių pėdsakų?
Tikėtina, visgi susitikom, prasilenkėm, pasikeitėm žvilgsniais – knygynų, bibliotekų lentynose ar knygų rekomendaciniuose sąrašuose, bet vienas kito nepastebėjom – taip kasdien gatvėse prasilenkia tūkstančiai vienas kitam abejingų praeivių. Argi būčiau pastebėjusi tave tada, kai dar pati nebuvau patyrusi tų visų keistų, o kartu labai magiškų nutikimų keliaujant po Maroką, sutemus klaidžiojant dvokiančiuose Feso labirintuose, geriant stipriai persaldytą mėtų arbatą berberų palapinėse, klausant jų šimtų istorijų… Ar būčiau tave pastebėjusi, jei pati nebūčiau kasryt pažadinta pro riadų langines besiveržiančių muedzinų giesmių ir tos tylos, skambančios viduryje dykumos gilią naktį, apsuptos tūkstančių smėlio pilių ir žvaigždžių..

Bet dabar aš tave radau. Įpusėjusi skaityti vieną knygą, suskubau užsisakyti viską, ką tik radau išleista su šiuo magišku vardu – Paul Bowles. Toliau skaityti PAUL BOWLES „Dangaus prieglobstis” →

ALAIN DE BOTTON „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą”

Literatūra

„Nėra tokio išmintingo žmogaus, kuris savo jaunystėje kokiu nors metu nebūtų šnekėjęs arba netgi gyvenęs taip, kad jam būtų nemalonu prisiminti, kad jis norėtų tai ištrinti iš atminties. Tačiau šito viso visiškai nereikia gailėtis, nes negali būti tikras, kad visi šie juokingi ir nepakenčiami įsikūnijimai, kuriuos turėjo pereiti prieš paskutinį, nepadarė jo išmintingu”.

[Marcel Proust]

Pradėsiu nuo to, jog knygų pavadinimai su užmojais pakeisti gyvenimą man kelia žiovulį. Kiekvieno skaitančiojo gyvenime yra knygos, padariusios didesnę ar mažesnę įtaka pasaulėvokai, inspiravusios vidinius pokyčius, sprendimus, bet dažniausiai jos būna ne iš tos, trimituojančių didžius pokyčius, serijos.

Jei šios knygos pavadinime nebūtų Prousto pavardės, jei šios knygos nebūtų parašęs žavus ir labai išsilavinęs publicistas-filosofas Alainas De Bottonas – greičiausiai ji net nebūtų papuolusi į mano akiratį. Bet ne šį kartą.

Toliau skaityti ALAIN DE BOTTON „Kaip Proustas gali pakeisti jūsų gyvenimą” →

TIMO K. MUKKA „Balandis ir aguona”

Literatūra

„Gal tai nebuvo meilė. Tai galėjo būti kas nors kita.”

Suomių rašytojas Timo K. Mukka per šešerius metus sukūrė visą savo literatūrinį palikimą – 9 knygas, ir išėjo būdamas tokio amžiaus, kai dažnas tik imasi plunksnos. Savo kūriniuose jis vaizdavo Suomijos šiaurę ir jos gyventojus, vedančius savitą, uždarą, neatskiriamą nuo gamtos būtį, kupiną stiprių aistrų ir juslumo.
Mukka kūryba sulaukė labai prieštaringų vertinimų, kritikai jam lipdė „arkties isteriko”, „seksualinio mistiko”, „jusliojo romantiko” ir panašias etiketes.

„Balandis ir aguona” – paskutinis rašytojo kūrinys, turintis nemažai paralelių su paties autoriaus tuometiniais išgyvenimais. Mukka kaip ir jo herojus Pietis dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, su skolų našta buvo priverstas grįžti į gimtąjį kaimą, kur išgyvena gilią depresiją, keliauja pėsčiomis po šiaurės Laplandiją, kur ir gimsta kūrinys „Balandis ir aguona”, į kurį sudėta, rodos, visi per kūrybos metus rašytojo išgyventi jausmai ir suvokimai: uždrausta meilė, kuriai nelemta išsipildyti, nepakeliama būtis, egzistencinis nuovargis, susvetimėjimas, neišgydomas žmonijos piktumas ir kvailybė. Toliau skaityti TIMO K. MUKKA „Balandis ir aguona” →

Pojūčių teatro spektaklis „VANDUO AKMUO GELUONIS” (rež. Karolina Žernytė”)

Teatras

Keistas sutapimas, jog paskutiniai trys mane nustebinę (gerąja prasme) spektakliai yra iš Klaipėdos. Pirmasis – „Smėlio žmogus” (rež. Gintarė Radvilavičiūtė), kitas – vasarį „Apeirono” teatro gastrolių metu  Vilniuje pristatyti spektakliai OKT repeticijų salėje, ir paskutinis – praėjusią savaitę Klaipėdos jaunimo teatro (bendras darbas su rež. Karolina Žernyte ir dramaturgijos konsultantu Kristupu Saboliumi), rodytas pojūčių teatro spektaklis „AKMUO VANDUO GELUONIS”.

Atrodo, uostamiesčio atmosfera sudaro tinkamą terpę gimti unikaliems, nišiniams teatro projektams, kurie geba stebinti net viskuo persisotinusius, reiklius sostinės žiūrovus.

Taigi – apie pojūčių teatrą. Toliau skaityti Pojūčių teatro spektaklis „VANDUO AKMUO GELUONIS” (rež. Karolina Žernytė”) →