Dar vienas draugas, įsikibęs į parankę paskutiniu metu pasipylusiems mixtape’ams. Daugumą tenka prasukti ir nusisukti, bet šis pakankamai išmoningas, gilus ir platus bei vietomis primenąs pernykštį Grimes perlą „Halfaxa”, kad taip elgtumeisi. Tiesa, miksą „Instrumental Mixtape” Clams Casino išleido metų pradžioje, o po pusmečio JAV leiblas „Type” pavertė jį kiek labiau albumo formatą atitinkančiu įrašu, prie kurio ir siūlyčiau apsistoti. „Instrumentals” mixtape’o bruožai likę dar ryškūs, bet visumai tai labai nekenkia. Kiek vienodas dubstepinis pliaukšėjimų ritmas ir lo-fi nešvara lydi per visą albumą, o aplink juos besisukantys abstraktūs garsai nuolat kinta: raganiškas ūbavimas, vokaliniai ir muzikiniai semplai, elektroniniai efektai, repavimo nuotrupos ir net Bjork balsas kompozicijoje „Illest Alive”. Tad albumo pavadinimas visiškai neatitinka turinio, kuris turėtų patenkinti ir vokalinių eksperimentų ištroškusią ausį. Toliau skaityti CLAMS CASINO – Instrumentals [2011] →

Paskutinysis amerikiečių Wooden Shjips blynas, pavadintas „West”, su skaniu psichodeliniu kosminio roko užpilu. Tik septynios kompozicijos, skambančios kažkur aukštai aukštai arba toli toli, nors niekur nedingstančios (o nuolat atrodo, kad nutols negrįžtamai), bet ir nepriartėjančios. Hipnotizuojančios ritmikos fūzuotos garažų gitaros, archajiški sintezatoriai ir kiek apsinešęs vokalas, primenantis amžinatilsį Morrisoną ir „Riders on the Storm”, nuneša ir į senus Laukinius Vakarus, ir į šiandienines dykvietes, kur tarp griuvėsių sklando praeities šmėklų balsai.
Tikrai kokybiškas reikalas, kuriame labiausi: „Lazy bones” ir „Flight”.

httpv://www.youtube.com/watch?v=hSSTHOcsT3s

Lazy Bones Toliau skaityti WOODEN SHJIPS – West [2011] →

Pasiūlė pristatyti. Sutikau, nors dabar gailiuosi. Tiesiog, kartais tie internete nelegaliai neplaukiojantys įrašai pateikia netikėtų, malonių siurprizų. Šis ne toks, nors ir žada įspūdžius iš 1920-ųjų vokiškojo kabareto ir šių dienų naujojo amerikietiško folko. „Susie Asado” iš Berlyno muzika telpa į atlikėjo/kūrėjo su folko rūbais rėmus, tik vargiai sulauks daug liaupsių bei didelės komercinės sėkmės. „Traffic Island” primena mūsiškę dainuojamąją poeziją, kur savos istorijos pasakojamos skambant minimaliam muzikiniam fonui. Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad čia tik viena mergina su ukulele dėsto angliškus ir vokiškus tekstus – taip, ji yra, bet yra ir likusi, vyriškoji, grupės dalis, kuri nežymiai reiškiasi pritariamaisiais vokalais, smuiku ir elektrine gitara. Tik jų maža, labai maža.

httpv://www.youtube.com/watch?v=GA8cBhDrNmQ

Autobiography of a Scyscraper

Toliau skaityti SUSIE ASADO – Traffic Island [KOOKmusic; 2011] →