Esu senos indie kartos augintinis. Jei tokia karta iš viso buvo… Bet ot laikai pasitaikė! Kai naujausią (o patikėkit, tada jis Buvo Naujausias) MY BLOODY VALENTINE ar PIXIES ar WEDDING PRESENT albumą galėdavai gauti tik kasetėje iš Kanados latvio, su kuriuo susipažinai per „The Cure” fanklubo naujienlaiškį. Laikydavai rankoje tą TDK kasetę ir žinodavai, kad tavo klasė šį įrašą turi vienintelė šalyje. Arba kai būdamas nepilnametis važiuodavai į “Sonic Youth” koncertą Vilniaus Sporto rūmuose… Ach!

Be jokių abejonių, John Peelas buvo mistinis mūsų dievukas, paslaptingas barzdočius, rengiantis purvino garso sesijas ir transliuojantis bele ką – t.y. mūsų dievaičius, nuo Iano Curtis iki PJ Harvey, purvinus ir lydimus kandaus komentaro. Paslaptingojo “Strage Fruit” leiblo, kažkokio KITOKIOS MUZIKOS obuolio savininkas, žaltys ūkanuose paskendusiame Marse, t.y. dabar per 4 valandas pasiekiamame Londone. Laimingieji klausėsi viso to per traškančią kasetę, ar skaitydavo apie lobius lenkiškame žurnale.

Nepraėjo nei 20 metų, ir aš rengiu jau antrą “John Peel Day”. Man tai – visiška indie muzikos šventė, į kurią pats susikviečiu radijo negrojamus atlikėjus, ir rūpinuosi, kad jie gerai skambėtų. Viskas vyks ketvirtadienį, spalio 12 dieną “Tamstoje”, Vilniuje.

Reikia parašyti savireklamos tekstą laikraščiams ir portalams, ir aš pilu… Toliau skaityti JOHN PEEL DIENA ir KODĖL AŠ JĄ ŠVENČIU? →